Emigruodamos moterys vaikus linkusios pasiimti, vyrai - palikti 

Dauguma Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad uždarbiauti į užsienį vykstantys žmonės neturėtų palikti savo vaikų. Kaip parodė apklausa, kurią DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, taip mano 62,8 proc. respondentų. 22 proc. įsitikinę, kad juos galima palikti, jei Lietuvoje lieka patikimi žmonės, galėsiantys jais pasirūpinti, o beveik 8 proc. teigia, kad vaikams bet kuriuo atveju geriau likti Lietuvoje. Visgi psichologai palaiko daugumos nuomonę.

Jaunesni mano, kad vaikai turi emigruoti su tėvais

Kad vaikai turi išvykti kartu su tėvais, dažniau nurodė moterys ir jaunesni (26-35 m.) respondentai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Poziciją, kad vaikai gali likti Lietuvoje, jei yra kam jais rūpintis, dažniau palaiko vyrai, didmiesčių gyventojai, jauniausio ir vyriausio amžiaus respondentai.

Respondentų buvo klausiama, ar jie sieja savo vaikų ateitį su Lietuva. Teigiamai atsakė beveik 40 proc. respondentų, 35 proc. linkę apsisprendimo teisę palikti vaikams, o beveik 6 proc. įsitikinę, kad užsienyje jų vaikai gyventų geriau.

Blogiausia išvežtą vaiką grąžinti atgal į Lietuvą

Viešosios įstaigos „Gebu“ psichologė Goda Kaniušonytė teigė, kad gauti rezultatai atitinka dabar tvyrančias nuotaikas visuomenėje. Žmonės įsitikinę, kad vaikai turi gyventi su savo tėvais, kur šie bebūtų. Tačiau oficiali statistika rodo, kad ne dauguma tėvų išvyksta kartu su vaikais.

Anot psichologės, taip nutinka todėl, kad dažnas į užsienį vyksta su mintim, kad tai laikina, tik tol, kol atsistos ant kojų. Taigi įsitikinimas ir noras, kad vaikai turi augti kartu su tėvais ir Lietuvoje, nėra iš principo prieštaraujantys vienas kitam - kartais pagal norus pasielgti neleidžia aplinkybės.

Anot psichologės, jei vaikai maži, tėvai jų gyvenime yra svarbiausi asmenys, todėl jie tikrai turėtų keliauti kartu. Kita vertus, jeigu nėra jiems auginti tinkamų sąlygų, geriau juos palikti patikimiems artimiesiems Lietuvoje, nes jeigu jie bus "siųsdinami" atgal į Lietuvą, patirs dvigubą traumą.

"Beje, net ir su mažais vaikais reikia nepamiršti kalbėtis, tartis, aiškinti priežastis, kodėl išvykstama, kad atsiskyrimas nuo paliekamų Lietuvoje giminių, artimųjų ir draugų būtų kuo mažiau traumuojantis, ir galima būtų tinkamai atsisveikinti ir pasiruošti būsimam pokyčiui," primena psichologė.

"Kuo vaikai vyresni, tuo daugiau jiems reikėtų suteikti apsisprendimo laisvės. Ypatingai su paaugliais reikėtų tartis ir atsižvelgti į jų nuomonę, o ne tiesiog konstatuoti išvykimo faktą. Mat kartais geriau, kad vaikas liktų Lietuvoje ir palaikytų gerus santykius su tėvais negu išvežtas maištautų ir nenorėtų prisitaikyti“, - aiškino specialistė.

Anot G. Kaniušonytės, vaikai, kurių tėvai išvyksta į užsienį, jaučiasi palikti ir kartais kaltę dėl to prisiima sau. Kartais nauji globėjau yra atstumiami, nepriimamas jų autoritetas, tuomet vyksta vaidmenų konfliktas ir didėja rizikingo elgesio tikimybė.

Apklausa rodo ir tai, kad daug žmonių linkę savo vaikams leisti apsispręsti patiems - vadinasi, jie nėra užtikrinti, kad sieti savo likimą su Lietuva yra geriausias sprendimas. Esama žmonių, kurie išvyksta, nes labai sunkiai verčiasi čia, tačiau yra ir tokių, kurie išvyksta ne dėl prastų sąlygų Lietuvoje, o dėl įsitikinimo, kad užsienyje viskas geriau.

„Neseniai mūsų su kolege I. Truskauskaite atliktas tyrimas parodė, kad nuostata į emigraciją taip pat yra susijusi ir su asmenybės bruožais. Mažiausiai linkę emigruoti asmenys, kurie turi gerus bendravimo įgūdžius, lankstesni ir labiau mokantys prisitaikyti prie įvairių situacijų, labiau orientuoti į kokybiškus darbo rezultatus, energingesni, turintys aukštesnius teisingumo standartus ir pasižymintys didesniu nuoširdumu bei mažiau godūs. Taip pat išvykti mažiau linkę tie, kurie yra kantresni, atlaidesni ir labiau linkę aukoti bei labiau prisirišę prie savo artimųjų, aplinkos. Kitaip tariant, išvykti mažiau linkę tie, kurie yra stipresnės asmenybės, neieškančios lengvų problemų sprendimo būdų. Priešingomis savybėmis pasižymintys žmonės labiau linkę išvykti“, - aiškino G. Kaniušonytė.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

www.anglija.lt

Dauguma Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad uždarbiauti į užsienį vykstantys žmonės neturėtų palikti savo vaikų. Kaip parodė apklausa, kurią DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, taip mano 62,8 proc. respondentų. 22 proc. įsitikinę, kad juos galima palikti, jei Lietuvoje lieka patikimi žmonės, galėsiantys jais pasirūpinti, o beveik 8 proc. teigia, kad vaikams bet kuriuo atveju geriau likti Lietuvoje. Visgi psichologai palaiko daugumos nuomonę.

Jaunesni mano, kad vaikai turi emigruoti su tėvais

Kad vaikai turi išvykti kartu su tėvais, dažniau nurodė moterys ir jaunesni (26-35 m.) respondentai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Poziciją, kad vaikai gali likti Lietuvoje, jei yra kam jais rūpintis, dažniau palaiko vyrai, didmiesčių gyventojai, jauniausio ir vyriausio amžiaus respondentai.

Respondentų buvo klausiama, ar jie sieja savo vaikų ateitį su Lietuva. Teigiamai atsakė beveik 40 proc. respondentų, 35 proc. linkę apsisprendimo teisę palikti vaikams, o beveik 6 proc. įsitikinę, kad užsienyje jų vaikai gyventų geriau.

Blogiausia išvežtą vaiką grąžinti atgal į Lietuvą

Viešosios įstaigos „Gebu“ psichologė Goda Kaniušonytė teigė, kad gauti rezultatai atitinka dabar tvyrančias nuotaikas visuomenėje. Žmonės įsitikinę, kad vaikai turi gyventi su savo tėvais, kur šie bebūtų. Tačiau oficiali statistika rodo, kad ne dauguma tėvų išvyksta kartu su vaikais.

Anot psichologės, taip nutinka todėl, kad dažnas į užsienį vyksta su mintim, kad tai laikina, tik tol, kol atsistos ant kojų. Taigi įsitikinimas ir noras, kad vaikai turi augti kartu su tėvais ir Lietuvoje, nėra iš principo prieštaraujantys vienas kitam - kartais pagal norus pasielgti neleidžia aplinkybės.

Anot psichologės, jei vaikai maži, tėvai jų gyvenime yra svarbiausi asmenys, todėl jie tikrai turėtų keliauti kartu. Kita vertus, jeigu nėra jiems auginti tinkamų sąlygų, geriau juos palikti patikimiems artimiesiems Lietuvoje, nes jeigu jie bus "siųsdinami" atgal į Lietuvą, patirs dvigubą traumą.

"Beje, net ir su mažais vaikais reikia nepamiršti kalbėtis, tartis, aiškinti priežastis, kodėl išvykstama, kad atsiskyrimas nuo paliekamų Lietuvoje giminių, artimųjų ir draugų būtų kuo mažiau traumuojantis, ir galima būtų tinkamai atsisveikinti ir pasiruošti būsimam pokyčiui," primena psichologė.

"Kuo vaikai vyresni, tuo daugiau jiems reikėtų suteikti apsisprendimo laisvės. Ypatingai su paaugliais reikėtų tartis ir atsižvelgti į jų nuomonę, o ne tiesiog konstatuoti išvykimo faktą. Mat kartais geriau, kad vaikas liktų Lietuvoje ir palaikytų gerus santykius su tėvais negu išvežtas maištautų ir nenorėtų prisitaikyti“, - aiškino specialistė.

Anot G. Kaniušonytės, vaikai, kurių tėvai išvyksta į užsienį, jaučiasi palikti ir kartais kaltę dėl to prisiima sau. Kartais nauji globėjau yra atstumiami, nepriimamas jų autoritetas, tuomet vyksta vaidmenų konfliktas ir didėja rizikingo elgesio tikimybė.

Apklausa rodo ir tai, kad daug žmonių linkę savo vaikams leisti apsispręsti patiems - vadinasi, jie nėra užtikrinti, kad sieti savo likimą su Lietuva yra geriausias sprendimas. Esama žmonių, kurie išvyksta, nes labai sunkiai verčiasi čia, tačiau yra ir tokių, kurie išvyksta ne dėl prastų sąlygų Lietuvoje, o dėl įsitikinimo, kad užsienyje viskas geriau.

„Neseniai mūsų su kolege I. Truskauskaite atliktas tyrimas parodė, kad nuostata į emigraciją taip pat yra susijusi ir su asmenybės bruožais. Mažiausiai linkę emigruoti asmenys, kurie turi gerus bendravimo įgūdžius, lankstesni ir labiau mokantys prisitaikyti prie įvairių situacijų, labiau orientuoti į kokybiškus darbo rezultatus, energingesni, turintys aukštesnius teisingumo standartus ir pasižymintys didesniu nuoširdumu bei mažiau godūs. Taip pat išvykti mažiau linkę tie, kurie yra kantresni, atlaidesni ir labiau linkę aukoti bei labiau prisirišę prie savo artimųjų, aplinkos. Kitaip tariant, išvykti mažiau linkę tie, kurie yra stipresnės asmenybės, neieškančios lengvų problemų sprendimo būdų. Priešingomis savybėmis pasižymintys žmonės labiau linkę išvykti“, - aiškino G. Kaniušonytė.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

 (Komentarų: 10)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: