Įkėlė Vytautas Stankevičius. Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Praeitą savaitgalį įvyko Pasaulio jėgos trikovės ir Crosspower taurės pirmenybės varžybos, kuriose sudalyvavo ankščiau ne kartą jau minėtas Armėnų kilmės Lietuvis, gyvenantis Londone, Vladimir (Dymer) Agasaryan.

Šį kartą jis vėl užėmė 1-ają vietą, sumušdamas pasaulio rekordą ir pasiekęs savo asmeninį rekordą, iškeldamas 153 kg štangą,vyrų kategorijoje iki 75 kg. Šioje sporto šakoje, tai jau trečias vyro pasiektas pasaulio rekordas, trijose skirtingose svorio kategorijose.

Prieš tai Vladimir 4 kartus tapo pasaulio šachbokso čempionu trijose skirtingose svorio kategorijose bei pasaulio vicečempionu fitneso srityje.

Interviu su čempionu:

- Kokia jūsų sėkmės paslaptis?

Advaita ir Dzen budizmas man atvėrė metodą, kuris vadinasi - metodas be metodo, tai reiškia, kad reikia vadovautis intuicija, tada Tu nei laimi, nei pralaimi, tik mėgaujiesi arba mokaisi. Kitaip sakant, maksimaliai atsiduodi akimirkai, išspaudi iš savęs daugiau nei atrodo, kad galėtum, o dienos pabaigoj stebi pasiektą rezultatą.

Jeigu gyvenimas apdovanoja galimybe bent jau sudalyvauti varžybose ir man gavosi nepasiduoti bei eiti iki galo, tai - jau yra pergalė. Pergalė prieš save, kas jau yra gerai, o jeigu dar aplenki priešininkus, tai jau viskas - labai gerai.

Štangos spaudimo sporto šakoje man patinka tai, kad per vienas varžybas tu dalyvauji ne tik su tais žmonėmis, kurie tą dieną atvyko dalyvauti, bet ir su likusiais, jeigu Tau gaunasi sumušti šalies arba pasaulio rekordą.

- Tiek daug skirtingų sporto šakų, skirtingų svorio kategorijų, kaip visa tai suderinama?

Intuityvus noras, kuris traukia mane stipriau už magnetą prie akimirkos, priveda prie to supratimo, kad bent jau reikia pabandyti. Sportininkai yra žmonės,kurie bando save vienoje sporto šakoje. Atletai yra tie,kurie bando save keliose sporto šakose.
Tuo labiau, man patinka spalvingai gyventi bei daug ką bandyti suderinti. Tik kuo toliau sportuoju, tuo dažniau susiduriu su sportininkais, kurie, deja, vartoja dopingą, kai kurie net drąsiai prisipažįsta apie tai...

Aš nenaudoju jokių steroidų, mano dopingas yra prieš varžybas: sunkios treniruotės sporto salėje, sveika mityba, 7-8 h miego, taika-laimė-meilė (filosofija), naktinis gyvenimas bei moterys. Kiti sportininkai prieš varžybas riboja save dėl linksminimosi arba net sekso. Mano plaukuota krūtinė įrodo, kad ačiū likimui, mano kūne vis dar yra pakankamai testosterono visoms ir viskam.

Nemažai žmonių yra sakę, kad aš parodyčiau geresnius rezultatus sporte, jeigu bent jau išimčiau naktinį gyvenimą iš savo „dopingo“ sąrašo, bet aš apie tai retai pagalvoju, nes ir taip esu patenkintas dabartiniais rezultatais.

- Koks kitas Jūsų sporto tikslas?

Nebeturiu jokių tikslų. Esu dėkingas gyvenimui už visus sporto pasiekimus.
Nuo pat jaunystės svajojau bent 1 kartą sudalyvauti, o tuo labiau tapti pasaulio čempionu kokioje nors sporto šakoje, parašyti knygą ir turėti bent vieną vaiką. Gyvenimas man jau davė 8 bandymus ir 7 kartus laimėjau pasaulio čempionatus, 1 kartą užėmiau 2 vietą, filosofinė knyga jau parašyta - liko tik vaikas.

Kuo toliau gyvenu, tuo mažiau manyje yra norų. Tai priveda prie ramybės ir vertinimo to ką turi, kol turi... Kiekvieną rytą atsikeliu ir dėkoju gyvenimui už dar vieną suteiktą rytą. Niekas gi negarantuoja mums rytojaus ir kiekvieną dieną gyvenu taip lyg tai būtų paskutinė diena, klausydamasis savo gyvenimo gido/navigacijos – intuicijos.

Kai po traumos grįžau į šį sportą, jau per 6 mėnesius turėjau:
-6-erias varžybas ir 6 pergales;
-2 kartus sumušiau Anglijos rekordą skirtinguose federacijose;
-2 kartus laimėjau kvalifikacines varžybas į Anglijos ir Europos čempionatus,
-2 kartus laimėjau pasaulio čempionato/Taurės varžybas dviejose skirtingose svorio kategorijose, abu kartus sumušdamas pasaulio rekordą.

Toliau žadu,dar kurį laiką tęsti sporto karjerą šioje srityje ,bet per ilgai tikrai nežadu užsibūti, nes nenoriu aukoti sveikatos ir konkuruoti su žmonėmis, kurie vartoja dopingą/steroidus...