Įkėlė Vytautas Stankevičius. Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Prieš porą savaičių Rokiškyje vyko Lietuvos štangos spaudimo čempionatas, kuriame dalyvavo ne kartą Anglija.lt minėtas JK gyvenantis armėnų kilmės lietuvis– Vladimir (Dy Mer) Agasaryan.

(Prieš tai rašėme: https://www.anglija.lt/straipsniai/emigrantas/jk-gyvenantis-armenu-kilmes-lietuvis-iskovojo-7-aukso-medali-20266)

Vaikinas laimėjo 1-ąją vietą 66 kg svorio kategorijoje, pasiekęs Lietuvos rekordą iškeldamas 145,5 kg (0,5 kg daugiau nei paskutinysis rekordas). To niekas nebuvo padaręs 4 paskutiniuosius metus. Vladimir tapo antruoju sportininku Lietuvos istorijoje, pasiekusiu Kandidato Meistro laipsnį savo svorio kategorijoje.

Paskutinį kartą kalbėjome apie Vladimirą po Pasaulio štangos spaudimo Taurės čempionato, vykusio balandžio mėnesį. Ten jis taip pat laimėjo pirmąją vietą.

Per tuos 2 mėnesius jis dar spėjo laimėti ir 2 Anglijos čempionatus skirtingose federacijose, sumušdamas šalies rekordus bei tapo Europos fitneso čempionu ir šį savaitgalį užbaigė savo varžybų sezoną Lietuvos čempionate su eiline pergale.

Kaip jaučiatės šiuo metu būdamas sportininku Nr. 1 Lietuvoje štangos spaudime savo svorio kategorijoje?

Jaučiuosi paprastai ir laisvai. Paprastai, nes gyvenimas nepasikeitė, viskas jame taip pat, o laisvai, nes pagaliau galiu pailsėti nuo dietų ir pastovaus sporto. Dabar galiu sau leisti praleisti treniruotę ir mano sąžinė bus rami. Per šį varžybinį sezoną, net per visas atostogas, keliaujant po skirtingas šalis, vis tiek eidavau į sporto salę.

Kadangi per paskutinius 9 mėnesius turėjau 11 varžybų, iš kurių laimėjau 10 pirmųjų vietų ir vieną antrąją Pasaulio fitneso čempionate – tai buvo perdaug aktyvus sezonas, kitais metais taip aktyviai visur tikrai nedalyvausiu. Lietuvos čempionatas man buvo kaip desertas, po šio deserto galima užbaigti varžybinį sezoną.

Štangos spaudimas yra mano mėgstamiausia sporto šaka, nes ja užsiimdamas gali ne tik laimėti prizinę vietą, bet ir pagerinti rekordą, tada tampi ne tik geriausiu tą diena ir tais metais, bet geriausiu visų laikų tos šalies/federacijos sportininku.

Kurios varžybos buvo jums svarbiausios ir įsimintiniausios?

Dėl mano sportininko CV tai 3 paskutiniai Pasaulio ir Europos fitneso čempionatai. Vis dėlto, man labiausiai įsimintinas ir daugiausiai laimės sukėlęs Anglijos čempionatas, nes mano kraujo ir sielos brolis-geriausias draugas, buvo kartu su manimi tą dieną.
Visas savo 19 štangos spaudimo varžybų, kuriose esu dalyvavęs (ir ačiū likimui, visas laimėjęs), aš einu su apranga, ant kurios užrašytos mūsų pravardės ir pagaliau turėjome galimybę sudalyvauti kartu.

Nors mano trikovininko apranga jau atrodo stipriai padėvėta ir mano paskutinės 4 varžybos praėjo su suplyšusiais batais – tai yra mano stilius, o gal net ir sėkmės talismanas...

Aš noriu būti savimi ir man nesvarbu, kaip aš atrodau ir ką apie manę galvoją kiti. Galų gale, akivaizdu, kad idealių nebūna bei visiems nepatiksi, bet užtat gali būti visiems įsimintinas. O net ir bloga reklama – irgi reklama. Tai supratau per pastaruosius 3 mėnesius aktyvaus instagram‘nimo... Tarp kitko @dymer9

Kur labiau patiko dalyvauti – Lietuvoje ar Anglijoje?

Vienareikšmiškai Anglijoje, nes mano manymu, Lietuvoje daug kas vartoja steroidus, nors Lietuvoje ir neseniai įvedė dopingo kontrolę. Aš už švarų sportą, bet nemanau, kad ta kontrolė kol kas efektyvi. Pavyzdžiui, tą dieną aš buvau vienintelis sportininkas vyrų kategorijoje pasiekęs naują Lietuvos rekordą, o manęs net nepatikrino, nors aš labai to norėjau. Anglijos federacijose yra du membership’ai: viename gali vartoti dopingą, kitame – negali ir rekordai, aišku, ten skirtingi, o Lietuvoje viskas bendrai.

Man apskritai labai nepatinka, kad šioje sporto šakoje dopingas labai aktualus. Man prie širdies mąstysena: būk savimi ir leisk būti savimi. Dėl to aš nepykstu ant tų žmonių, kurie vartoja steroidus dėl traumos gydymo ar savo asmeniniams tikslams. Aš pykstu ant tų žmonių, kurie yra sportininkai-varžybininkai, vartojantys dopingą dėl sporto pasiekimų-pagerinimų ir dalyvauja lygiai su kitais.

Šios varžybos Lietuvoje, greičiausiai, man buvo sunkiausios gyvenime. Pats kėlimas buvo labai sunkus, turbūt, dėl to, kad teko visą naktį nemiegoti, atskristi į Kauną iš Londono, tada iš ten važiuoti iki Rokiškio, sudalyvauti, 4 valandas laukti prizų ir 2 val. nakties grįžti į Kauną.