Emigranto laiškas: grįžčiau, jei siūlytų bent 1500 Eur - Anglija.lt
 

Emigranto laiškas: grįžčiau, jei siūlytų bent 1500 Eur 

Manau, gyvenant tiek poroje, tiek vienam yra plius/minus vienodi šansai gyventi gerai. Lietuvoje tikrai nėra lengva jaunimui ir ne tik. Jaunimui sunkiau, nes baigus mokslus, studijas naujo darbo paieška yra ne iš lengvųjų dalykų, o ir alga tada būna tikrai ne didžiausia... Jei dar ilgą laiką gyvena pas tėvus ar iš tėvų kišenės, tai čia tas pats, kaip nutrūkti nuo bambagyslės ir pradėti gyventi...

Dauguma tada susiduria su visokiais trūkumais, baimėmis, nes visas finansavimas dingsta ir reikia patiems gyventi. Čia jau tėvų klaida taip išlepinant savo vaikus. Aš, pavyzdžiui, visada stengiausi gyventi vienas. Studijų laikais dirbau per 2-3 darbus, nuolat gaudavau 700-800 Eur per mėnesį. Taigi pavykdavo ne tik pragyventi, bet ir sutaupyti. Per metus sutaupiau mašinai (3500 Eur), bet tikrai reikėjo pasispausti. Aišku, nebūčiau tiek sutaupęs, jei nebūčiau gyvenęs studentų bendrabutyje.

Nuomos kainos Lietuvoje labai didelės, todėl tik baigęs mokslus neradau darbo pagal profesiją (esu buhalteris) ir pirmai progai pasitaikius emigravau... Pirmas kartas buvo 2016 m. spalį – po 2,5 mėn. parsivežiau daugiau nei 5000 Eur santaupų, tad reikia pagalvoti, koks santykis tarp darbo Lietuvoje ir darbo užsienyje. Nuo tada nusprendžiau kol kas neužsibūti gimtinėje ir kuo greičiau grįžti atgal. Dabar jau ilgiau nei metus sėkmingai dirbu Islandijoje ir nematau jokio vargo... Tiesa, čia irgi neišlaidauju, nes ne veltui yra sakoma, kad tai viena brangiausių pasaulio šalių. Nors man jausmas toks pat taupymo kaip ir kokioje Lietuvoje. Tačiau Lietuvoje 3000 Eur taupiau vos ne 1-erius metus, o Islandijoje pakanka 1 mėn.

Mano nuomone, kas norėtų tikrai užsidirbti, turėtų nebijoti išvykti į užsienį, ir padirbėti. Jei man pasiūlytų grįžti į Lietuvą, tai alga turėtų būti bent 1500 Eur per mėn. Esminis dalykas, kol neturi savo namų, tol negali jaustis užtikrintai, kadangi jie yra visko pagrindas. Kai sieki visko pats, tada išeina sunkiau ir ilgiau. Lietuvoje visą gyvenimą žmonės vargsta ir nesutaupo 100 000 Eur... Tarkime, toje pačioje Islandijoje užtektų pasidarbuoti 3-4 metus pataupant vienam ir jau surinksi tokią sumą. Manau, viskas aišku, kodėl tikrai dabar nedirbčiau Lietuvoje. Kai vidutinė alga 700 Eur – 200-300 Eur nuoma – 200 Eur maistas – 150 Eur (mašina, drabužiai ir kita), tai nieko ir nelieka sutaupyti. Net į miestą neišeisi normaliai arba, kaip dauguma daro, dirbi per kelis darbus legaliai, arba ne... Tada gauni ir tuos 1000-2000 Eur (kam pasiseka), bet tada jau nedaug laiko lieka arba galiu tiesiog pasveikinti tokius žmones, kurie pasiekė visko. Bet, mano manymu, dauguma gauna vidutinius atlyginimus iki 1000 Eur.

Reziumuodamas viską, tikrai suprantu, kad įmanoma pragyventi Lietuvoje su jos atlyginimais, jeigu nori ir nevaidini aukos. Įmanoma ir užauginti vaikus, bet tada reikia dirbti daugiau, imti paskolą 40 metų ir mokėti iki pensijos.

Kiekvienam savi prioritetai, kiekvienas siekiame skirtingų tikslų.

Delfi.lt skaitytojo laiškas

Manau, gyvenant tiek poroje, tiek vienam yra plius/minus vienodi šansai gyventi gerai. Lietuvoje tikrai nėra lengva jaunimui ir ne tik. Jaunimui sunkiau, nes baigus mokslus, studijas naujo darbo paieška yra ne iš lengvųjų dalykų, o ir alga tada būna tikrai ne didžiausia... Jei dar ilgą laiką gyvena pas tėvus ar iš tėvų kišenės, tai čia tas pats, kaip nutrūkti nuo bambagyslės ir pradėti gyventi...

Dauguma tada susiduria su visokiais trūkumais, baimėmis, nes visas finansavimas dingsta ir reikia patiems gyventi. Čia jau tėvų klaida taip išlepinant savo vaikus. Aš, pavyzdžiui, visada stengiausi gyventi vienas. Studijų laikais dirbau per 2-3 darbus, nuolat gaudavau 700-800 Eur per mėnesį. Taigi pavykdavo ne tik pragyventi, bet ir sutaupyti. Per metus sutaupiau mašinai (3500 Eur), bet tikrai reikėjo pasispausti. Aišku, nebūčiau tiek sutaupęs, jei nebūčiau gyvenęs studentų bendrabutyje.

Nuomos kainos Lietuvoje labai didelės, todėl tik baigęs mokslus neradau darbo pagal profesiją (esu buhalteris) ir pirmai progai pasitaikius emigravau... Pirmas kartas buvo 2016 m. spalį – po 2,5 mėn. parsivežiau daugiau nei 5000 Eur santaupų, tad reikia pagalvoti, koks santykis tarp darbo Lietuvoje ir darbo užsienyje. Nuo tada nusprendžiau kol kas neužsibūti gimtinėje ir kuo greičiau grįžti atgal. Dabar jau ilgiau nei metus sėkmingai dirbu Islandijoje ir nematau jokio vargo... Tiesa, čia irgi neišlaidauju, nes ne veltui yra sakoma, kad tai viena brangiausių pasaulio šalių. Nors man jausmas toks pat taupymo kaip ir kokioje Lietuvoje. Tačiau Lietuvoje 3000 Eur taupiau vos ne 1-erius metus, o Islandijoje pakanka 1 mėn.

Mano nuomone, kas norėtų tikrai užsidirbti, turėtų nebijoti išvykti į užsienį, ir padirbėti. Jei man pasiūlytų grįžti į Lietuvą, tai alga turėtų būti bent 1500 Eur per mėn. Esminis dalykas, kol neturi savo namų, tol negali jaustis užtikrintai, kadangi jie yra visko pagrindas. Kai sieki visko pats, tada išeina sunkiau ir ilgiau. Lietuvoje visą gyvenimą žmonės vargsta ir nesutaupo 100 000 Eur... Tarkime, toje pačioje Islandijoje užtektų pasidarbuoti 3-4 metus pataupant vienam ir jau surinksi tokią sumą. Manau, viskas aišku, kodėl tikrai dabar nedirbčiau Lietuvoje. Kai vidutinė alga 700 Eur – 200-300 Eur nuoma – 200 Eur maistas – 150 Eur (mašina, drabužiai ir kita), tai nieko ir nelieka sutaupyti. Net į miestą neišeisi normaliai arba, kaip dauguma daro, dirbi per kelis darbus legaliai, arba ne... Tada gauni ir tuos 1000-2000 Eur (kam pasiseka), bet tada jau nedaug laiko lieka arba galiu tiesiog pasveikinti tokius žmones, kurie pasiekė visko. Bet, mano manymu, dauguma gauna vidutinius atlyginimus iki 1000 Eur.

Reziumuodamas viską, tikrai suprantu, kad įmanoma pragyventi Lietuvoje su jos atlyginimais, jeigu nori ir nevaidini aukos. Įmanoma ir užauginti vaikus, bet tada reikia dirbti daugiau, imti paskolą 40 metų ir mokėti iki pensijos.

Kiekvienam savi prioritetai, kiekvienas siekiame skirtingų tikslų.

Delfi.lt skaitytojo laiškas

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: