Emigravusių tėvų svetur išvežtiems ir po kurio laiko į Lietuvą sugrąžintiems vaikams tenka patirti nelengvų išbandymų. Gimtoji kalba gerokai primiršta, o pasivyti moksluose labiau pažengusius bendraamžius tampa kone neįmanoma misija.

Kasmet iš kiekvienos iš šešiasdešimties mūsų krašto savivaldybių tėvai išsiveža maždaug po tiek vaikų, kiek tilptų vienoje klasėje. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą kiekviena savivaldybė neteko kone visos kaimo mokyklos - tiek mokinių emigravo ir tęsia mokslus užsienio valstybėse. Grįžtančių vaikų registro nėra. Duomenis apie tokius moksleivius rinko "Lietuvos žinios", kurioms teko skambinti į daugybę mokyklų. Paaiškėjo, kad jose besimokantys grįžę emigrantų vaikai susiduria su nemažais iššūkiais, kurie tampa išbandymu ir pedagogams.

Išduoda akcentas

Itin skurdi gimtoji kalba, „išvirkščiai“, todėl juokingai sudaromi sakiniai, paprastų sąvokų, žodžių perkeltinės reikšmės nesuvokimas, stipriai išreikštas akcentas - tokį svetur praleistų dienų „paveldą“ atsiveža emigrantų vaikai. Nors jie ir užsienyje dažniausiai nuolat girdėdavo lietuvių kalbą ir ja bendraudavo, gimtasis žodis iš jų lūpų daugeliui skamba gerokai rėždamas ausį. Tokiems lietuvaičiams grįžus į tėvynę tenka paplušėti, kad prabiltų taip, kaip kalbėjo iki išvykimo, ir galėtų sėkmingai mokytis Lietuvos mokyklose.

Adaptavosi tik po metų

Po trejų Ispanijoje praleistų metų į Lietuvą su vyru ir aštuonmete dukrele grįžusi moteris nustebo sužinojusi, kad mergaitė, su kuria Ispanijoje buvo bendraujama tik lietuviškai, sunkiai susikalba su bendraamžiais.

„Dar labiau išsigandau, kai dukros mokytoja pareiškė, kad duktė, prieš tai dvejus metus gerai mokiusis Ispanijos mokykloje, o sugrįžusi į Lietuvą priversta lankyti pirmą klasę, nepajėgi mokytis“, - pasakojo motina. Ji tvirtina, kad pedagogė nuolat pabrėždavo, esą pirmokė nenusėdi vietoje, nesutelkia dėmesio, neretai apskritai nesupranta, ko iš jos norima.

Mergaitei buvo pasamdyta mokytoja, be to, su mergaite papildomai dirbo ir jos mokyklos pedagogė. „Turėjo praeiti metai, kol dukra pritapo prie lietuviškos mokymo sistemos, o drauge pasipildė ir jos žodynas. Aš iš šios situacijos supratau, kaip skiriasi mokymo procesas Ispanijoje ir Lietuvoje. Ten vaikai mokomi per žaidimus, mūsų krašte - per juodą, iki ašarų, darbą“, - pažymėjo moteris.

Akivaizdūs skirtumai

Kad gerokai skiriasi mokinių ugdymo procesas Lietuvoje ir kitose šalyse, pabrėžė ir Vilniuje esančios „Lietuvių namų“ mokyklos direktorius Gintautas Rudzinskas. Šioje įstaigoje mokosi lietuviškų šaknų turintys mokiniai iš 22 pasaulio valstybių. Mokytis priimami tie moksleiviai, kurie ne mažiau kaip trejus metus gyveno ne Lietuvoje.

G.Rudzinskas teigė pastebėjęs, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykę moksleiviai iš tiesų stebina tuo, kad yra labiau įpratę žaisti nei mokytis, o jų žinių lygis gerokai atsilieka nuo mūsiškių. Daug mažiau žinių už Lietuvos mokinius būna gavę ir Didžiojoje Britanijoje bei Ispanijoje mokslus krimtę moksleiviai.

G.Rudzinskas pabrėžė, kad tose šalyje itin skiriasi žinių lygis, įgyjamas privačiose bei valstybinėse mokyklose. Dar daugiau problemų kelia tie vaikai, kurie lankė tolimų valstybių mokyklas. Pavyzdžiui, besimokiusiųjų Urugvajuje lygis žemesnis net dviem-trim klasėmis. „Lietuvių namų“ mokyklos direktorius mano, jog bemaž toks pats mokymo lygis yra Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Iš šių šalių atvykę moksleiviai pasižymi gerokai didesniu įgytų žinių bagažu nei kitose valstybėse mokęsi jų bendraamžiai.

Mokomi papildomai

Panevėžio pagrindinės mokyklos „Rožynas“ direktorė Aida Adiklienė pasakojo, kad jos vadovaujamoje ugdymo įstaigoje mokosi du iš Ispanijos, vienas iš Norvegijos ir vienas iš Didžiosios Britanijos tėvų parsivežti vaikai. Jiems visiems reikėjo papildomo mokymo.

Šiuo metu ketvirtokus ugdanti Regina Kučinskienė jau antrus metus moko iš Londono tėvų parsivežtą berniuką, kuris pirmas dvi klases baigė Anglijoje. „Jis mus žavėjo anglų kalbos žiniomis, bet lietuviškai kalbėti, juolab mokytis jam buvo nelengva“, - teigė mokytoja.

Ji pasakojo, kad šis berniukas visų rūšių medžius vadino tiesiog medžiais, visos gėlės jam buvo tiesiog gėlės, nes konkrečių pavadinimų vaikas nežinojo. „Be to, mokydama šį vaiką pastebėjau, kad Londone jis buvo mokęsis daug lėtesniu tempu, tad mūsų mokykloje jį slėgė didžiulis krūvis“, - sakė R.Kučinskienė. Berniukas labai nustebo sužinojęs, kad Lietuvos mokyklose kuriami spektakliai, kuriuose vaidina mokiniai. Jis mokytojai aiškino, kad Didžiojoje Britanijoje nieko panašaus nebuvę - ten jie vien žaisdavo.

Trūksta žodžių

Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos pradinių klasių mokytojai Daliai Apšegaitei teko ugdyti iš Anglijos tėvų parsivežtą dukrą. Ji pasakojo nustebusi, kad mergaitė kalba veiksmažodį nukeldama į sakinio galą. Tačiau, anot mokytojos, mergaitė greitai perprato lietuvių kalbos taisykles ir problemų nebeliko.

Panevėžio „Verdenės“ pagrindinės mokyklos direktorė Jūratė Pauliukienė prisiminė dažnai net nusijuokdavusi, kai į jos vadovaujamą mokyklą atvestas iš Anglijos atvykęs vaikas imdavo reikšti nusistebėjimą ar kitas emocijas. „Prisipažinsiu, tokius ištiktukus, kokius vartojo tas berniukas, išgirdau pirmą kartą gyvenime, tad man buvo ir įdomu, ir tikrai juokinga“, - sakė pedagogė.

Tauragės „Aušros“ pagrindinė mokykla į pirmą klasę priėmė mokytis iš Ispanijos tėvų parsivežtą pirmokėlį bei vyresnę jo seserį, kuriai buvo pasiūlyta mokytis šeštoje klasėje, nors pagal metus mergaitė turėtų būti aštuntoke.

Ši mergaitė, anot ją lietuvių kalbos mokančios Dalios Macijauskienės, Tauragėje baigė pirmą klasę, vėliau septynerius metus mokėsi Ispanijoje. Nors su namiškiais mergaitė bendravo lietuviškai, tačiau jai buvo sunku derinti linksnius ir taisyklingai tarti žodžių galūnes. Be to, mergaitė nesuvokė perkeltinių prasmių ir darė itin daug rašybos klaidų.

Ne lengviau ir pirmą klasę pradėjusiam lankyti jos broliukui. Jis dažnai nelabai suvokia, ko iš jo reikalaujama, o drauge ir pats nelabai moka lietuviškai reikšti savo mintis.

Pedagogės neslėpė, kad dirbdamos su emigrantų vaikais pajutusios, jog užsienio šalyse, kurias mes vertiname kaip gerokai labiau išsivysčiusias nei Lietuva, mokiniams suteikiama mažiau žinių, ne sykį susimąsčiusios: kodėl užsieniečiai, žinantys mažiau už mus, gyvena geriau?

Į tai mokytojos teigė radusios atsakymą - Lietuvoje vaikų mokymas yra perdėm akademinis, tai mokymas dėl pažymio. Pedagogės įsitikinusios, kad išsivysčiusiose šalyse suteikiama daugiau praktinių žinių. Jos galbūt nėra itin išsamios, bet yra naudingos, be to, pateikiamos paprasčiau ir žaismingiau.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją