Svetur išvykusių šeimų vaikai turėtų integruotis į vietines bendruomenes, lankyti tenykštes mokyklas, o ne siekti nuotolinio mokymo lietuviškose bendrojo lavinimo įstaigose, mano švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. „Būtų geriau, jei socializuotųsi toje šalyje, kur yra, nes mes neturime garantijos, kad tėvai grįš iš Anglijos ar Ispanijos. Kad ir kaip skausmingai skambėtų, tiems vaikams reikėtų integruotis į visuomenes, kuriose gyvena“, – DELFI sakė viceministras.

Anot jo, mes taip pat norime, kad Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos integruotųsi, neliktų uždarose bendruomenėse, o pritaptų.
Tačiau, ministerijos atstovo nuomone, svetur išvykę vaikai galėtų nuotoliniu būdu lankyti lituanistines mokyklėles, nes „mažai tikėtina, kad užsienyje gyvenantiems lietuvių vaikams vietoje bus profesionaliai dėstoma lietuvių kalba“. Tam pasitarnautų nuotolinis lietuvių kalbos, istorijos mokymas, kurį šiuo metu teikia Vilniaus Ozo vidurinė mokykla.

Palengvina sprendimą vežtis vaikus
Minėtos mokyklos direktoriaus Albino Daubaro įsitikinimu, galimybė nuotoliniu būdu lankyti lietuvišką bendrojo lavinimo mokyklą palengvina į svetimus kraštus krizės genamų šeimų apsisprendimą drauge pasiimti vaikus.
Šiuo metu minėtoje įstaigoje per atstumą bendrojo lavinimo dalykų mokosi apie 400 mokinių. Pusė gyvena emigrantų, diplomatų, karininkų šeimose. Daugiausia Anglijoje ir Airijoje, bet yra išvykusių ir į Tailandą, Australiją ar Kiniją.

„Viena mergaitė matematikos mokytojai 3 valandą nakties iš Japonijos per „Skype“ skambino – norėjo pasiaiškinti, kaip spręsti uždavinį, o laikas nesutampa“, – pasakojo direktorius, pridurdamas, jog nuotolinis mokymas pasitarnauja ir svetur dirbančioms manekenėms bei Lietuvoje gyvenančioms mokyklos nebaigusioms mamoms, neįgaliesiems, vaikams, tiems, kurie dėl patyčių ar kitų priežasčių kategoriškai nesutinka eiti į mokyklą.

Bendrauja per „Skype“
Nuotolinis mokymas labai panašus į tradicinį: sudaromas tvarkaraštis, per konkrečią pamoką mokytojas prie kompiuterio sėdi Vilniuje, o mokiniai – ten, kur gyvena. Jeigu tuo metu dėl skirtingų laiko juostų ar kitų priežasčių mokinys negali dalyvauti pamokoje, užduotis ir specialioje mokomojoje terpėje esančią medžiagą gauna internetu.

Paklaustas, ar mokytojas gali netikėtai ko nors paklausti mokinio – patikrinti, ar jis netinginiauja, A.Daubaras sakė, jog tokia galimybė yra.
„Informacija dažniausiai keičiamasi susirašinėjant, tačiau konsultacijos vyksta per „Skype“ programą. Matydami vienas kitą mokinys ir mokytojas gali pasišnekėti ir spręsti uždavinius toliau“, – pasakojo mokyklos vadovas.

Derins nuotolinį ir tiesioginį mokymą
Viceministras sakė puikiai suprantantis tėvus, kurie išvykę metams, nenori savo vaikams streso ir pasirenka nuotolinį mokymą minėtoje nuotolinio mokymo programas siūlančioje Ozo mokykloje.

„Tačiau ir tokiam laikotarpiui būtų sveika vaikui eiti į paprastą tos šalies mokyklą – pažiūrėkime, kaip į Lietuvą atvykę užsieniečiai savo vaikus leidžia į mūsų mokyklas, kuriose dėstoma netgi lietuvių kalba, kad vaikai elementariausiai socializuotųsi“, – pateikė pavyzdį V.Bacys.

Ministerijos atstovo nuomone, tėvai, jei yra tikri, kad išvykę tik metams, gal gali rinktis ir Ozo vidurinėje mokykloje siūlomą nuotolinį mokymą, juolab, kad vyresnėse klasėse tokia galimybė yra.
„Tačiau ministerijai kur kas svarbiau pagalvoti, kaip įteisinti nuotolinį mokymą vietiniams vaikams, kurie, pvz., kelis mėnesius per metus norėtų mokytis savo mokykloje, o kai negali, neišsibraukdami iš savo mokyklos sąrašų, turėtų galimybę tęsti mokslą Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje“, – pabrėžė viceministras.

Ieva Urbonaitė