Emigravę vaikai gali užkrauti didesnę finansinę naštą Lietuvoje likusiems tėvams. Savivaldybėms į savo rankas perėmus socialinės paramos ir kompensacijų už šildymą skirstymą, jų negauna tie, kurie būstuose turi registravę išvykusius artimuosius.

„Jeigu žmogus deklaruotas Lietuvoje, o jo šeima kreipiasi dėl socialinės paramos arba kompensacijos ir ypatingai kompensacijos, visi bute registruoti žmonės turi turėti teisę į ją. Jeigu žmogus yra deklaruotas čia, bet išvykęs į užsienį, vadinasi, jis nepateikia savo darbo užmokesčio ir neturi teisės į kompensaciją. Tada šią teisę praranda visa šeima“, - sakė Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Genė Platūkienė.

Tiesa, ji teigė neturinti tikslios statistikos, kiek šeimų dėl tokios situacijos prarado teisę į kompensacijas į šildymą ir karštą vandenį.

Pasak pašnekovės, šis reikalavimas galiojo visada, tačiau griežčiau į tai pažiūrėta, kai socialinę paramą administruoti pradėjo savivaldybės.

„Teisę į kompensacijas visada turėjo turėti visi šeimos nariai. (…) Gal apie tai nebuvo kalbama, dėl to, kad gal į tai nelabai buvo kreipiamas dėmesys, o dabar, kai sugriežtino socialines pašalpas, tai automatiškai ir kompensacijos sugriežtėjo. Nes mes esame suinteresuoti taupiai ir efektyviai naudoti socialinę paramą“, - kalbėjo G. Platūkienė.

Gali tikrinti ir sąskaitų išrašus

Kaimyninės Alytaus rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Burlinskienė taip pat patvirtino, kad emigravusių registruotų artimųjų turintys nepasiturintys gyventojai netenka kompensacijų.

„Būna atvejų, kai žmonės nepateikia teisingos informacijos, bet dabar savivaldybės pačios turi teisę vykti į vietą ir tikrinti, surašyti buities gyvenimo sąlygų aktus, aiškintis situaciją. Jeigu žmonės kreipiasi informacijos, jie turi pateikti visą teisingą informaciją. Jeigu šeimos nariai yra išvykę, be abejo, kad kompensacija negali būti skiriama“, - komentavo ji.

Pasiteiravus, kaip galima patikrinti, ar išvykęs šeimos narys siunčia likusiems pinigus, pašnekovė sakė: „Yra įvairių būdų, pavyzdžiui, ir išrašų iš bankų prašome“.

Jos nuomone, savivaldybėje neturėtų būti daug tokių šeimų, nes rajonas yra kaimiškas ir kompensacijos dažniau mokamos už kietą kurą, o ne centralizuotą šildymą.

Išranda naujų sukčiavimo būdų

Trečius metus socialinės paramos ir kompensacijų skyrimą į savo rankas perėmusios Akmenės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aleksandra Vismantienė teigia, kad problemos šioje srityje nėra, nes labai paprasta išvykusiems deklaruoti emigraciją.

„Jeigu žmonės išvažiuoja, bet lieka deklaruoti, tai ta šeima įprastai nesikreipia paramos. Matyt, išlaidomis dalijasi, kaip jiems patiems išeina. O jeigu neišeina kitaip, tada žmonės gali deklaruoti išvykimą. Juk tai galima padaryti elektroniniu būdu. Grįžus vėl galima deklaruoti atvykimą. Aš tai puikiai žinau ir žmonėms patariame. Pavyzdžiui, jeigu vaikai išvažiavę laikinai, pasakome, kad jie deklaruotų išvykimą, o grįžę vėl deklaruotų atvykimą. Stengiamės žmonėms patarti patogesnį variantą“, - komentavo ji.

Tačiau šios savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas DELFI tvirtino, kad žmonės randa būdų, kaip piktnaudžiaujant gauti nepriklausančią paramą.

Vienas tokių – registravimasis savivaldybėje.

„Savivaldybės ypatingai susiduria su problema, kai žmonės registruojasi savivaldybėje. Pagal teisės aktus mes negalime jų neregistruoti. Tačiau įdomiausia tai, kad registruojasi ne benamiai, kurie neturi namų, bet žmonės, turintys pakankamai normalias pajamas. Taip daro dėl to, kad, pavyzdžiui, gyvena pas pensininkę močiutę, kuri gauna kompensaciją. Tokiu atveju mes atliekame buities tyrimo aktus ir randame kartu gyvenančius asmenis, kurie yra prisiregistravę savivaldybėje. Tokiu atveju kompensacijos nemokame“, - sakė jis.

Dar vienas piktnaudžiavimas – renovuojamuose daugiabučiuose gyvenančių žmonių siekis gauti kompensaciją, nes tokiu atveju valstybė dengia visas renovacijos išlaidas.

„Turėjau vieną atvejį, kai pas mane skųstis atėjo moteris, jog seniūnas dėl 3 Lt jai skirtos kompensacijos už karštą vandenį ją verčia dirbti visuomenei naudingus darbus. Mūsų savivaldybėje galioja tvarka, kad už visas paramas reikia dirbti visuomenei naudingus darbus. Man kilo klausimas, kodėl žmogus dėl 3 Lt kompensacijos netingėjo tvarkyti dokumentų, eiti pas merą, pas seniūną, o gi paaiškėjo, kad ji gyvena modernizuojamame name. Jeigu negautų 3 Lt kompensacijos, tą mėnesį jai būtų tekę sumokėti 200 Lt už namo modernizavimą“, - dėstė meras.

„Taigi žmonės tiesiog gyvena su atidarytais langais. Turėjome tokių atvejų, kai žmonės specialiai leidžia karštą vandenį. Tačiau dabar padarė pataisą, kad kompensacija mokama už ne daugiau nei 2 kub. m karšto vandens“, - pridūrė pašnekovas.

Mero nuomone, turėtų būti numatytos tam tikros lubos, kiek šilumos turi sunaudoti modernizuotas daugiabutis, kad net ir kompensacijas gaunantys žmonės būtų suinteresuoti taupyti.

„Aš manau, kad šildymo kompensacija, kaip institutas, apskritai turėtų dingti iš valstybės. Turėtų būti skiriama bendra parama žmogaus išgyvenimui“, - sakė V. Mitrofanovas.

Akmenės rajono savivaldybė skaičiuoja, kad per praėjusius metus socialinei paramai sutaupė 7 mln. Lt – vietoj 16 mln. Lt išleista 9 mln. Lt.

Rajone pašalpų gavėjų skaičius labiausiai mažėjo dėl prievolės už paramą atidirbti visuomenei naudingus darbus.

„Jie neatėjo dirbti, nes turėjo nelegalius darbus“, - teigė V. Mitrofanovas.

Vyriausybė yra nusprendusi kasmet vis daugiau savivaldybių įtraukti į socialinės paramos administravimą. Anksčiau tuo rūpinosi tik centrinė valdžia.

Statistikos departamento duomenimis, pernai oficialiai iš Lietuvos emigravo daugiau nei 40 tūkst. žmonių. Užsienyje gyvena maždaug 0,6 mln. lietuvių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame išaiškinime rašoma, kad nepasiturintys gyventojai už būsto normatyvinio ploto šildymą moka ne daugiau kaip 20 proc. savo pajamų, prieš tai iš jų atėmus valstybės remiamas pajamas (t.y., 350 Lt).

Taigi jeigu vienas gyvenantis žmogus gauna 880 Lt pajamų per mėnesį, jis už šildymą daugiausiai gali mokėti 106 Lt, o likusi suma už šildymą bus kompensuojama valstybės.

Normatyviniu plotu vienam gyvenančiam asmeniui yra nustatyta 50 kv. m. Jeigu butas didesnis, kompensuojama tik dalis išlaidų.