Visą gyvenimą pragyvenusi Lietuvoje, šių metų gegužės mėnesį emigravau. Ne visam laikui, laikinai, kol užsidirbsiu tam tikrą pinigų sumą taip išsvajotiems mokymams/kursams.

Be abejo, išvažiavusi išsideklaravau iš savo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Juk taip reikia, tokios „taisyklės“. Liepos mėnesį grįžau į tėvynę pasikeisti pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo į nuolatinį ir ką išgirstu? Nesu Lietuvoje pragyvenusi 185 d. per kalendorinius metus, todėl pasikeisti vairuotojo pažymėjimo negaliu. Aš 27-erius metus pragyvenau Lietuvoje, mokėjau mokesčius, dirbau, bet palikau savo šalį. Ir prabuvusi tris mėnesius emigracijoje negaliu pasikeisti vairuotojo pažymėjimo, nes nesu Lietuvos gyventoja.

Nieko nepešusi grįžau atgal į Jungtinę Karalystę, baigti užsibrėžto tikslo. Į namus grįšiu, gal rudenį, o gal po Naujųjų metų, teisės vairuoti neturėsiu, kol nebūsiu Lietuvoje gyvenusi 185 d. arba neturėsiu darbo. Stovint darbo biržoje galėčiau pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, nors ir nebūčiau gyvenusi 185 d., tačiau tai būtų įrodymas, kad nuolat būnu Lietuvoje.

Stovėjimas darbo biržoje. Būtent, stovėjimas, gal net sėdėjimas. Kiekvieno mėnesio situacija, atėjau pasisveikinau, paskyrė kitą apsilankymo laiką, atsisveikinau. Per 5 mėn. negavau jokio darbo pasiūlymo. Esu iniciatyvi ir veikli, todėl visos naujovės mane domina, ypač jaunimo programos ar mokymai. Visą naujausią informaciją stengiuosi sužinoti pati.

Lygiai taip pat ir su kitomis institucijomis – VMI, „Regitra“, „Sodra“. Neradusi atsakymo kreipiuosi asmeniškai į specialistus. Prisiskambinti iš užsienio, misija neįmanoma. Meluoju, įmanoma, bet laukti 10 min. sujungimo su specialistu, mano tie sunkiai uždirbami pinigėliai labai skaudžiai kapsi. Dar susisiekimui yra el. paštas, atsakymo dažniausiai sulauksi per 3-5 darbo dienas. Turime greičiausią pasaulyje internetą, bet prasčiausią susisiekimą pasaulyje.

Aš labai myliu Lietuvą. Man šlykšti ta emigracija. Ir aš grįšiu namo. Bet, žmonės, ne nuo to galo pradedame. Mokomės iš kitų valstybių negerti, ar nerūkyti, bet neišmokstame tolerancijos ir pagarbos. Juk žmogus pats turėtų suprasti, kad nesveika rūkyti prie mažamečių ar gerti pigų vyną. Gal geriau išmokime kalbėti. Ir čia aš nesiskundžiau, vis tiek Lietuva geriausi namai pasaulyje. Tik mokausi kalbėti, problemas reikia spręsti grasiai, taip, kaip daro kitų šalių piliečiai. Grįšime ir pakeisime viską į gerą.

Delfi.lt skaitytojos laiškas