Suaugusiųjų sprendimas emigruoti į užsienį dažniausiai būna gerai apgalvotas ir apsvarstytas. Tačiau tie, kurie turėdami vaikų išvyksta gyventi svetur, dažnai iki galo nesuvokia, su kuo teks susidurti vaikui, išvežtam iš tėvynės. O patirta trauma vaiką gali lydėti labai ilgai.
Jaučiuosi atėmusi iš savo vaiko dalį vaikystės
Vaineta Birtelienė į Norvegiją gyventi atvyko prieš šešerius metus. “Nemačiau galimybių išgyventi Lietuvoje. Dirbau pardavėja po dvylika valandų per parą, o uždirbdavau tik šiek tik daugiau nei minimumą. Todėl kai mokyklos laikų draugė, gyvenanti Stavangeryje, pasakė, kad gali rasti man darbo, labai apsidžiaugiau. Pirmuosius metus sūnų Beną palikau Lietuvoje su savo mama. Norėjau pirma apsidairyti, įsikurti, o tik paskui atsivežti sūnų. Daugelis mane smerkė, kaip galiu palikti vaiką ir išvažiuoti, tačiau man atrodė geriau metus pakentėti, bet paskui gyventi geriau. Juo labiau, dėl mano darbo grafiko vaikas ir taip retai mane matydavo, o jei ir grįždavau iš darbo anksčiau, būdavau tokia pavargusi, kad neturėdavau jėgų net kalbėti. Deja, atsivežus Beną į Norvegiją viskas nebuvo labai paprasta. Berniukas buvo atpratęs nuo manęs, kiekvieną vakarą verkdavo ir prašydavo vežti jį atgal pas močiutę į Lietuvą. Jis liūdėjo be draugų, likusių Lietuvoje, bijojo eiti į mokyklą, nes nesuprasdavo kalbos, netgi pradėjo naktimis šlapintis į lovą. Aš ir pati kartais dėl to jausdavausi beviltiškai. Bijojau, kad jei sūnus nepritaps Norvegijoje, reikės grįžti į Lietuvą. Ačiū dievui, palaipsniui viskas susitvarkė. Dabar Benas turi naujų draugų, laisvai kalba norvegiškai, o vasaras mielai leidžia Lietuvoje pas močiutę. Tačiau aš kartais vis dar jaučiu kaltę, kad atėmiau iš savo vaiko dalį vaikystės, kad vardan geresnio gyvenimo jį traumavau.
Norvegijos mokykloje mano vaikai neužgauliojami, kad nedėvi firminių drabužių
Kita Norvegijoje gyvenanti lietuvė Sandra Lukauskienė šiuo klausimu labai kategoriška. ” Apie kokias dar traumas vaikams galima kalbėti? Juk vaikai taip lengvai ir greitai prisitaiko prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių. Man, mano vyrui ir mūsų keturiems vaikams Norvegijoje prasidėjo naujas gyvenimas, žymiai geresnis už tą, kurį turėjome Lietuvoje. Lietuvoje į mus, daugiavaikę šeimą, nuolat žiūrėdavo kaip į kažkokius asocialus, kurie gimdo vaikus dėl pašalpų ar dėl dar kažkokių priežasčių. Norvegijoje mano vaikai mokykloje nėra užgauliojami, kad nedėvi firminių drabužių ar kad į mokyklą važiuoja autobusu. Be to, Lietuvoje gyvenę dviejų kambarių bute, čia su valstybės pagalba įsigijome erdvų namą. O mano vyro atlyginimo pilnai užtenka mums visiems prasimatinti. Todėl manau emigravusi į Norvegiją priėmiau gerą sprendimą ne tik savo, bet ir savo vaikų naudai”.
Visi emigrantų vaikai turi adaptacinių sunkumų
Pasak psichologų, visi emigrantų vaikai, atvykę gyventi į svetimą šalį, turi vienokių ar kitokių adaptacinių sunkumų. Tik ne visi yra linkę apie juos kalbėti. Todėl tėvai turėtų laiku pastebėti vaiko elgesio pakitimus ir atitinkamai į tai reaguoti.
Ieva Marcinkevičiūtė
Komentarai
Jooo, su tais firminiais ženklais Vilniuje, tai tiesa. Atrodo jei neturi Nike logotipo, tai esi maždaug iš žemenės kastos, kaip kokiais baudžiavos laikais.
