Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.
Londone gyvenančios Birutės nuomonė apie tai, kodėl dauguma Anglijos lietuvių vengia tautiečių, ir apie lietuvišką vertinimo skalę bei patyčias. Ar pritartum Birutei?
*Kalba netaisyta.
Šitą klausimą iškėliau sau iš karto po emigracijos į Londoną. Yra daug įvairių atsakymo versijų ir paaiškinimų, bet šiandien mano galvoje sukasi lyg ir manojo atsakymo užuomazgos.
Ar žinote dar nors vieną tautą pasaulyje, kuri savo sutiktą nepažįstamą tautietį gretimam kaime ar net kitoje pasaulio pusėje gali išvadinti triaukščiais rusiškais keiksmažodžiais vien dėl to, kad tu jam pasirodysi: negražus, per aukštas, per žemas, per storas, per plonas, ne taip apsirengęs, ne vietoj sėdintis, stovintis, gulintis? Aš nepažįstu. Baimė būti apšaukta, iškeikta, aplota nepažįstamo lietuvaičio mane ilgą laikė stabdė nuo atlapaširdiškumo ir noro bičiuliautis su tautiečiais Londone. Stabdo ir dabar.
Manau, kad reikėtų plačiau panagrinėti dvi su tuo susijusias priežastis: įsišaknijusias patyčias mokykloje, internete, šeimoje, darbe, viešumoje ir dažniausiai naudojamą kito vertinimo skalę tik per materialiąją prizmę ir lyginant save su kitais: lietuviams priimtiniausia kito vertinimo sistema yra pagal išvaizdą, turimo turto kiekį, automobilio markę, namo dydį ir t.t. Antrame plane dažniausiai lieka profesionalumas ir užimamos vietos visuomenėje svarba. Net ir jų dydis dažniausiai matuojamas materialiais kriterijais – koks tu čia profesorius, jeigu nieko neturi? Ką čia man aiškini apie ekologiją, meilę tėvynei ir savo visuomeninę veiklą, jeigu pats gyveni nuomojame bute?
Patyčios. Lietuvoje prieš kelias dienas baigėsi daug viešintas projektas „Savaitė be patyčių“. Gražus, teisingas projektas, bet vargu ar jis gali pakeisti esamą situaciją Lietuvoje, apart to, kad atkreipti visuomenės dėmesį į susidariusią problemą.
Aš patyriau patyčias mokykloje ir tikrai nežinojau, ką su tuo daryti, kur kreiptis, o juo labiau, kam pasiskųsti. Buvau mergaitė iš daugiavaikės šeimos, ryžais plaukais ir strazdanota. Man kliuvo už tai, kad aš vaikštau į mokyklą ir iš jos su kaimynų berniuku, savo klasioku, nors du kilometrus eiti mums buvo pakeliui. Man kliuvo už tai, kad mano metus vyresnis brolis blogiau mokėsi ir buvo pasiutęs, nenustygo vietoje. Jį vadino Šikium. Buvau Šikiaus sesuo. Man kliuvo už strazdanas, už plaukų spalvą ir tai, kad gerai mokiausi. Vyresnės klasės mergaitės kaišiojo grasinančius raštelius į palto kišenes ir vadino beždžione. Tačiau tai buvo tik gėlytės palyginus su tuo, kas dėjosi mano šeimoje. Mes buvom žiaurūs ir negailestingi vienas kitam vaikai. Visi turėjom siaubingas pravardes ir erzinimosi eilėraštukus vienas apie kitą: „Kazė mazė, šūdų bazė“, „Irkė – drenažo vamzdis“, „Raulas – kaulas“, Rudė, Kaušas, Šapokliaka, Makaronai. Iki penkiolikos metų augau apie save galvodama tikrai ne kažką: esu niekam tikusi, siaubingai negraži, neturiu draugų.
Taip buvo prieš trisdešimt metų. Palyginus su tuo, kas vyksta dabar mokyklose Lietuvoje, mano patirtos patyčios yra tik gėlytės. Mano karta užaugo su nuoskauda ir dabar auga mūsų vaikai. Gimę ir auga su keršto daigu. Ne kartą esu girdėjusi: „Tave muša mokykloje, vaikeli? Duok atgal taip, kad per mažai nepasirodytų.“ Turbūt taip pat pamokyčiau ir savo vaikus, jeigu jie prasitartų, kad kažkas prie jų kimba. Puiku, kad šiuo metu taip nėra su mano vaikais, bet situacija gali bet kada pasikeisti ir mane iš karto sukausto baimė. Baimė iš vaikystės. Kaip apsiginti? Kaip su tuo kovoti? Kaip tai pakeisti?
