Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Anglija.lt skaitytojo požiūris į dabartinę situaciją Lietuvos kaimyninėse šalyse.

Sujudo, sukruto, nes meška prabudo. Pavasaris. B.Jelcino žaizdas išsilaižė ir dantimis kaukštelėjo. Nepadėjo nei euro skiepai, nei amerikoniškas dresavimas. Meška- ne bezdžionėlė ir taip lengvai nepasiduoda dresūrai, bet kaip papūga pamėgdžioti moka. Kailis užaugo, nagai ataugo, dantis stomatologai sutvarkė. Ko tada ne patriukšmauti.

Pasipraktikavo Kaukaze, pažiūrėjo kaip dirba jos buvę dresuotojai ir pirmyn į savarankišką medžioklę. Pirmas rimtas kąsnis- savi broliai ukrainiečiai. Sakoma „mušk savus, kad svetimi bijotų“. Buvo laikas, kai su visais kartu mušė savus ir svetimus. Hitleris į Austriją, Čekiją, Klaipėdą taikiai atėjo gelbėti savų. Tarybų Sąjunga tokiu pat tikslu atsibeldė į Pabaltijį. Pasidžiaugė Europa sutartimi ir netrukus, be gėdos, anot V. Čerčilio, gavo karą. Nepasimokė. Nepakako milijonų aukų ir toliau auklėjo "savus" ir svetimus, bet tą auklėjami darbą perkėlė į pakraščius. Kol vienas iš auklėtojų išsikvėpė, bet nenumirė, tik į savo urvą įlindo. Kol meška miegojo, kiti auklėtojai, nekreipdami dėmesio į jos tylų nepatenkintą urzgimą, puolė auklėti jos buvusius draugus ir ne visai draugus. Jugoslavija, Afganistanas, Irakas, net Iranui pabandė krimstelt, bet tas kietesnis pasirodė nei tikėjosi, o Šiaurės Afrika revoliucijom apdalino. Auklėjo, auklėjo ir nepastebėjo, kad meškutė, ramiai gulėdama ir tyliai urgzdama, pati kailį atsiaugino. Krimstelėjo vėl Kaukazui. Pasisekė. Europos auklėtojai palakstė, pirštu pagrūmojo ir parlėkė savo vietinių, nepatenkintų „laimingu“ ekonominiu gyvenimu raminti. Apetitas atsiranda bevalgant, juo labiau, kad atsirado kuo ir ką kramtyti. Kaip Europa neatsiklausė meškutės ir nereagavo į tylų jos urzgimą per operacijas Jugoslavijoje, Irake, Šiaurės Afrikoje, taip ji dabar liežuvį parodė ir „savus“ nuėjo ginti. O ką! Jiems galima, o kodėl gi jai ne. Te pabando ją į urvą vėl uždaryti. Nepavyks taip lengvai, nes ne ji viena griežia dantį ant demokratinių auklėtojų. Nors visi pakliuvę ir esantys tarp demokratijos auklėjimo girnų nedega didele meile meškutei, bet ją palaikys vien dėl to, kad dantis parodė pasaulio galingiesiems.

Taigi, meškutė tyliai urve pagulėjusi, paurzgusi išlindo, dantimis kaukštelėjo ir nagais per ukrainietiškus lašinius grybštelėjo. O kas jai. Europa nusikamavusi nuo savo ekonominių problemų, iškvėpusi beveik visą dvasią auklėjamajame darbe. Dabar kaip meškutei teks savame urve sėdėti ir tik urgzti. Tai ar tik meška kalta, kad jos dresuotojai, rodydami blogą pavyzdį, užlipo ant vieno iš neatsakingai po pasaulį išmėtytų grėblių.

Kęstutis Grubliauskas

*Kalba netaisyta