Gaila, kad taip nusirito tiek jaunimas, tiek dauguma žmonių. Net ir naujas seimas nieko nepakeistų- jeigu iš tikrųjų galime pakeisti Lietuvos ateitį- reikia pradėti nuo savęs, reikia suvokti ką, kaip tauta darome ne taip ir galų gale reikia padėti tą bonkę į šalį.
sekmės visiems emigruojantiems....
as atvaziavau i uk pries 2 metus su savo 13-mete dukra. as greit pasineriau i darbus, eidavau i agenturas o savo dukrai laiko nelabai ir rasdavau. taigi jin pradejo ejt i mokykla. sake labai nepatiko, nesupranta kalbos ir prase kad vaziuotume atgal i lietuva, bet ten as nezinociau ka daryt nes negaliu rasti jokio darbo ir dukros islaikyt negaleciau. seip ne taip iskente ji ten metus ir isejo kitiems metams gyvent su tevu i kita miesta kad galetu eiti i nauja mokykla. likau su savo draugu gyvent toli nuo dukros o priestarauti irgi negaliu nes mergaitei ce nepatiko o as kraustytis irgi negaliu del darbu. bet ir dabar eidama antrus metus i kita mokykla vis dar uzsimena man kad nori i lietuva bet ir pati supranta kad nebegalim gryst tiek del darbu tiek del jos mokslu. vis dar nesupranta sako ji tos kalbos ir vel nori keist mokykla tik tiek kad tai nieko nepades jej kiekvienais metais kaitalios mokyklas. jauciuos del to kalta bet ir gryst jau velu ir nezinau ka daryt..
Ar kartais taip smerkdami savo gimtinę už šiuo metu vykstančią krizę susimąstot, kad gal mūsų seneliams buvo sunkiau? bet jie ir knygnešių laikus ištvėrė ir tremtį ir vis dėl to paties jausmo- meilės gimtinei grįžo į čia kur jų gimta žemė. Pateisinu jaunus žmones kurie išvažiuoja dirbti tam kad užsidirbtų ir turėtų kur gyventi Lietuvoje. Tačiau vaikų kaip kačiukų tąsymas po pasaulį nemanau kad geriausia išeitis šeimai. Gaila man tų vaikų, gaila ir piktų jų tėvų, kurie pamiršta kad Tėvynė, kaip motina, o jug ne visos mamos būna gražios bet mes jas mylime. Jos mus baudžia auklėja ir nuo to mes tampame didesni, stipresni ir atsparesni iškilusioms problemoms. Pradėkime keistis nuo savęs turėkime ne tik pilietybę ir teisias į pašalpas, o atlikime pareigas Lietuvos šaliai. Nereikia vaikams keikti Lietuvos, kaip dauguma matau taip daro, nes vaikų lūpomis kalba tėvų žodžiai, nes nuo tėvų auklėjimo susiformuoja vaikų pasaulėžiūra. Lietuvai sunku jug ji maža šalis, ilgai buvusi nelaisvėje. Mūsų tėvai o gal dar kaikurie ir mes patys kovojome dėl laisvės, o ją atgavę nenorime stengtis dėl jos ateities. Pvz įsigiję būstą jūs palaipsniui jį remontuojatės ir siekdami savo svajonės galit prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų. Taip ir su valstybe. Aš lieku čia ir mano vaikai žinos kokia buvo brangi tėvynė jų proseneliams, seneliams, bei tėvams ir gal dėl anūkų ar proanūkių ateities kursime jiems geresnę ateitį Lietuvoje.
vaikas kuris pereina i kita mokykla jauciasi nelabai kaip, o isvestas i svetima sali be kalbos tai isvis. As taipat netikiu kad vaikas jauciasi geraj kitoje salija ...
o ka daryt jei kitoj saly nera vaikui kuo uzsiimti,o man galimybiu ji pavezioti toliau nera.nera normaliu treniruociu,namu darbu,kas liecia mokslus manau striuka (airijoj). mes norim i lietuva tik del vaiku,o kas liecia pinigine puse tai liktume cia,vyresniam 10 maziukui 5 cia jau esam 3metai
pilnai sutinku kad vaikams,o ypac paaugliams tikrai trauma isvykti i kita sali.na gal vaikai 1-5 metu amziaus to ir nepajaucia,jiems visur gerai svarbu su tevais,bet paaugliai 12-15 metu,jiems tikrai pradzia sunki,netgi ziauri galeciau pasakyti.tegu kas nors paneigia jei gali.netikiu kad atsiveze paaugli vaika ir taip viskas gerai,be jokiu bedu ir rupesciu,svarbu sotus ir apsirenge.ir nepatikesiu niekada,nes pati patyriau savo kailiu atsivezus paaugli,ir savo pazystamu ir draugu pavyzdziais.zinoma per laika visur priprantama,bet kokia to kaina?psichologine trauma,asaros ir nervai.jei reiktu is naujo rinktis,NIEKADA dogiau tokio kelio nesirinkciau.ir patarciau visiems tevams labai gerai pagalvoti pries isvezant paauglius,isimtis mazi vaikai.
Mano manymu, negalima ta klausyma kelti vienapusiskai - laimingi ar ne. Kiekvienas atvejis individualus. Be to, mes visa gyvenima einame i kompromisa.. su gyvenimu. Jei kazka pasiekiame, kitka prarandam ar paaukojam. Gyvenimas viska isbalansuoja, ir mes is jo mokomes.
tai supranta kiekvienas ka te omeny turejo(turejo omeny kaip apdeti eiliny lietuvy kaip susikraut milijonus,o eilinius apkraut dar didesneis mokesciais)ir be ja siuo laikinis sesemetis yra ganetinai protingas.supranta skaicius kokius sako ir mato per tv kaip zmones daro streikuoja verkia kaip pragyvent,jis ir klause ko nepasiimam ju i cia nes cia gerai gyventi
teisingai kalbi KAROLINA,as tau pritariu,kuo maziau reikia tokias nesamones kalbet prie vaiku,ir EGYDAI galiu pasakyt jog vaikas kad ir televizoriu kaip tamsta sakai ziuri ir girdi tai tikrai nesupranta budamas 6 metu apie ka ten dedes ir tetos tom gudriom frazem pliauskia,cia net kartais kitas suauges gali nesuprast apie ka kalba eina...Pvz;Musu seimunu kalba;-zvelgiant is materialides dialektines puses,as ignoruoju jusu duotos iliuzijos fakta ir konstatuoju,jog ne jusu kompetencijoj spresti,si gan saptilu klausyma......(cia tik dalis teksto is pokalbio apie finansine situacija)tai ar 6 metu vaikas gali suprasti tokias snekas.......kazin ar tamsta supranti ka cia turejo omeni kalbedamas seimunas.O vaika kas kur nori ten leidzia mokintis,tik kodel kazin dauguma anglu,kalbu ne apie emigravusius i sia sali o tikruosius anglus savo vaikus leidzia mokintis i kitas salis tokias kaip japonija,kinija,vokietija ir dar daug kitu....todel jog ten visai kitas lygis,net pas mus i Lietuva vaziuoja mokintis medicinos,ir ne tik todel kad pigu,bet jog gauna tinkama issilavinima,o ne taip kaip cia dauguma sundaktariu lygio....ir man visai nusispjaut kur keno vaikai mokinsis,tik nereik jau taip kelt i aukstumas tos anglijos ir su zemem trypt viska kas yra musu gimtinej,vien todel jog cia truputi geriau finansu ir pragyvenimo atzvilgiu...
as dukra atsiveziau i Londona,kai jai buvo 13,tai buvo pries tris metus.kai jai viskas einasi gerai,svajoja apie ateiti cia,o kai iskyla problemos kaltina mane,kad as ja cia atsitempiau,ir prasosi namo,ne ji nesako y Lt,ji sako namo.as ir mielu noru vaziuociau namo,tik bijau gryzti,prie suskilusios geldos.ir as tikiu,kad visi mes daznai pagalvojam,kaip noreciau dabar buti namuose.o jai vaikas 6 metu amziaus kalba,kad jis nenori i Lt,nes ten vagiu salis,tevai turetu susirupinti,kad sunus kuo maziau klausytusi,ka suauge sneka,turiu galvoja ir paciu tevu,kalbas apie gimtine,JUS IR LIETUVIAI,TAI REISKIASI IR JUS VAGYS
Nemanau, kad turetum tiek pinigu leisti svo vaikai i prestizini Cambridge'o univera. O visiems kitiems dar labai reikia pasitempti iki Vilniaus univero lygio, beje, jis ir vienas is seniausiu Europoje. Cia, UK, paprasciausiai poziuris kitoks i studijas ir mokslus.
na seip nerekomenduociau be pazinciu vaziuti.nes ir pries 6 metus apgaudinejo ir dabar apgaudineja.zada aukso kalnus nuvazeves nieko negauni buvo taip su mumis ir dar manyciau su 90 % lietuviu
o mes apie lietuva isvis nesnekam,jam uztenka ka per tv.pamato.antra kuris vaikas geresny darba gaus lt.??? baiges vilniaus ar cambridge unevirsiteta????
As ruosiuosi vaziuoti i norwicha padirbeti. Planuoju pasilikti ir gventi, gal yra is skaitanciu komentarus ten ir dirba? Ar gal kas gali padeti suzinoti ar neapgaudineja dedami skelbimus del darbo. Nes ruosiuosi ir vaikucius atsivesti. Labai prasau ka nors patarti. Aciu
pirma ka matau jog yra tevu kurie nesuvokia jog vaikai kalba ta ka girdi,tai zino visi suauge zmones :) :)jei jus namie burnojat lietuva tai jie taipat sekmingai darys (tai skiriu tamstai egyda)ir nesvarbu ar jis 6 ar 10metu amziaus.Kas liecia issilavinima tai lietuvoje jis geresnis,turiu net pvz.lietuvoj likes antrien metam,pazymiai prasti,cia atveztas yra pirmunu sarasuose...juk visi zinot kad cia mokslas,issilavinimas silpnas.Vaikas cia gryzes namo ar daro bent kokias namu uzduotis,juk ne.jie cia net skaiciuot mintinai nemoka,ka kalbet apie dar kazka....jei kas skaito kad jiems to nereikia tai jusu bedos tureti tusciagalvius vaikus kaip dauguma neemigranu o vietiniu juos turi.Cia tik tas privalumas jog tevai gali sau daugiau finansiskai vaiku atzvilgiu,beto gaunamos valstybines pasalpos taipat palengvina situacija.Ir tik del finansines geroves visi mes cia esame,juk jei lietuvoje butu tokios socialines garantijos,finansines galimybes nuo kuriu dalinai priklauso seimos santarve,santykiai ar sedetumem mes cia???atleiskit jei ka iskaudinau tikrai nenorejau,bet nekalbekit jog gimtine bloga,ji juk gera tik salygos gyvenimo ten dar sunkios.Reik paprasciausiai tiketis jog kazkada gal musu vaikaiciai ar velesne karta GYVENS TEN IR DZIAUGSIS KAD JIE LIETUVIAI IR GYVENA LIETUVOJE....
as irgi noriu pasidalinti patirtimi londone,mes atvazevom pries 4 metus ,as turiu 3 vaikus buvo visko ir kilimo ir nuopuoliu ,bet ta ka as paskutinius metus patiriau lietuvoi tik juoda skurda pas kaiminus eidavau ant pieno skolintis tai londone ant maisto visa laika turiu,ruba vaikui gali nupirkti neskaicuodamas ,o del rasizmo tai jis jauciamas ypac darbe bet su tuo tikrai gali gyventi ,ir kol musu lietuva nepakils iki anglijos ligio tai daug lietuviu tikrai namo negris.
Paprastai. Nemaustyti zmoniu tusciais pazadais, o dirbti zmoniu gerovei. Nevogti ir nemeluoti. Sukurti tokias socialines garantijas, kad zmones nebijotu iseiti i pensija, nebijotu prarasti darbo ir t.t. ir pan. Lietuvoje zmones gyvena nuolatineje baimes busenoje, nes nezino kas 'o kas bus rytoj'. Zinai, kodel vaikuciai cia laimingesni? Nes turi tevus, kurie gali jais rupintis ir uzsiimti jais, nes gali sau leisti nedirbti ir supintis vaikais. Todel, kad tevai nestresuoja del kiekvieno menkniekio, nes zino, kad visada gaus pagalba. Ir ne tik materialine, bet ir moraline, jei reikes.
TIK NEGYVENE CIA GALI SVAIGT ,KAD MES EMIGRANTAI IR KOKIE BLOGI PALIKOM SAVO TEVYNE LT.MANAU RASO TIK TIE ,KURIE NETURI GALIMYBES ISIKURTI UK,IR SUPRAST , KAD CIA ZMONES GYVENA TIKRAI GERAI.
ir kaip gi valdzia turi pasirupinti zmonemis ? surasti darba, sukurti versla ar ismokyti buti laimingais ? Uzsienyje gyvenate vietiniu geroves saskaita
matau ne vienas nesuprantat kad lietuvos valdzia geriau pasirupys sawo kiseniomis o ne zmonemis.salis cia niekuo deta.viskuo deta supis....valdzia
kai bunam lietuvoje mano 3metis sunelis sako mamyte noliu skrist namo i dangu,tai reiskia i londona,nes man cia bee,nepatinka nei suniukai,nei prudas kur gali gaudyt zuvi,kad ir kaip skaudu man butu ,bet londone mano vaikams mieliau,manau musu salis turetu labiau susirupint savo ateities vaikais,nes jie tikrai negrys i ubagu krasta,o mums teks cia pasilikt vien delto,kad cia jau gyvens musu vaikai,tad lietuvai bankrotas
Rasizmas-tai nekentejimas kita odos spalva,o ne kalba!
Atvykau i sia sali sulaukusi naujo darbo pasiulymo metams, kadangi pati esu medike. Todel isvykdama i Londono miesta kartu pasiemiau ir savo dukra. Kaip ir sveciame name viskas nauja \'blizgu\' ...
Labai greitai pasineriau i darba, o iki nauju metu mokslu pradzios, kadangi buvo visas menuo dukra megavosi dienomis Londono mieste gaila, bet teko 15metei mergina paragauti racizmo skoni. Jaunosios angles mano dukrai ikrete uz kaili tik todel, kad mergina nesuprato uzduotu klausimu ir jas suignoravusi nejo...
pritariu ,,londonietei,,lietuviai nespjaudykit ant savo zemes ypac savo vaiku akivaizdoj,tai ziauru.kai atsibosit svetur,kazi kur leksit jei ne i savo brange zemele,kur gimines yra ir kur gausit siek tiek paguodos,duonos ir uzuovejos.
mano dukra atvyko cia 11 metu.isivaziavo mokykloje labai greitai,jokiu sikretimu kaip ir nebuvo.dabar jai 16 tad ji tik dziaugias galimybe mokytis cia,nes puikiai suprantame,kad pabaigus mokslus cia atsiveria kurk kas didesnes galimybes gyvenime.tad tikiuosi jai neteks taip vargti,kaip kad mums teko musu tevyneje.
Butent,kad is pavydo.
as tai sakau kas sneka kad uzsieni blogiau negu lietuvoi.tas mirsta is pavydo kad ju vaikai negali gauti to ka musu vaikai gauna uzsienija
Didziausias traumas jie pajaucia Lietuvoje.
skaitant sias nuomones pagaunu save galvojant ,kad visas tas Lietuvos dejimas i suns dienas yra tiesiog gynyba nuo minciu jog tu vienaip ar kitaip bet vistiek esi lietuvis . Mano manymu vaikai bet kuriuo atveju yra tevu savotiskas veidrodis . Vaikai ir Anglijoj vaikai . Butu keista jeigu jie nerastu draugu arba nauju dalyku , uzsiemimu . Visa kita -tevu itaka , kaip ta berza , i kuria puse palenksi , toks jis ir uzaugs . Bukim Lietuviai ir sutikim , nors ir viesai keikdamas Lietuva , giliai sirdy ilgiesi to ko negali ir niekada negalesi atsivesti i Anglija .
Mes turime 5 vaikus ir jie morliskai buvo traumuojami Lietuvoje. Pingu stigius maisto nepriteklius, valstybei dzin kaip mes egzistuojam. Londone jautiesi, kad esi zmogus nors esi avykelis.
manau Vaineta(straipsnio heroje) per daug jautri ir turi perdeta kaltes jausma, beje turbut viskam.Mamai deretu pasidziaugti kad viskas nusistovejo o ne sielvartauti del praeities,nes vaikai puikiai viska jaucia tai taip pat itakoja adaptacijos laika.Sekmes.
Manau Jus neteisi,savo sesemeciui piesdama Lietuva juodom spalvom,juk mes esam lietuviai ir manau jais liksim.Vaikai zino kur jiems geriau,as taip pat gyvenu su savo vaikais cia ,ir kaip visi atvykome laimes ieskot,bet visada su vaikais kalbames ,kad gal ateis toks laikas ,kad ir jie griz su savo vaikais Lietuvon,Maniskiai didziuojasi galedami pasigirt ,kad jie lietuviai.Visiems sekmes.
dydziausia problema, kai savo vaikui pasakau kad reikia vaziut i LT, nors gryztam tik 1 karta per 2-3 metus
sutinku cia geriau finansiskai bet sirdis vistiek gimtinej mano svajone kad musu valdziai iseitu pinigai per baisia ir sunkia liga labai noriu ir trokstu kad jie kankintusi gal as esu per ziauri nemoku issireikst bet tik je is musu ateme gimtine tegul jiems iseina tai krauju
musu vaikai jau londone 3,5 metu,bet jie tikrai ir gi lengvai pritapo turi tikrai daug draugu,abudu laisvai kalba anglu kalba,nematau problemu,jiems tikrai cia patinka.
kiek pazystu seimu , kurie turi vaikus dar nesu girdejus is vaiko kad pvz. londone neptaiktu gyvent ir noretu grizti i lietuva. be to tevai cia turi daugiau galimybiu aprupinti savo vaikus butiniausiais dalykais.
na neznau kaip kitu bet mano sunus nors jam tik sesi metai sake i ta vagiu sali lietuva negrys,jis sake jo namai sicia,jis ten nieko nepametes ir nepalikes.cia vaiko zodziai tai gera reputacija lietuva susidarius sesemiacio akimis