Su ta baime aš užaugau. Su ta baime gyvenu visą gyvenimą. Baime, kad išjuoks, pasityčios už bet ką. Prieš kelias dienas buvau vakarėlyje. Po vakarienės užsukom pasišokti ir mano visas džiaugsmas baigėsi tada, kai drauge buvę lietuvaitės pradėjo komentuoti mano išvaizdą: „Numesk savo pilvą ir viskas bus gerai.“ „Galvojau, kad tu laukiesi.“ Tą akimirką aš supratau, kad niekam niekam iš esančių aplinkui nerūpi mano išvaizda, tik merginoms, buvusioms su manimi. Kiti žmonės tiesiog nekreipia dėmesio į tai, kaip atrodo kiti. Ypač Londone. Gali sutikti taip tragiškai atrodančių ar apsirengusių, kad mano pilvas, likęs po keturių gimdymų yra tikras grožis. Beje, jeigu yra manančių, kad man pačiai jis patinka, tai labai klystat. Pati kasdien kalu sau į galvą priimti save tokią, kokia esu, pati „parinuosi“ dėl savo viršsvorio ir jeigu turėčiau jėgų su tuo susidoroti, tai mielai jį numesčiau, tą pilvą kažkur padėčiau, bet jis nepasiduoda ir pūpso tarsi primindamas man nuolatinę nėštumo būseną. Tas mano pilvas, priaugti kilogramai, kažkodėl stringa kitoms moterims ir man ne vieną kartą yra tekę atšauti: „Kaip pasigimdysi keturis, tai visada atrodysi kaip nėščia.“ Nes daugiau neturiu ką pasakyti.
Kodėl lietuvius taip jaudina kito išvaizda? Kodėl gyvendama Londone gražiausius rūbus laikau spintoje ir vaikštau dažniausiai su žemakulniais batais, laisvo stiliaus rūbais, o tik skrisdama Lietuvon, išsitraukiu suknes ir viską, ką turiu gražiausio? Nes Lietuvoje vertins pagal išvaizdą, o Londone tai absoliučiai niekam nesvarbu. Čia nerūpi kiek tu uždirbi, kokį automobilį turi, kokiam bute gyveni, vieniša tu ar ištekėjus. Jeigu kam ir rūpi, tai tik tautiečiams, nes mūsų vertinimo skalė pagrįsta materialumu ir lyginimu. Nemanykit, kad aš esu išimtis. Vertinti gyvenimo kokybę, net gyvenimo prasmę suprasti pagal materialią išraišką mus mokė nuo mažens. Daugiausia patyčių ir vyksta dėl vienokių ar kitokių materialių dalykų: vaikas gyvena nepasiturinčioje ar turtingoje šeimoje, vaiko išvaizda yra nestandartinė, vaikas mokosi labai gerai arba labai blogai. Mus mokė vertinti lyginant save su kitais, lyginant vienus su kitais: kas turi daugiau ar mažiau, kas mokosi geriau ar blogiau, kas atrodo taip ar kitaip, nei kiti.
Labai daug metų gyvenau vertindama save pagal tai, kaip aš atrodau, ką pasiekiau, palyginus su kitais. Ir tik neseniai suvokiau, kad tai yra pati didžiausia klaida, kurią dariau visą gyvenimą. O ir kaip aš galėjau jos nedaryti, jeigu visa švietimo sistema yra pagrįsta tuo, kad asmeniniai rezultatai yra vertinami lyginant su kitais. Kas greičiau, kas geriau, kas labiau, kas pirmas, kas daugiau. Visi mokinių rezultatai skaičiuojami nuo geriausio iki blogiausio ir lyginami vienų su kitais, skatinant antruosius vytis tuos, kurie priekyje, kurie geresni, protingesni, greitesni. O tai vienareikšmiškai reiškia, kad jau nuo antrą vietą užimančio prasideda nepilnavertiškumo skiepijimas. Esi nepakankamai geras, kad būtum pirmas. Visi, kurie yra po pirmo numerio yra nepakankamai geri. Visi yra nepilnavertiški. Didžioji bėda ir yra ta, kad pirmas gali būti tik vienas.
Paklausite, o kaip gali būti kitaip? Labai paprastai – lyginant save su savimi. Nuo ko pradėjau – kur dabar esu? Ko nemokėjau – ką dabar jau moku? Kiek dar turiu išmokti? Nesvarbu, kaip atrodo kitų rezultatai šalia manųjų ir atvirkščiai – mano rezultatai šalia kitų.
Žinau, kad tai sunku suprasti, kol „neparagavai“ tokios vertinimo sistemos. Mano vaikų mokymosi sistemoje jų rezultatai vertinami pagal juos pačius, o ne kitus. Niekas nežino, kelintas mokinys klasėje yra, nes niekas taip jų nevertina ir neskaičiuoja. Aš kartais pagaunu save, kad juos prirėmusi prie sienos kamantinėju: „Geri čia tie tavo rezultatai, o kaip kiti? Kelintas tu klasėje?“ Man atsako, kad nežino. Kai klausiau mažųjų, tai pagalvojau, kad gal jie žiopliukai pradinukai, nemoka dar susiskaičiuoti, o Kristupas „Secondary“ mokykloje jau tikrai žinos. Deja, jis irgi nežino, kaip mokosi jo klasiokai, nes niekam čia tai nerūpi – kiekvienas gauna lapus su atspausdintais savo rezultatais ir nesidomi apie kitus.
Prisimenu, kaip kartą per susirinkimą stovėjau tėvų eilėje ir nužiūrėjusi, kad kito vaiko laiške, kurį laikė mama rankoje „Positive“ yra mažiau nei pas mano Kristupą, o „Negative“ daugiau, džiaugiausi: „Yes, yes, maniškis geriau varo.“
Taip darau, nes aš nemoku vertinti savęs ir kitų kitaip, nei lygindama su kitais. Ir net supratusi, kokia tai ydinga vertinimo sistema ir kaip ji varo man nepilnavertiškumo kompleksą, aš dažnai pagaunu save vis dar lygindama save su kitais. Nes kitaip vertinti dar neišmokau, nes tai įaugę į mano kraują iki kaulų smegenų, taip pastatytas mano pasaulio suvokimas.
Dėl tokios vertinimo sistemos aš augau, o dabar jau suaugusi dažniausiai jaučiuosi nepilnavertiška, nepakankamai gera, nepakankamai pasiekusi, nepakankamai graži, liekna, nepakankamai verta būti ne išsiskyrusi. Man atrodo, kad visa tai nuolat mato ir supranta kiti. Tačiau, tik lietuvis gali apie tai pranešti garsiai ir dar palydėti keiksmažodžiais. Nes ir jis pats jaučiasi toks pat nepilnavertiškas. Save taip pat vertina pagal kitus. Sunku būti nepilnavertišku, todėl savo vertę dažnai įrodo, parodydamas, kad kitas yra žemiau nei jis. Na, tarsi tai, kad aš tave išvadinsiu asilu ir debilu, bus lygu, kad aš toks tai jau tikrai nesu. Nekalbu apie visus lietuvius. Kalbu apie tuos, kurie keikiasi ir užgaulioja kitus už nieką, tyčiojasi dėl išvaizdos. Kuo labiau ir grubiau tai daro, tuo didesnius savo nepilnavertiškumo kompleksus slepia.
Labai gerų patyčių pavyzdžių galima rasti Feisbuke. Pradedant asmeninėmis sienomis žmonių, kurie turi daug sekėjų ir gerbėjų (A.Užkalnis, A. Ramanauskas ir t.t.) ir baigiant lietuvaičių emigrantų grupėmis, kur ką žmogus beparašytų – vis tiek bus išjuoktas, apipiltas pamazgom ir pažemintas. Į visus klausimus, tokius kaip: „Planuoju emigruoti, gal darbo žinot?“, „Parduodu sofą ar mašiną“, „Ieškau vaikino, merginos“ į visus iki vieno paklausimus gali sulaukti tokių ir panašių atsakymų: „Debile tu, sėdėk toj sušiktoj Lietuvoje, nes niekam tokių debilų čia nereikia“, „Durne tu, radai tą sofą prie konteinerio ir už tiek dabar parduoti? Už dyką neimčiau“, „Čiūčiala, tu į veidrodį pasižiūrėk, kaip tu tokia būdama dar berno ieškai?“ ir t.t. Tikri lietuviški patyčių ir žeminimo perlai, tikras aruodas, nuo kurių dažnai linksta ausys ir noris pasislėpti, kad tik vieną dieną ant manęs nebūtų koks kibiriukas „š“ papiltas. „Š“ už nieką.
Birutė Jakučionytė
www.jakucionyte.lt
Komentarai
Pasakisiu viena. Nesugadino manes nei sovietai nei nepriklausomibe. Tesiog koki gyvenima giveni toks tau ir primntas. Jus gadyna valstybe kur nuo auksciausios galvos apseta paranojos.....puola.....puola....puola....sekmes lietuvaicei visiems.
Na is komentaru matosi .raso tie kas tik paloti gali. Ir vel rusai kalti ta jusu rusu fobija jus pacius prazudis....... gimiau 1973. Vaikiste kaime praleidau namai nerakinti .kaiminai kaiminam visada viska padedavo. Nebuvo nusikaltimu visai. Zmones buvo artimi uzjaus pades visada. O kas pasidare kai lietuvei gavo mepriklausomibe. REKETAS DAKTARAS.VERTELKA...PASAKOCIAU BET VISI TAI ZINOTE. POTO PRASIDEJO VALSTIBES REKETAS. TAI TIE LIETUVEI NEBEZINO KAS ESA. TAIP GAILA KAD ESAMIA TOKIA TAUTA TODEL IR ISNIKSIM LAIKUI BEGANT
Esu bendraves su labai protingu ir nuosirdziu lietuviu. Jis pasake, kodel mes taip susiskalde ir neislaikom savo kulturos, o todel, kad musu senoliai gyveno miskuose arba vienkiemiuose, mazai buvo bendraujama su artimais kaimynais, tai mums i mentaliteta iaugo, ir dar, mes niekad nebuvom civilizuoti: paskutiniai pagonys, piratai Baltijos juroj ir plesikai. Juk plesikaujam, vagiam is savu ir is uzsienieciu. Nezianu kaip padeti broliams ir seserims, kad pradetume suarteti ir taptume viena Tauta.
Efka,!tu visishkas debiloidas.tu gymei jau tada,kai lietuva buvo nepriklausama.tai prie kuo cia sovietai?ka?
Visokiu pasitaiko zmoniu.Bet didziausia problema yra tam , kad visur pilamas purvas ant lietuviu TV ,ziniasklaidoj ir tam paciam anglija.lt Tai gal pradekime rasyti ,ka gero padaro lietuviai ar nejaugi nera geru zmoniu ir nuveikta geru darbu ?
Labai pritariu Tavo komentarui,teisingai parasyta
Turiu puikiu draugu lietuviu, ir pazistu visisku degradu lietuviu. Turiu puikiu draugu anglu, ir esu sutikes visiskai degradavusiu anglu. Tas pats pasakytina apie bet kuria tauta ar bendruomene, joje bus ir labai sauniu, ir visiskai nuzmogejusiu zmoniu. Tad baikim klijuoti vieni kitiems etiketes pagal tautybe, gyvenama miesta ar darboviete. Bendraukime su tais su kuriais smagu bendrauti, o su tais kurie mums nemalonus niekas bendrauti nevercia. O tokie rasineliai is esmes yra beverciai, nors autores artimiesiems vertetu atkreipti demesi: akyvaizdu kad ja kazkas neteisingai nuskriaude, del ko ji kencia didelius kompleksus ir jai tikrai butu naudinga gauti kvalifikuota specialistu pagalba
Silpnu zmoniu elgesys varyti ant kito ir zeminti, tik bailiai taip elgiasi is baimes, nes jauciasi jie silpnesni uz kita delto ir zemina tik taip isgyvendami patys, pazystu daug lietuviu ir geru ir blogu, manau visam pasauli yra visokiu, tik visiem skirtingai iseina uzsirauti ant blogu ar geru.
as ir pvz vengiu, nebendrauju su jais isvis, nes esu nukentejas nuo lietuviu smarkiai, visi jie cia p*derai ir alkoholikai, mano dauguma draugu lenku ir romunu, normalesni zmones nei lietuviai cia, beto aciu dievui dar vieni metai sudie susiktas anglijos kaimas
Stai jau vienas drebiantis ta ,, suda,, ant kito... Kazkaip be to neapseinama......o kad sovietu toki palikima turi ne vien lietuviai ir kitos tautos- tas tiesa, juk mes gyvenom,, svuesiam rytojui, vakarai tada mums buvo supuve ir negalimi kaip velniui kryzius!,,
Ir rusu esu sulaukes pagalbos, is lietuviu dar ne.. supuve tokie kaip efka:) lengva kaltint kitus tuom kuom tapai? Apgailetinas pavyzdis esi to sudo kuri tenka vadint tautieciu.
Prie ko cia tarybu sajunga kai visi gerai gyveno? Piemuo bl :))
Pastebejimai teisingi,tik nesutinku,kad cia lietuviu tautos bruozai.Mes esame tokie kokius mus padare buvusi Tarybu Sajunga.Toks auklejimas,tokios paniatkes.Visi mes tokie ir rusai ir ukrainieciai ir kazachai ir estai.Visi kurie sedejome tame sudu katile,esame uzkresti to virusu.Ne tauta kalta,o sistema.Dekokite okupantams uz tai kuom tapome.
As tikrai nesutinku su Birute.Gyvenau Londone gal 15 metu ir negaliu pasakyti
aisku kad visi lietuviai draugiski ir protingi,
bet nepatyriau jokiu patyciu ar pazeminimo.
Siuo metu gyvenu ir bendrauju tik su anglais,nes musu miestelyje nera praktiskai kitatauciu.Pasiilgstu lietuviu,isgirdus kalbant viena moteriske
lietuviskai-pati ja uzkalbinau.Ir dabar draugaujame,ji taip pat istekejus uz anglo.
Taip kad jeigu jus jauciate kazkokius kompleksus,baime patycioms ar panasiai.
Ir prie ko cia vel tie 4 vaikai?
Pazistu ne viena laiminga moteriske ir nekomplikuojancia del savo pilvo,gal cia psichologine problema...
IR BAIKIM VIENI KITUS JUODINTI !!!!!!
Lietuviams būdingas pavydas - pavydima ir kitiems lietuviams, ir apskritai visiems. Net keista, iš lenkų ar rusų daugiau pasiūlymų dėl pagalbos galima sulaukti emigracijoj :-). Gal dėl to ir yra lietuviai nykstanti tauta, juk sunku išsilaikyti kai taip vieni kitus niekina...Įdomus sutapimas, pažystama latvė sakė kad ir latviai siaubingai pavydūs.
Tai vat tautieciai, tie kas atraso savo nuomone normaliai nesmergdami kitu yra teisingi, o tie kurie stumia ant kitu nesiskiria nuo tu isvardytu ;P pries kapstidami kito darza savame tvarka iveskit :)
as kai isgirstu kalbant lietuviskai , nutylu , praeinu pro saly ,net neatsisuku . jau nekarta pamokyta neturet su tautieciais jokiu reikalu ....... savo kailiu isbandziau ... ziaurus savanaudiski . vaikai irgi nenori bendraut su lietuveis . as pritariu
Tikra tiesa,tokie buvom pries Anglija,tas toks,tas anoks.Budami UK,pakeiteme poziuri i zmones,gyvenima.Net gryzus atostogu i Lietuva,nebematom skirtumu,na ir kas kad stora su mini,ar ten apranga kitokia,rengiames kaip mum patogiau,o ne ka zmones pasakys.
Kas tiesa tas nemelas , gyvenau su marijompalieciais seimoje ... aciu bet ner geriau kaip su katviais , o ypac latviu seimoje kaip dabar gyvenu ...
Autorei penki balai!!!!
Didele musu dauguma yra Sovietmecio aukos .Sitoje salyje zmogus gali pasikeisti jeigu tik nori....deja daugelis pasirenka tempti iki gyvenimo galo ta prakeiksma.Galime tik tiketis kad musu atzalos nebus tokie kaip mes
O jo.o ypac jei kaimejts atvaro is gilums lietuvos ir cia uzkala piniga ,laizydam subines lenkams ,kokio monrouma pasdara ! Jerguteliau kokiej tuste zmones. Kas daugiau turi tas jauces pranasesnys uz kita. O jegu ryt h*jak ir neka nebetur ?ir ka?
teisybe.isvados?jokiu
Dviprasmiski jausmai uzpludo. Pirma straipsnio puse - teisinga,sutinku, bet kai kalbama apie vertinima, taip kiekvienas turetu buti vertinimas asmeniskai, gal neviesinant geru-blogu mokiniu, bet vistiek vaikai baige mokyklas susidurs su konkurencija. Kad ir darbo ieskojimo adzvilgiu,soks auksciau bambos ir nusivils, galvos as toks geras,as tiek pasiekiau,o manes niekas nenori idarbinti. Cia tik kaip pavyzdys. Reikia keisti svietimo sistema,bet ne taip drastiskai.
teisingai parasyta.ypac juokas ima del lietuviu drabuziu,noro pasirodyti:) cia visiem giliai nusispjaut kaip tu apsirenges.man tai tinka...;)
Parase visa teisybe. Toks gyvenimo budas, galima sakyt, uzkoduotas musu kraujyje, nes kitaip nezinau kaip tai paaiskinti. As pati pastebejau, kad kartais taip elgiuosi.
Bijoma blogų zmonių.