Emigranto krepšyje – dešros ir trolių Mumių suvenyrai 

Lietuvių tauta jau nuo senų senovės pasižymi išradingumu „daryti pinigą“. Keli papildomi pakeliai cigarečių bei butelis alkoholio, nusipirktas Lietuvoje ir nugabentas į Angliją, ne vieno tautiečio akyse įžiebs vilties liepsnelę.
Apklausa, kurioje dalyvavo ir Anglija.lt skaitytojai, rodo, jog lietuvių iš tėvynės išsivežamos prekės išties kur kas įvairesnės.

Mokytis ar uždarbiauti į užsienius išvykdami Lietuvos piliečiai į savo kelionės krepšį dažniausiai įsideda lietuvio gomuriui įprastų rūkytos mėsos gaminių, juodos duonos ir alkoholinių gėrimų bei cigarečių, o grįždami į Lietuvą aplankyti giminių lauktuvių parsiveža drabužių ir saldumynų, rodo emigrantų apklausa.

Europos migracijos tinklo duomenimis, per nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko apie 825 tūkst. asmenų arba beveik trečdalis šalies gyventojų.

Ekonomistų teigimų, dauguma emigrantų iki šiol palaiko vienokius ar kitokius ryšius su tėvyne, o kartu su išvykusiais gyventojais bei jų lankyti keliaujančiais draugais ar giminaičiais judančios prekės turi įtakos šalies ekonomikai.

Iš Lietuvos – maistas, gėrimai ir knygos

„Emigranto prekių krepšelis stulbinamai vienodas. Susidaro įspūdis, kad svetur neįmanoma gyventi be lietuviško kumpio, lašinių ir dešros. Daugiau negu pusė respondentų būtent šiuos gaminius nurodo kaip pagrindinius pirkinius išsivežti iš Lietuvos“, – sako apklausą atlikusios rinkodaros tyrimų bendrovės „Synopticom" direktorius Liutauras Daugirdas.

Kas antras apklausos dalyvis į užsienį vežasi tabako gaminių ir stipriųjų gėrimų. Be rūkytos mėsos gaminių ir juodos duonos iš Lietuvos išvažiuojančio emigranto prekių krepšelyje galima atrasti medaus, šokolado, kondensuoto pieno, sūrio, higienos reikmenų, vaistų, knygų.

Grįždamas į Lietuvą kas antras lietuvis parsiveža drabužių, saldainių, rečiau – kvepalų, elektroninės technikos, vaikams sauskelnių, žaislų.

Anot L. Daugirdo, krepšelio turinį didele dalimi lemia žmonių įpročiai. Pavyzdžiui, dalyvavusieji apklausoje nurodė tam tikrą išsivežamo tabako gaminio pavadinimą. Tai reiškia, kad žmonės į užsienį vežasi tai, ką įpratę vartoti.

Kas pigiau užsienyje – veža namo

Lietuviams būdingas praktiškumas pasireiškia pigesnius produktus perkant svetur, pvz., drabužiai užsienyje pigesni, todėl juos perka būtent ten. Pigesnių saldumynų ir parfumerijos taip pat parsiveža iš užsienio įsigiję jų paprastose ar neapmokestinamųjų prekių parduotuvėse.

Prekių įvairovė skirtingų šalių parduotuvių lentynose taip pat daro įtaką pasirinkimui – parsivežimui perkama tai, ko nėra Lietuvoje. Dažniausia tai suvenyrai su tam tikros šalies simbolika ar animacinių filmų, knygų personažais, pvz., troliais Mumiais. Iš Lietuvos iškeliauja lietuviškas šokoladas, tradiciniais vadinami lietuviški alkoholiniai gėrimai.

Susidaro dideli kiekiai

„Lietuvos emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Atsigaunant pasaulinei ekonomikai tiek grįžtančių lietuvių, tiek ir į užsienį keliaujančių draugų ar artimųjų srautai tik didėja. Kartu auga ir su žmonėmis „keliaujančių“ prekių srautai“, – sako Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

Pasak V. Žukausko, beveik trečdalio Lietuvos gyventojų nuolatinis judėjimas iš Lietuvos į kitas šalis ir atgal daro tiesioginį poveikį šalies ekonomikai ne tik dėl čia siunčiamų milijardinių perlaidų, bet ir dėl įsivežamų ar išvežamų prekių.
Žygimantas Mauricas, „Nordea“ ekonomistas, pastebi, kad tiksli prekių judėjimo įtaka Lietuvos ir kitų šalių ekonomikoms iki šiol nėra įvertinta ir apskaičiuota.

„Vis dėlto galima manyti, kad prekių judėjimo mastai yra pakankamai reikšmingi – jei kiekvienas išvykstantis išsiveža lietuviškos duonos, mėsos gaminių, cigarečių bloką ar alkoholinį gėrimą – per metus susidaro milijonai vienetų“, – skaičiuoja ekonomistas.

Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad išvykstančių iš šalies gyventojų skaičius šiemet vėl kiek išaugo. Per dešimt šių metų mėnesių iš Lietuvos išvyko 40,5 tūkstančio gyventojų, tai 27 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2014 metais, rodo Statistikos departamento duomenys.

„Naujai išvykstantys emigrantai palaiko stipresnius ryšius su gimtine, nes Lietuvoje dažnai būna likę jų šeimos nariai, naujoje vietoje dar nesukurti nauji socialiniai ryšiai ir įpročiai. Be to, nemažą dalį emigrantų sudaro į užsienio universitetus išvykstantys studentai ar sezoniniai darbuotojai – tokių ypač gausu tarp vykstančiųjų į Norvegiją, kurie emigracijos laikotarpiu dažnai grįžta į Lietuvą. Tad emigrantai vaidina svarbų vaidmenį Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje, pirkdami prekes, kurias suvartoja išvykę į užsienį“, – sako Ž. Mauricas. Europos migracijos tinklo duomenimis, 2014 m. iš Lietuvos išvyko 36,6 tūkst. asmenų.

Pagrindinės išvykimo šalys – Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija ir Norvegija. Pagal valstybių pateiktus oficialius statistinius duomenis, Jungtinėje Karalystėje 2014 m. gyveno 124 tūkst., Airijoje – 40 tūkst., o Norvegijoje – 24 tūkst. lietuvių.
Įpročiai nesikeičia

„Synopticom“ atlikta emigrantų apklausa parodė, kad nepriklausomai nuo to, kaip dažnai emigrantai grįžta namo – kelis kartus per mėnesį ar tik kartą per pusmetį, pagrindinis krepšelio turinys nesikeičia.

Pavyzdžiui, kartu su vienu respondentu, grįžtančiu keliskart per metus, atvažiuoja „rūbai, apatiniai (naktiniai, liemenėlės, kelnaitės, kojinės), klasikiniai kostiumėliai, batai, prieskoniai, aliejai, saldumynai“, o iš Lietuvos išvažiuoja „cigaretės ir rūkytos mėsos gaminiai“.

Kitas, į Lietuvą grįžtantis tik kartą per metus, parsiveža „rūbų, batų, kosmetikos, saldainių, padažų, skalbimo ir higienos priemonių, kompiuterinės technikos, kvepalų“, o išsiveža „medaus, dešros, sūrio, alkoholio tiek stipraus, tiek alaus, saldainių, knygų“.

Anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Lietuvių tauta jau nuo senų senovės pasižymi išradingumu „daryti pinigą“. Keli papildomi pakeliai cigarečių bei butelis alkoholio, nusipirktas Lietuvoje ir nugabentas į Angliją, ne vieno tautiečio akyse įžiebs vilties liepsnelę.
Apklausa, kurioje dalyvavo ir Anglija.lt skaitytojai, rodo, jog lietuvių iš tėvynės išsivežamos prekės išties kur kas įvairesnės.

Mokytis ar uždarbiauti į užsienius išvykdami Lietuvos piliečiai į savo kelionės krepšį dažniausiai įsideda lietuvio gomuriui įprastų rūkytos mėsos gaminių, juodos duonos ir alkoholinių gėrimų bei cigarečių, o grįždami į Lietuvą aplankyti giminių lauktuvių parsiveža drabužių ir saldumynų, rodo emigrantų apklausa.

Europos migracijos tinklo duomenimis, per nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko apie 825 tūkst. asmenų arba beveik trečdalis šalies gyventojų.

Ekonomistų teigimų, dauguma emigrantų iki šiol palaiko vienokius ar kitokius ryšius su tėvyne, o kartu su išvykusiais gyventojais bei jų lankyti keliaujančiais draugais ar giminaičiais judančios prekės turi įtakos šalies ekonomikai.

Iš Lietuvos – maistas, gėrimai ir knygos

„Emigranto prekių krepšelis stulbinamai vienodas. Susidaro įspūdis, kad svetur neįmanoma gyventi be lietuviško kumpio, lašinių ir dešros. Daugiau negu pusė respondentų būtent šiuos gaminius nurodo kaip pagrindinius pirkinius išsivežti iš Lietuvos“, – sako apklausą atlikusios rinkodaros tyrimų bendrovės „Synopticom" direktorius Liutauras Daugirdas.

Kas antras apklausos dalyvis į užsienį vežasi tabako gaminių ir stipriųjų gėrimų. Be rūkytos mėsos gaminių ir juodos duonos iš Lietuvos išvažiuojančio emigranto prekių krepšelyje galima atrasti medaus, šokolado, kondensuoto pieno, sūrio, higienos reikmenų, vaistų, knygų.

Grįždamas į Lietuvą kas antras lietuvis parsiveža drabužių, saldainių, rečiau – kvepalų, elektroninės technikos, vaikams sauskelnių, žaislų.

