Nei pernai vykęs „emigrantų išvarymas“, nei raginimai susimokėti, nei automatiniai skolų nurašymai ir išieškojimai nesumažino žmonių įsiskolinimų „Sodrai“ už privalomą sveikatos draudimą. Priešingai – skola gerokai išaugo. Dabar kas antras euras, kuris turėtų pasiekti ligonius, taip ir lieka skola. „Sodra“ vertina, kad greičiausiai skola yra vaiduokliška – žmonės emigravo, bet to nedeklaravo, o jų skolos auga.

Šiuo metu 243 tūkst. gyventojų yra skolingi Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio bent už vieną mėnesį. Bendra jų skola siekia 100 mln. eurų. Palyginimui, pernai metų pradžioje skola siekė 77 mln. eurų. Tikėtina, kad didelė dalis skolininkų yra emigravę šalies piliečiai.

Prieš metus „Sodra“ įspėjo apie griežtas priemones, kurios laukia skolininkų – skolų išieškojimą. Tai sukėlė masinę deklaravimo apie išvykimą bangą.

Nepaisant to, 60 tūkst. gyventojų PSD įmokų nemokėjo ilgiau nei dvejus metus, naujausius duomenis pateikė „Sodra“.

Skolininkai greičiausiai emigravę

„Manome, kad daugelis ilgalaikių skolininkų yra išvykę iš Lietuvos. Tai rodo ir tas faktas, kad daugeliui iš jų per pastaruosius kelerius metus neprireikė nemokamos sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje. Nemokamai paslaugomis jie negali pasinaudoti būdami skolingi PSD“, – sako „Sodros“ Įmokų skyriaus vedėjas Laimonas Rudys.

Jis skaičiuoja, kad 2017 metais išieškotas arba permokėtas socialinio draudimo įmokas „Sodra“ grąžino 8600 gyventojų, ir tai sudarė daugiau nei milijoną eurų.

„Vien per pirmus tris šių metrų mėnesius tokių asmenų yra 3300. Daugiau nei pusė jų pateikė dokumentus, kad jiems taikoma kitos ES valstybės teisė socialinio draudimo srityje“, – vertina L. Rudys.

230 tūkstančių kartų bandė nurašyti skolas iš sąskaitų

„Sodra“ aktyvių veiksmų ėmėsi 2017 metų pradžioje. Tuomet PSD įmokas priskaičiavome ir tiems gyventojams, kurie išvyko į užsienį ir to nedeklaravo. Tai paskatino daugiau gyventojų, išvykusių į užsienį, deklaruoti išvykimą“, – prisimena L. Rudys.

Tačiau „Sodra“ vis tik vertina, kad griežtos priemonės padėjo susigrąžinti 25 milijonus eurų – kitu atveju skola būtų buvusi dar didesnė.

„Pateikėme mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms dėl lėšų nurašymo per Registrų centro administruojamą Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS). Ta pačia sistema naudojasi ir kiti išieškotojai – antstoliai, VMI, muitinė“, – sako „Sodros“ atstovas ir vertina, kad įmokų surinkimas per metus išaugo 20 proc.

Per praėjusius metus „Sodra“ net 230 tūkst. kartų pateikė mokėjimų nurodymus per PLAIS – bendra jų suma siekė 32,5 mln. eurų. Pernai per metus pavyko išieškoti 10,5 mln. eurų.

„Vien per pirmus tris šių metų mėnesius jau pateikėme 64 tūkst. mokėjimo nurodymų 9,6 mln. eurų sumai. Skolininkui, kuris nemoka, mokėjimo nurodymai teikiami periodiškai“, – sako L. Rudys ir skaičiuoja, kad kas trečią eurą pavyko susigrąžinti – 3 mln. eurų šiemet.

Nesumokėjus įmokos už einamąjį mėnesį žmogus netenka nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų, nepaisant to, skola kaupiasi. Paslaugos nemokamai neteikiamos tol, kol gyventojas nepadengia įsiskolinimo – tokie gyventojai itin rizikuoja.

„Išieškojimo veiksmų imamės susidarius įsiskolinimui daugiau nei už vieną mėnesį. Tačiau tiems gyventojams, kurie turi įmokas mokėti savarankiškai ir, artėjant mėnesio pabaigai, dar nėra to padarę, visada, prieš taikydami išieškojimą, siunčiame raginimus įmokas sumokėti“, – teigia L. Rudys.

Kas antras euras – skola

Šiuo metu privalomo sveikatos draudimo įmokų surinkimas tebėra apverktinos būklės, nepaisant išieškojimų.

Pernai, nevertinant įsiskolinimo už ankstesnį laikotarpį, buvo priskaičiuota 48 mln. eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, tačiau surinkta – vos kiek daugiau nei pusė, arba 25,5 mln. eurų. „Sodra“ vertina, kad efektyviau dirbant su skolininkais pavyksta surinkti daugiau įmokų.

Išradingo plano kovoti su skolomis nėra

„Sodra“ šiemet žada didžiausią dėmesį telkti į skolininkus, kurie neatsiskaitė per pusantrų metų laikotarpį.

„Taip pat palaipsniui ilginame laikotarpį, už kurį išieškome skolas – artimiausiu metu teiksime mokėjimo nurodymus už skolas, kurios susidarė iki 21 mėnesio laikotarpiu“, – vardija L. Rudys.

„Sodra“ aiškina, kad išieškant valstybinio socialinio draudimo ir PSD skolas naudojamasi galimybėmis įmokas išieškoti iš darbo užmokesčio, pateikus nurodymą darbdaviui, o didesnius įsiskolinimus galima išieškoti per antstolius. Taip pat bendradarbiaujama ir su ES institucijomis – jei skolininkas emigravęs, skola gali ateiti ir į kitą valstybę.

„Manome, kad nemaža dalis skolininkų yra išvykę, ir tikimės, kad dalis jų galės pagrįsti, kad jie buvo draudžiami kitoje šalyje. Tuomet skolos bus anuliuotos“, – pažymi L. Rudys.

Jis dar kartą akcentuoja, kad nesumokėjus įmokos bent už vieną mėnesį skaičiuojama skola, ir žmogus negali pasinaudoti nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis Lietuvoje tol, kol nepadengia viso įsiskolinimo ir nesumoka už einamąjį mėnesį.

Kitąmet PSD turėtų nesikeisti

PSD įmokas savarankiškai turi mokėti tie gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, pagal verslo liudijimus ir pan. Taip pat PSD turi mokėti netgi bedarbiai, jei jų nedraudžia valstybė – jie nesiregistravo Darbo biržoje.

Finansų ministerija žada, kad vykdant mokesčių reformą PSD mokestis nepasikeis.

„Konsolidavus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir perkėlus jas į darbuotojo pusę, atitinkamai bus perskaičiuoti visi tarifai, taip pat fiksuoti dydžiai, įskaitant jūsų minimus. Tai bus daroma laikantis principo, kad dėl tokio perskaičiavimo pats įmokos dydis nesikeistų“, – 15min atsakė finansų viceministrė Daivos Brasiūnaitė.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos užtikrina nemokamą sveikatos priežiūrą Lietuvoje. Jas moka visi gyventojai solidariai ir proporcingai savo pajamoms.

Tačiau savarankiškai mokančių įmokas ši suma negali būti mažesnė nei 9 proc. minimalaus atlyginimo (2018 m. – 36 eurai). Dalis gyventojų, pavyzdžiui, studentai, pensininkai, ir kitos žmonių grupės yra draudžiami valstybės lėšomis.