Įkėlė Romualdas Rima. Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Socialiniuose tinkluose, net Lietuvos žiniasklaidoje neretai teigiama, kad lietuvis lietuviui, ypač užsienyje, labiau priešas nei draugas. Ne vienam emigrantui teko susidurti su tokiais tautiečiais, kurių niekas nenorėtų sutikti gatvėje. Bet ne be reikalo mūsų bočiai turėjo patarlę, kuri sako, kad net šaukštas deguto gali sugadinti medaus statinę.

Tik laimei, kad to deguto tebūna dažniausiai tik nedidelis šaukštas. Į jį sutelpa tie, kurie stengiasi kaip įmanoma labiau pakenkti savo tėvynainiui. Kurių reikia bijoti, vengti ir pasisaugoti. O visa statinė dažniausiai būna sklidina gerų, nuoširdžių ir patikimų žmonių ketinimų. Tai medaus statinei priklausantys lietuvaičiai gerai supranta, ką reiškia gyventi tarp svetimų žmonių, svetimos kalbos ir kultūros.

Todėl emigrantai buriasi į grupes, kad galėtų su kažkuo pasikalbėti gimta kalba, pasidalinti pasiekimais, vargais ir rūpesčiais. Kai kuriuose didžiuosiuose Jungtinės Karalystės miestuose jau senokai sėkmingai gyvuoja lietuvių bendruomenės, tarsi saviti lietuvybės centrai.

Pačiame Anglijos viduryje, Leicester'io mieste, kur palaidotas pats Anglijos karalius Ričardas Trečiasis, iki šiol nebuvo jokio lietuvybės centro. Jį savotiškai atstodavo tik lietuviškų prekių parduotuvės, kuriose galima perskaityti lietuviškų skelbimų ir sutikti tautiečių. Tiesa, prieš keletą metų vienas lietuvis verslininkas bandė suburti mūsų emigrantus, įvyko keletą susitikimų, koncertas. Tačiau verslininkas grįžo į Lietuvą ir sėkmingai plėtoja savo verslą Vilniuje, todėl ši idėja taip ir sunyko.

Bet praėjusį šeštadienį Leicester'io priemiesčio Beamont Leys bibliotekoje vėl suskambo lietuviški žodžiai. Porai valandų išnuomotoje bibliotekos salėje žmonės rinkosi į pirmąjį lietuvių susitikimą. Tikslas paprastas - susipažinti vieni su kitais ir aptarti tolesnius įvykius. Toje mažytėje lietuvių salelėje buvo nutarta nenuleisti rankų ir judėti į priekį. Susitikimą organizavo keturios lietuvaitės mamytės, auginančios mažuosius emigrantus.

Jos nusprendė, kad šiame dideliame, bet svetimame mieste reikia įžiebti lietuvybės kibirkštį, kuri uždegtų kuo daugiau mieste ir aplink jį išsibarsčiusių lietuvaičių. Mamos nori, kad jų vaikai neužmirštų lietuvių kalbos, papročių, tradicijų ir žaidimų. Be abejo, ir kad susitikimuose tautiečiai galėtų pasidalinti savo patirtimi, pasiekimais, įspūdžiais ir problemomis.

Salėje susirinkę žmonės vieningai pritarė šiai idėjai. Todėl buvo nuspręsta organizuoti antrą susitikimą kitoje vietoje, gamtoje. Organizatoriai tikisi, kad nors vieną kartą per mėnesį pavyks suburti žmones, nors visi supranta, kad tai nėra lengva. Mūsų išeiviai čia jau įleidę šaknis, augina vaikus, dirba. Ne visi vienu metu gali ištrūkti iš savo kasdienybės.

Bet organizatorių viltis, kad Lesteryje atsiras lietuvių bendruomenės centras, kol kas neblėsta. Mamos supranta, kad be tautiečių palaikymo, dalyvavimo susirinkimuose, tikslo pasiekti nepavyks. Bet jos viliasi, kad žmonės norės bendrauti, nes užsidarymas savyje, vienatvė, tėvynės ilgesys emigracijoje yra lyg peilis krūtinėje.

Kitą lietuvių susitikimą nuspręsta surengti Lesterio užmiestyje, gražiame „Western“ pramogų ir poilsio parke. Birželio 16 dieną 12 valandą, sekmadienį, tautiečiai laukiami tiek vieni, tiek su savo atžalomis, kurie galės pasimėgauti įvairiais žaidimais. Čia žadamas tinklinis, taip pat prašoma kažko atsinešti, kad įvyktų geras lietuviškas "suneštinis piknykas‘‘.

Tikimasi, kad susirinks daugiau dalyvių ir bus galima ne tik turiningai praleisti laiką, bet ir nuspręsti tolesnį lietuvių bendruomenės likimą.

Susidomėjai ir/arba turi klausimų? Rašyk el.paštu romualdas.rima@gmail.com