Anot L. Daugirdo, krepšelio turinį didele dalimi lemia žmonių įpročiai. Pavyzdžiui, dalyvavusieji apklausoje nurodė tam tikrą išsivežamo tabako gaminio pavadinimą. Tai reiškia, kad žmonės į užsienį vežasi tai, ką įpratę vartoti.

Kas pigiau užsienyje – veža namo

Lietuviams būdingas praktiškumas pasireiškia pigesnius produktus perkant svetur, pvz., drabužiai užsienyje pigesni, todėl juos perka būtent ten. Pigesnių saldumynų ir parfumerijos taip pat parsiveža iš užsienio įsigiję jų paprastose ar neapmokestinamųjų prekių parduotuvėse.

Prekių įvairovė skirtingų šalių parduotuvių lentynose taip pat daro įtaką pasirinkimui – parsivežimui perkama tai, ko nėra Lietuvoje. Dažniausia tai suvenyrai su tam tikros šalies simbolika ar animacinių filmų, knygų personažais, pvz., troliais Mumiais. Iš Lietuvos iškeliauja lietuviškas šokoladas, tradiciniais vadinami lietuviški alkoholiniai gėrimai.

Susidaro dideli kiekiai

„Lietuvos emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Atsigaunant pasaulinei ekonomikai tiek grįžtančių lietuvių, tiek ir į užsienį keliaujančių draugų ar artimųjų srautai tik didėja. Kartu auga ir su žmonėmis „keliaujančių“ prekių srautai“, – sako Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

Pasak V. Žukausko, beveik trečdalio Lietuvos gyventojų nuolatinis judėjimas iš Lietuvos į kitas šalis ir atgal daro tiesioginį poveikį šalies ekonomikai ne tik dėl čia siunčiamų milijardinių perlaidų, bet ir dėl įsivežamų ar išvežamų prekių.
Žygimantas Mauricas, „Nordea“ ekonomistas, pastebi, kad tiksli prekių judėjimo įtaka Lietuvos ir kitų šalių ekonomikoms iki šiol nėra įvertinta ir apskaičiuota.

„Vis dėlto galima manyti, kad prekių judėjimo mastai yra pakankamai reikšmingi – jei kiekvienas išvykstantis išsiveža lietuviškos duonos, mėsos gaminių, cigarečių bloką ar alkoholinį gėrimą – per metus susidaro milijonai vienetų“, – skaičiuoja ekonomistas.

Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad išvykstančių iš šalies gyventojų skaičius šiemet vėl kiek išaugo. Per dešimt šių metų mėnesių iš Lietuvos išvyko 40,5 tūkstančio gyventojų, tai 27 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2014 metais, rodo Statistikos departamento duomenys.

„Naujai išvykstantys emigrantai palaiko stipresnius ryšius su gimtine, nes Lietuvoje dažnai būna likę jų šeimos nariai, naujoje vietoje dar nesukurti nauji socialiniai ryšiai ir įpročiai. Be to, nemažą dalį emigrantų sudaro į užsienio universitetus išvykstantys studentai ar sezoniniai darbuotojai – tokių ypač gausu tarp vykstančiųjų į Norvegiją, kurie emigracijos laikotarpiu dažnai grįžta į Lietuvą. Tad emigrantai vaidina svarbų vaidmenį Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje, pirkdami prekes, kurias suvartoja išvykę į užsienį“, – sako Ž. Mauricas. Europos migracijos tinklo duomenimis, 2014 m. iš Lietuvos išvyko 36,6 tūkst. asmenų.

Pagrindinės išvykimo šalys – Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija ir Norvegija. Pagal valstybių pateiktus oficialius statistinius duomenis, Jungtinėje Karalystėje 2014 m. gyveno 124 tūkst., Airijoje – 40 tūkst., o Norvegijoje – 24 tūkst. lietuvių.
Įpročiai nesikeičia

„Synopticom“ atlikta emigrantų apklausa parodė, kad nepriklausomai nuo to, kaip dažnai emigrantai grįžta namo – kelis kartus per mėnesį ar tik kartą per pusmetį, pagrindinis krepšelio turinys nesikeičia.

Pavyzdžiui, kartu su vienu respondentu, grįžtančiu keliskart per metus, atvažiuoja „rūbai, apatiniai (naktiniai, liemenėlės, kelnaitės, kojinės), klasikiniai kostiumėliai, batai, prieskoniai, aliejai, saldumynai“, o iš Lietuvos išvažiuoja „cigaretės ir rūkytos mėsos gaminiai“.

Kitas, į Lietuvą grįžtantis tik kartą per metus, parsiveža „rūbų, batų, kosmetikos, saldainių, padažų, skalbimo ir higienos priemonių, kompiuterinės technikos, kvepalų“, o išsiveža „medaus, dešros, sūrio, alkoholio tiek stipraus, tiek alaus, saldainių, knygų“.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: