Emigrantų vaikai turėtų socializuotis ten, kur gyvena 


Svetur išvykusių šeimų vaikai turėtų integruotis į vietines bendruomenes, lankyti tenykštes mokyklas, o ne siekti nuotolinio mokymo lietuviškose bendrojo lavinimo įstaigose, mano švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. „Būtų geriau, jei socializuotųsi toje šalyje, kur yra, nes mes neturime garantijos, kad tėvai grįš iš Anglijos ar Ispanijos. Kad ir kaip skausmingai skambėtų, tiems vaikams reikėtų integruotis į visuomenes, kuriose gyvena“, – DELFI sakė viceministras.

Anot jo, mes taip pat norime, kad Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos integruotųsi, neliktų uždarose bendruomenėse, o pritaptų.
Tačiau, ministerijos atstovo nuomone, svetur išvykę vaikai galėtų nuotoliniu būdu lankyti lituanistines mokyklėles, nes „mažai tikėtina, kad užsienyje gyvenantiems lietuvių vaikams vietoje bus profesionaliai dėstoma lietuvių kalba“. Tam pasitarnautų nuotolinis lietuvių kalbos, istorijos mokymas, kurį šiuo metu teikia Vilniaus Ozo vidurinė mokykla.

Palengvina sprendimą vežtis vaikus
Minėtos mokyklos direktoriaus Albino Daubaro įsitikinimu, galimybė nuotoliniu būdu lankyti lietuvišką bendrojo lavinimo mokyklą palengvina į svetimus kraštus krizės genamų šeimų apsisprendimą drauge pasiimti vaikus.
Šiuo metu minėtoje įstaigoje per atstumą bendrojo lavinimo dalykų mokosi apie 400 mokinių. Pusė gyvena emigrantų, diplomatų, karininkų šeimose. Daugiausia Anglijoje ir Airijoje, bet yra išvykusių ir į Tailandą, Australiją ar Kiniją.

„Viena mergaitė matematikos mokytojai 3 valandą nakties iš Japonijos per „Skype“ skambino – norėjo pasiaiškinti, kaip spręsti uždavinį, o laikas nesutampa“, – pasakojo direktorius, pridurdamas, jog nuotolinis mokymas pasitarnauja ir svetur dirbančioms manekenėms bei Lietuvoje gyvenančioms mokyklos nebaigusioms mamoms, neįgaliesiems, vaikams, tiems, kurie dėl patyčių ar kitų priežasčių kategoriškai nesutinka eiti į mokyklą.  Skaityti toliau...

Anglija.lt

2010-04-27 / 14:27


Svetur išvykusių šeimų vaikai turėtų integruotis į vietines bendruomenes, lankyti tenykštes mokyklas, o ne siekti nuotolinio mokymo lietuviškose bendrojo lavinimo įstaigose, mano švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. „Būtų geriau, jei socializuotųsi toje šalyje, kur yra, nes mes neturime garantijos, kad tėvai grįš iš Anglijos ar Ispanijos. Kad ir kaip skausmingai skambėtų, tiems vaikams reikėtų integruotis į visuomenes, kuriose gyvena“, – DELFI sakė viceministras.

Anot jo, mes taip pat norime, kad Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos integruotųsi, neliktų uždarose bendruomenėse, o pritaptų.
Tačiau, ministerijos atstovo nuomone, svetur išvykę vaikai galėtų nuotoliniu būdu lankyti lituanistines mokyklėles, nes „mažai tikėtina, kad užsienyje gyvenantiems lietuvių vaikams vietoje bus profesionaliai dėstoma lietuvių kalba“. Tam pasitarnautų nuotolinis lietuvių kalbos, istorijos mokymas, kurį šiuo metu teikia Vilniaus Ozo vidurinė mokykla.

Palengvina sprendimą vežtis vaikus
Minėtos mokyklos direktoriaus Albino Daubaro įsitikinimu, galimybė nuotoliniu būdu lankyti lietuvišką bendrojo lavinimo mokyklą palengvina į svetimus kraštus krizės genamų šeimų apsisprendimą drauge pasiimti vaikus.
Šiuo metu minėtoje įstaigoje per atstumą bendrojo lavinimo dalykų mokosi apie 400 mokinių. Pusė gyvena emigrantų, diplomatų, karininkų šeimose. Daugiausia Anglijoje ir Airijoje, bet yra išvykusių ir į Tailandą, Australiją ar Kiniją.

„Viena mergaitė matematikos mokytojai 3 valandą nakties iš Japonijos per „Skype“ skambino – norėjo pasiaiškinti, kaip spręsti uždavinį, o laikas nesutampa“, – pasakojo direktorius, pridurdamas, jog nuotolinis mokymas pasitarnauja ir svetur dirbančioms manekenėms bei Lietuvoje gyvenančioms mokyklos nebaigusioms mamoms, neįgaliesiems, vaikams, tiems, kurie dėl patyčių ar kitų priežasčių kategoriškai nesutinka eiti į mokyklą.  Skaityti toliau...

 (Komentarų: 4)