Buriama naujoji valdančioji dauguma, remdamasi patariamojo referendumo dėl Visagino AE (VAE) rezultatais, tikina, kad greičiausiai šio projekto bus atsisakoma. Suabejota ir dėl būsimo Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGDT) naudos valstybei.

Aiškinamasi, kiek jau yra investuota į šių projektų vystymą, kokie finansiniai nuostoliai grėstų, jei jų tikrai būtų atsisakoma.

„Esame kategoriškai pasakę net savo partijos atstovams, kad SGDT strateginių objektų sąraše yra Nr. 1, šalia elektros jungčių su Švedija ir Lenkija. Ir šiuo klausimu jokių debatų nebus, nebent kas nors norėtų išsakyti nuomonę dėl kokių nors techninių dalykų ar spartesnių statybų. Šitame objekte bus dirbama padidintu tempu, – sakė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius. – Diskusijos taip pat galimos dėl to, ar šis objektas galėtų plėstis iki regioninio, nutiesus vamzdį nuo Klaipėdos iki Kuršėnų, taip užpildant dujų saugyklas Latvijoje ir gerokai išnaudojant SGD terminalo pajėgumus. Kitokių diskusijų šiuo klausimu nebus.“

Pasak V. Uspaskicho, jau dabar akivaizdu, kad šis alternatyvus dujų tiekimo šaltinis bus našta tiek valstybei, tiek vartotojams, ir mažins konkurencingą aplinką verslui.

„Vyriausybės paskaičiavimais, 2011 metais išreklamuotas terminalas kainuos 600 mln. litų, o kai buvo patvirtinta programa 2012 metais, ši suma išaugo iki 2,4 mlrd. litų. Tai yra didžiulė apgavystė. Toks ekonomikos ir valstybės galimybių neišmanymas stipriai padidins dujų kainą ateityje“, – aiškina potencialus LSDP partneris Darbo partijos (DP) lyderis Viktoras Uspaskichas.

Pasak A. Butkevičiaus, skirtingas nuomones su DP lyderiu dėl SGD terminalo turėtų pavykti suderinti.

Dėl VAE projekto LSDP jau apsisprendė – nepalankos Lietuvos žmonių nuomonės, išsakytos patariamajame referendume, bus laikomasi.

DP lyderio teigimu, dėl VAE kol kas „stipriai plaukiojama ore“, ką esą patvirtina ir Latvijos bei Estijos premjerai, kurie nesutiko pasirašyti bendros įmonės įkūrimo dokumentų iki tol, kol negaus atsakymo į klausimą, ar ekonomiškai šis objektas bus naudingas. V. Uspaskicho nuomone, dar anksti kalbėti apie tai, kad dabartinė Vyriausybė pasirūpino nepriklausoma energetika ateityje, nes kol kas dar kyla didžiulis klausimas, ar Latvija ir Estija prisijungs prie šio projekto. Jeigu neprisijungs, jis paprasčiausiai nebus įgyvendintas.

Atsisakius VAE – prarastos investicijos
 
Pasak VAE generalinio direktoriaus Rimanto Vaitkaus, VAE projektas, ekspertų vertinimu, yra vienas geriausiai parengtų branduolinės energetikos projektų Europoje. Vystant VAE projektą yra atlikta daugiau kaip 30 techninių projekto parengiamųjų darbų, atitinkančių tarptautinius reikalavimus, tokių kaip poveikio aplinkai vertinimas, statybos aikštelių vertinimas pagal TATENA saugos reikalavimus, įskaitant seisminius, grunto tyrimus, statybos aikštelių aplinkosaugos auditas, transportavimo studija ir t. t., atrinktas strateginis investuotojas bei pažangi branduolinė technologija, parengta ir Seimo patvirtinta Visagino AE Koncesijos sutartis, projekto vystymui reikalingi įstatymai, gauta pozityvi Europos Komisijos išvada. Nuo projekto vystymo pradžios visiems parengiamiesiems darbams yra išleista apie 65 mln. Lt.

Anot R.Vaitkaus, jeigu būtų priimtas sprendimas nutraukti VAE projektą, visas šis įdirbis netektų prasmės, nebūtų panaudojama tinkama Lietuvos branduolinės energetikos infrastruktūra bei atlikti darbai, kuriuos galima vertinti kaip pradinį Lietuvos turtinį įnašą. Jo vertė yra apie 50 mln. EUR. Be to, VAE generalinio direktoriaus skaičiavimais, atsisakius projekto nebūtų pritrauktos tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvą, skaičiuojama, kad jų galėtų būti apie vienuolika milijardų litų.

Pasak VAE Viešųjų ryšių skyriaus vadovės Giedrės Krinicinos, „didžiausia negatyvi pasekmė yra ne tai, kad prarasime jau investuotus pinigus, o tai, ko neteks Lietuva, jei šio projekto bus atsisakyta“.

VAE, jei projektas būtų vystomas, taptų didžiausia šalies istorijoje tiesiogine užsienio investicija. Tiesioginės „Hitachi“ ir regioninių partnerių užsienio investicijos galėtų siekti 10–14 mlrd. Lt. VAE statybos metu ir 60 metų eksploatacijos laikotarpiu prisidėtų prie Visagino miesto ir Ignalinos rajono vystymo ir suteiktų teigiamą postūmį Baltijos šalių ekonomikos augimui. VAE verslo plane numatyta, kad BVP padidės 27–35 mlrd. Lt, eksploatuojant VAE bus mažiau importuojama elektros energijos ir dujų jai pagaminti, elektros energija bus eksportuojama, Lietuvos investicijos į AE papildys biudžetą 5–6 mlrd. Lt mokesčių, bus gauta apie 38 mlrd. Lt dividendų. VAE būtų ir didelė paskata vietiniam, ypač statybų verslui. Įvertinta, kad bendrovės galėtų pretenduoti į darbus, kurių vertė siektų 5,2 mlrd. Lt, o per statybas būtų sukurta apie 6000 darbo vietų.

Pasak G. Krinicinos, kažkokių netesybų ar baudų Lietuva, jei VAE statoma nebus, sulaukti neturėtų.

SGDT – „nėra ką komentuoti“

„Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGDT) projektas yra remiamas visų pagrindinių Lietuvos politinių partijų, todėl AB „Klaipėdos nafta“ tiki, kad šis projektas ir toliau bus vykdomas sklandžiai kaip iki šiol“, – tikino „Klaipėdos naftos“ komunikacijos vadovė Indrė Milinienė, klausiama, kokius galimus nuostolius patirtų „Klaipėdos nafta“ ir Lietuva, jeigu naujoji valdančioji dauguma sumanytų atsisakyti SGD terminalo statybų, kokios būtų netesybos, jei būtų atsisakoma jau pradėto statyti specialaus laivo-saugyklos.

Pasak I. Milinienės, kalbų apie SGDT nuostolingumą „nėra net kaip komentuoti, nes tai yra tik interpretacija, o ne reali situacija“. „Klaipėdos nafta“ tiki, kad šis projektas ir toliau bus vykdomas sklandžiai kaip iki šiol. Teisingą nuomonę politikams apie SGD terminalo projekto investicijas ir kaštus padėtų susidaryti viešai skelbiami skaičiavimai.

2012 m. kovo 2 d. AB „Klaipėdos nafta“ pasirašė sutartį su norvegų kompanija „Hoegh LNG Ltd“ dėl SGD laivo-saugyklos su įmontuota dujinimo įranga nuomos 10 metų su išpirkimo galimybe. Išperkamoji nuoma per dešimtmetį įmonei kainuos 430 mln. eurų, tačiau į šią kainą įskaičiuotas ir laivo aptarnavimas, remontas bei įgulos darbas.

SGD terminalo projekto investicijų poreikis yra 604 mln. Lt., kurį užtikrins už projektą atsakingos AB „Klaipėdos nafta“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) savo ir (ar) skolintomis lėšomis. Kanalo gilinimas, krantinė bei jos įrengimai šioms įmonėms kainuotų 311 mln. Lt., o papildomas vamzdynas („Klaipėdos naftai“) dar 293 mln. Lt.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją