Energetinis karas jau realus 

Eugenija Grižibauskienė
Alfa.lt

„Miestas apgultas ir jau kitų metų pradžioje gali būti praverti vartai“, – konferencijoje „Iššūkiai ES energetinei nepriklausomybei: gresianti dujų sektoriaus krizė“ apie realias grėsmes, kurios kyla Lietuvai, signalizuoja Tėvynės Sąjungos–Krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius. „Tą, kuris atidaro duris priešui, reikia pakarti“, – cituoja Lietuvos statutą europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Pasak jo, Europa gali būti ta, kuri ir atidarys tam priešui duris.

Apie gręsiančią dujų sektoriaus krizę prabilęs profesorius, Europos parlamento Užsienio reikalų komiteto narys Vytautas Landsbergis patvirtino: energetinis saugumas yra bene svarbiausias šių dienų klausimas.“Yra daugybė būdų kaip pasiekti dominavimą savo kaimynų atžvilgiu. Kadangi dominuoti pasaulyje tapo labai madinga, tai kelia tam tikrą grėsmę pasaulio mastu“.
Reklama

„Prieš kelis dešimtmečius, kai dar buvome sovietų sąjungos sistemoje, kai dar vyko šaltasis karas, konvergencijos idėja buvo diskutuojama, bet ją sovietų komunistai atvirai neigė, nes tai prieštaravo komunistiniam mentalitetui, - sako europarlamentaras. Pagaliau mes pasiekėme tam tikrą konvergenciją ir dėl jos turime bendrą vardiklį. Tai nėra nei kapitalizmas, nei socializmas, bet – kyšininkavimas. Rusija imasi naujų priemonių, kaip pavergti kitas šalis – tai pavadinčiau pasauliniu, globaliniu kyšininkavimu. Daugelis Vakarų kompanijų neatsisako nusipirkti pavogto arba nusavinto turto, o dar prieš kelis dešimtmečius būtų buvę sunku taip elgtis. Tapatybė turi daug apraiškos formų, ir ta tapatybės krizė silpnina Europą“.

„Kas įvyko vakarų civilizacijos vystymosi eigoje? Kas yra Europa?, – kelia klausimą profesorius. – Kai kas pasakys, kad ES yra vertybių sąjunga, o kiti pasakys kad tai – interesų sąjunga, kad daugybė valstybių susibūrė turėdami daugybę interesų, ir jie kur kas svarbesni, negu buvo kalbėta ją įkuriant“.

Meškos glėbys jau paruoštas

Grįžęs prie konferencijos temos, europarlementaras sakė, kad yra vienas dujų tiekėjas, kuris įsivaizduoja esąs pats galingiausias, turintis pačius galingiausius įrankius, kad galėtų dominuoti, kad būtų laikomąsi jo taisyklių, o visa politika Europoje formuojama atsižvelgiant į jo poreikius. Jeigu viskas įvyks taip, kaip suplanavo didysis tiekėjas – Europa šoks pagal jų dūdelę.

„Rusijos politinis elitas su dabartiniu savo mentalitetu jau bando apsiausti, izoliuoti Europą energetine prasme ir taip daryti politinę įtaką“, – sakė jis.

Pasak europarlamentaro, europiečiai supranta susidariusią situaciją, bet yra pasidalinę į dvi grupes. Vienus jis vadina svajotojais, o kitus – realistais. Realistai šią situaciją vadina labai svarbia, tačiau patys yra savotiški įkaitai – jiems įtaką daro gerovė ir baimė pralaimėti rinkimus. Kita vertus, realistų grupelė nėra tokia stipri, kad galėtų inicijuoti diskusijas apie ateitį.

„Svajotojai ir toliau norėtų manyti, kad mes nesame vienašališkai priklausomi nuo Rusijos, kad situacija nėra tokia bloga, kaip norima pavaizduoti. Mūsų laukia ne kas kita, kaip priklausomybė nuo rusiškų dujų. Ir ne tik tai. Ateityje mums gresia ir politinė priklausomybė. Jau keletą metų mes kalbame apie bendros energetikos saugumo sistemos kūrimą Europoje. Bet, kaip sakė Šekspyras, tai tik žodžiai, žodžiai, žodžiai, - sakė V. Landsbergis.

Anot jo, puolimas gali būti ne tik karinis: jis gali pasireikšti aneksavus Baltijos teritorinius vandenis, prisidengiant kova prieš terorizmą.

„Ar jau Europa yra energetinėje apsiaustyje, ar tik ruošiamasi tai daryti? Glėbys jau paruoštas – įsibėgėjo Pietų srovės projektas ir kiti. Ir tai bus padaryta, jeigu „Gazprom“ sėkmingai įsigys energetinius projektus Europoje. Galbūt Rusijos galutinis tikslas – parklupdyti Europą ir imtis Amerikos. Parklupdyta Europa, izoliuota Amerika, klupdoma teroristų išpuolių“, – tokį galimą supervalstybės veikos scenarijų piešė V.Landsbergis.

Po Rusijos įvykių pasaulis pasikeitė

„Baltijos valstybės iki metų pabaigos taps dar 40 proc. daugiau priklausančios nuo Rusijos energetinių išteklių nei anksciau“, – savo kalbą tarptautinėje konferencijoje pradėjo Konrado Adenauerio fondo direktorius Baltijos šalims Andreas Michaelis Kleinas. Jo teigimu, rugpjūtį pasaulis pasikeitė. „Mes jau turim kitokį kaimyną. Gruzijos įvykiai buvo tam tikras patikrinimas kiek toli gali nueiti šis kaimynas. Jie parodė, kad Europa visiškai nėra pasirengusi agresijai iš Rusijos“.

Jo teigimu, Baltijos valstybės kur kas rimčiau reaguoja į Rusijos geopolitinę viziją nei kitos valstybės, kurios nebuvo patyrusios Rusijos agresijos.

„Iškastinių kuro išteklių užtikrinimas yra vienas dalykas, o jų efektyvus panaudojimas – kitas. Mes turim keisti energetikos naudojimo politiką: investuoti į transportą, į efektyvesnes technologijas namų ūkyje bei verslo sektoriuje. Tik tokiu būdu mes dar galėtume apsisaugoti nuo energetinių grėsmių“, – įsitikinęs A.M.Kleinas .

Daugiau Europos Europoje

Andrius Kubilius, TS-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas savo pranešime „Iššūkiai ES energetinei nepriklausomybei: Lietuvos atvejis“ prabilo apie realią energetinę grėsmę, kuri – jau čia pat, už durų. „Miestas apgultas ir vartai į ši miestą bus greičiausiai atverti jau kitų metų pradžioje“, – tvirtino politikas. Pasak jo, nenuspėjama ir nepatikima Rusija yra realus rizikos ir grėsmės faktorius. Gruzija buvo Rusijos bandymas patikrinti kaip bus reaguojama į jos atakas.

Žvelgdamas į Lietuvos ateitį, A.Kubilius vardijo jos laukiančius rimtus iššūkius.Pasak jo, kitų metų pabaigoje Lietuvos laukia be galo rimti iššūkiai. Pirmiausia – Ignalinos atominės jėgainės uždarymas ir su tuo susijusios pasekmės „Mes patirsime energijos gavybos deficitą, energijos nepriteklių ir tapsime labiau priklausomi nuo Rusijos. Mes neturim didelių galimybių importuoti eletros.energijos iš kitų valstybių, taigi priklausysim nuo importo nuo Rusijos, kuris išaugs iki 40 proc.lyginant su 24 dabar.Visa tai lems elektros energijos kainų augimą. Pakils infliacija, o BVP augimas smarkiai sumažės.Lietuvos išlaidos, susijusios su išteklių importu, išaugs beveik iki 800 mln. Lt“,– prognozuoja A.Kubilius. Pasak jo, dabar naudojam 0,7 mlrd. kubinių metrų dujų , o ateityje mums reikės 2,3 mlrd. kubinių metrų.

„Mes nežinome ar “Gazprom“ pasirengęs mums tiekti tokį didelį kiekį. O be to, mes turim problemų su vamzdynųu, nes dalis jo panaudojam dujų tranzitui į Kaliningradą“, – sakė politikas.

Kalbėdamas apie ilgalaikę strategiją, A.Kubilius paminėjo keturis Lietuvos strateginius tikslus. Pirmas – energetinė nepriklausomybė. Tai - naujos AE statyba, priklausomybės nuo dujų mažinimas, dujų saugyklos. Antras – integracija į ES ir alternatyvūs tiekimai, trečias – energijos taupymas, ketvirtas – alternatyvi energetika.

Didžiausi iššūkiai, kurie laukia Lietuvos ir Europos, pasak politiko, tai dujotiekis „NordStream“ tiesimas, politinė Rusijos įtaka Europai.

„Kaip atsispirti tiem iššūkiams?“ – kelia klausimą A.Kubilius. Jo atsakymas, daugiau Europos pačioje Europoje, daugiau Europos Lietuvoje, o tai reiškia mažiau“ Gazprom“.

Tuo tarpu Vladimiras Socoras, Vašingtono Jamestowno fondo vyresnysis bendradarbis nemato Vakarų energetikos strategija po Rusijos ir Gruzijos karo. „Rusija tyčia užpuolė ir pažeidė pagrindinius Vakarų ir Rytų energetinius kelius, kurie driekėsi per Gruziją. Vis dėlto ji susilaikė nuo pasikėsinimo Į Džeikano- Baku –Tbilisionaftotiekį, bet sugadino transporto kelius Baltijos pajūryje“, – sakė jis. Pasak jo, vakarų investuotojaiiš karto nusprendė, kad koridorius yra rizikingas ir gležnas ir neverta toliau į jį investuoti ir plėsti.

Jis akcentuoja Azervbaidžiano kaip dujų ir naftos išteklių svarbą. „Gruzijos ir Azerbaidžiano tandemas – labai svarbus, todėl turi būti palaikomi rimti politiniai kontaktai tarp šitų valstybių“, sakė V.Socoras.

„Iranas - antroji didžiausius pasaulio dujų telkinius turinti valstybė. JAV antras didžiausias dujų vartotojas neturi vientisos politikos. JAV nuolat baudžia Iraną, užkertą kelią investicijoms į Iraną. Tai yra seniai suformuota politika, kurią JAV jau seniai turėjoperžiūrėti, nes Irane geopolitinė situacija yra kitokia, nei tada, kaip tokia politika buvo formuojama. Iranas nori transportuoti dujas, ir tai būtų didžiausia dujų tiekėja po Rusijos. Jei JAV laikytųsi laisvos rinkos požiūrų, tai kartu su ES galėtų pateikti priešpriešinį pasiūlymą Turkmenistanui“, – sakė pranešėjas. Pasak jo, būtų padaryta strateginė klaida patikėti Turkmenistano dujų išteklių valdymą Rusijai.

„JAV ir ES turi išreikšti atvirą paramą tokiems projektams, pripažinti, kad tai yra strategiškai svarbu“, – kalbėjo V.Socoras. Pasak jo, JAV galėtų subsidijuoti projektus, pateikti pasiūlymus Turkmenistanui, Kazachstanui o taip pat ir Iranui.

V.Soroco teigimu pats metas išsklaidyti iliuzijas, kurios iki šiol sklandė Vakaruose. „Netrukus galim susidurti su energetinius karu. Tai yra realybė. Ir jeigu nebus imtasi griežtų priemonių, Rusija šį karą laimės“, – sakė pranešėjas.

Branduolinė energija iš ES nuteka į Rusiją

Tokią išvadą daro Einari Kiselis, Estijos ekonomikos ir ryšių ministerijos Energetikos departamento pavaduotojas energetikai. Jo nuomone, ES turi peržiūrėti savo sprendimus dėl AE uždarymo.“ Šis klausimas turi būti sprendžiamas pačiu aukščiausiu lygiu“,- įsitikinęs jis.

„Vienas iš suvokimų, kurį visada sprendė ES, tai kad Europai reikia vis daugiau dujų iš Rusijos, kad patenkintų savo poreikius. „Kokios to supratimo prielaidos?- klausia pranešėjas. Pažvelgus atidžiau, tas papildomo dujų kiekio poreikis galėtų būti pakeistas branduoline energija. ES šalys narės - Lietuva., Nyderlandai, Skandinavijos šalys priima sprendimus uždaryti AE ir tuo pačiu metu sau importuoti i brangias Rusijos dujas. Tuo tarpu Rusija perima pigios elektros energijos gamybą į savo rankas. Visi svertai atsiduria jos rankose - Pigi elektros energija, brangiai parduodamos dujos“, - vardijo pranešėjas.

Jis siūlė labai atidžiai peržiūrėti „Gazprom“ turimas akcijas ES dujų įmonėse, pasverti per jas dujų giganto daromą įtaką. „Kai kurios valstybės vis dar mano, kad mes žaidžiame kortomis su Rusija ir pamiršta, kad egzistuoja rimtos problemos, kurios šiuo metu nėra sprendžiamos“, – reziumavo svečias iš Estijos.

www.anglija.lt

Eugenija Grižibauskienė
Alfa.lt

„Miestas apgultas ir jau kitų metų pradžioje gali būti praverti vartai“, – konferencijoje „Iššūkiai ES energetinei nepriklausomybei: gresianti dujų sektoriaus krizė“ apie realias grėsmes, kurios kyla Lietuvai, signalizuoja Tėvynės Sąjungos–Krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius. „Tą, kuris atidaro duris priešui, reikia pakarti“, – cituoja Lietuvos statutą europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Pasak jo, Europa gali būti ta, kuri ir atidarys tam priešui duris.

Apie gręsiančią dujų sektoriaus krizę prabilęs profesorius, Europos parlamento Užsienio reikalų komiteto narys Vytautas Landsbergis patvirtino: energetinis saugumas yra bene svarbiausias šių dienų klausimas.“Yra daugybė būdų kaip pasiekti dominavimą savo kaimynų atžvilgiu. Kadangi dominuoti pasaulyje tapo labai madinga, tai kelia tam tikrą grėsmę pasaulio mastu“.
Reklama

„Prieš kelis dešimtmečius, kai dar buvome sovietų sąjungos sistemoje, kai dar vyko šaltasis karas, konvergencijos idėja buvo diskutuojama, bet ją sovietų komunistai atvirai neigė, nes tai prieštaravo komunistiniam mentalitetui, - sako europarlamentaras. Pagaliau mes pasiekėme tam tikrą konvergenciją ir dėl jos turime bendrą vardiklį. Tai nėra nei kapitalizmas, nei socializmas, bet – kyšininkavimas. Rusija imasi naujų priemonių, kaip pavergti kitas šalis – tai pavadinčiau pasauliniu, globaliniu kyšininkavimu. Daugelis Vakarų kompanijų neatsisako nusipirkti pavogto arba nusavinto turto, o dar prieš kelis dešimtmečius būtų buvę sunku taip elgtis. Tapatybė turi daug apraiškos formų, ir ta tapatybės krizė silpnina Europą“.

„Kas įvyko vakarų civilizacijos vystymosi eigoje? Kas yra Europa?, – kelia klausimą profesorius. – Kai kas pasakys, kad ES yra vertybių sąjunga, o kiti pasakys kad tai – interesų sąjunga, kad daugybė valstybių susibūrė turėdami daugybę interesų, ir jie kur kas svarbesni, negu buvo kalbėta ją įkuriant“.

Meškos glėbys jau paruoštas

Grįžęs prie konferencijos temos, europarlementaras sakė, kad yra vienas dujų tiekėjas, kuris įsivaizduoja esąs pats galingiausias, turintis pačius galingiausius įrankius, kad galėtų dominuoti, kad būtų laikomąsi jo taisyklių, o visa politika Europoje formuojama atsižvelgiant į jo poreikius. Jeigu viskas įvyks taip, kaip suplanavo didysis tiekėjas – Europa šoks pagal jų dūdelę.

„Rusijos politinis elitas su dabartiniu savo mentalitetu jau bando apsiausti, izoliuoti Europą energetine prasme ir taip daryti politinę įtaką“, – sakė jis.

Pasak europarlamentaro, europiečiai supranta susidariusią situaciją, bet yra pasidalinę į dvi grupes. Vienus jis vadina svajotojais, o kitus – realistais. Realistai šią situaciją vadina labai svarbia, tačiau patys yra savotiški įkaitai – jiems įtaką daro gerovė ir baimė pralaimėti rinkimus. Kita vertus, realistų grupelė nėra tokia stipri, kad galėtų inicijuoti diskusijas apie ateitį.

„Svajotojai ir toliau norėtų manyti, kad mes nesame vienašališkai priklausomi nuo Rusijos, kad situacija nėra tokia bloga, kaip norima pavaizduoti. Mūsų laukia ne kas kita, kaip priklausomybė nuo rusiškų dujų. Ir ne tik tai. Ateityje mums gresia ir politinė priklausomybė. Jau keletą metų mes kalbame apie bendros energetikos saugumo sistemos kūrimą Europoje. Bet, kaip sakė Šekspyras, tai tik žodžiai, žodžiai, žodžiai, - sakė V. Landsbergis.

Anot jo, puolimas gali būti ne tik karinis: jis gali pasireikšti aneksavus Baltijos teritorinius vandenis, prisidengiant kova prieš terorizmą.

„Ar jau Europa yra energetinėje apsiaustyje, ar tik ruošiamasi tai daryti? Glėbys jau paruoštas – įsibėgėjo Pietų srovės projektas ir kiti. Ir tai bus padaryta, jeigu „Gazprom“ sėkmingai įsigys energetinius projektus Europoje. Galbūt Rusijos galutinis tikslas – parklupdyti Europą ir imtis Amerikos. Parklupdyta Europa, izoliuota Amerika, klupdoma teroristų išpuolių“, – tokį galimą supervalstybės veikos scenarijų piešė V.Landsbergis.

Po Rusijos įvykių pasaulis pasikeitė

„Baltijos valstybės iki metų pabaigos taps dar 40 proc. daugiau priklausančios nuo Rusijos energetinių išteklių nei anksciau“, – savo kalbą tarptautinėje konferencijoje pradėjo Konrado Adenauerio fondo direktorius Baltijos šalims Andreas Michaelis Kleinas. Jo teigimu, rugpjūtį pasaulis pasikeitė. „Mes jau turim kitokį kaimyną. Gruzijos įvykiai buvo tam tikras patikrinimas kiek toli gali nueiti šis kaimynas. Jie parodė, kad Europa visiškai nėra pasirengusi agresijai iš Rusijos“.

Jo teigimu, Baltijos valstybės kur kas rimčiau reaguoja į Rusijos geopolitinę viziją nei kitos valstybės, kurios nebuvo patyrusios Rusijos agresijos.

„Iškastinių kuro išteklių užtikrinimas yra vienas dalykas, o jų efektyvus panaudojimas – kitas. Mes turim keisti energetikos naudojimo politiką: investuoti į transportą, į efektyvesnes technologijas namų ūkyje bei verslo sektoriuje. Tik tokiu būdu mes dar galėtume apsisaugoti nuo energetinių grėsmių“, – įsitikinęs A.M.Kleinas .

Daugiau Europos Europoje

Andrius Kubilius, TS-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas savo pranešime „Iššūkiai ES energetinei nepriklausomybei: Lietuvos atvejis“ prabilo apie realią energetinę grėsmę, kuri – jau čia pat, už durų. „Miestas apgultas ir vartai į ši miestą bus greičiausiai atverti jau kitų metų pradžioje“, – tvirtino politikas. Pasak jo, nenuspėjama ir nepatikima Rusija yra realus rizikos ir grėsmės faktorius. Gruzija buvo Rusijos bandymas patikrinti kaip bus reaguojama į jos atakas.

Žvelgdamas į Lietuvos ateitį, A.Kubilius vardijo jos laukiančius rimtus iššūkius.Pasak jo, kitų metų pabaigoje Lietuvos laukia be galo rimti iššūkiai. Pirmiausia – Ignalinos atominės jėgainės uždarymas ir su tuo susijusios pasekmės „Mes patirsime energijos gavybos deficitą, energijos nepriteklių ir tapsime labiau priklausomi nuo Rusijos. Mes neturim didelių galimybių importuoti eletros.energijos iš kitų valstybių, taigi priklausysim nuo importo nuo Rusijos, kuris išaugs iki 40 proc.lyginant su 24 dabar.Visa tai lems elektros energijos kainų augimą. Pakils infliacija, o BVP augimas smarkiai sumažės.Lietuvos išlaidos, susijusios su išteklių importu, išaugs beveik iki 800 mln. Lt“,– prognozuoja A.Kubilius. Pasak jo, dabar naudojam 0,7 mlrd. kubinių metrų dujų , o ateityje mums reikės 2,3 mlrd. kubinių metrų.

„Mes nežinome ar “Gazprom“ pasirengęs mums tiekti tokį didelį kiekį. O be to, mes turim problemų su vamzdynųu, nes dalis jo panaudojam dujų tranzitui į Kaliningradą“, – sakė politikas.

Kalbėdamas apie ilgalaikę strategiją, A.Kubilius paminėjo keturis Lietuvos strateginius tikslus. Pirmas – energetinė nepriklausomybė. Tai - naujos AE statyba, priklausomybės nuo dujų mažinimas, dujų saugyklos. Antras – integracija į ES ir alternatyvūs tiekimai, trečias – energijos taupymas, ketvirtas – alternatyvi energetika.

Didžiausi iššūkiai, kurie laukia Lietuvos ir Europos, pasak politiko, tai dujotiekis „NordStream“ tiesimas, politinė Rusijos įtaka Europai.

„Kaip atsispirti tiem iššūkiams?“ – kelia klausimą A.Kubilius. Jo atsakymas, daugiau Europos pačioje Europoje, daugiau Europos Lietuvoje, o tai reiškia mažiau“ Gazprom“.

Tuo tarpu Vladimiras Socoras, Vašingtono Jamestowno fondo vyresnysis bendradarbis nemato Vakarų energetikos strategija po Rusijos ir Gruzijos karo. „Rusija tyčia užpuolė ir pažeidė pagrindinius Vakarų ir Rytų energetinius kelius, kurie driekėsi per Gruziją. Vis dėlto ji susilaikė nuo pasikėsinimo Į Džeikano- Baku –Tbilisionaftotiekį, bet sugadino transporto kelius Baltijos pajūryje“, – sakė jis. Pasak jo, vakarų investuotojaiiš karto nusprendė, kad koridorius yra rizikingas ir gležnas ir neverta toliau į jį investuoti ir plėsti.

Jis akcentuoja Azervbaidžiano kaip dujų ir naftos išteklių svarbą. „Gruzijos ir Azerbaidžiano tandemas – labai svarbus, todėl turi būti palaikomi rimti politiniai kontaktai tarp šitų valstybių“, sakė V.Socoras.

„Iranas - antroji didžiausius pasaulio dujų telkinius turinti valstybė. JAV antras didžiausias dujų vartotojas neturi vientisos politikos. JAV nuolat baudžia Iraną, užkertą kelią investicijoms į Iraną. Tai yra seniai suformuota politika, kurią JAV jau seniai turėjoperžiūrėti, nes Irane geopolitinė situacija yra kitokia, nei tada, kaip tokia politika buvo formuojama. Iranas nori transportuoti dujas, ir tai būtų didžiausia dujų tiekėja po Rusijos. Jei JAV laikytųsi laisvos rinkos požiūrų, tai kartu su ES galėtų pateikti priešpriešinį pasiūlymą Turkmenistanui“, – sakė pranešėjas. Pasak jo, būtų padaryta strateginė klaida patikėti Turkmenistano dujų išteklių valdymą Rusijai.

„JAV ir ES turi išreikšti atvirą paramą tokiems projektams, pripažinti, kad tai yra strategiškai svarbu“, – kalbėjo V.Socoras. Pasak jo, JAV galėtų subsidijuoti projektus, pateikti pasiūlymus Turkmenistanui, Kazachstanui o taip pat ir Iranui.

V.Soroco teigimu pats metas išsklaidyti iliuzijas, kurios iki šiol sklandė Vakaruose. „Netrukus galim susidurti su energetinius karu. Tai yra realybė. Ir jeigu nebus imtasi griežtų priemonių, Rusija šį karą laimės“, – sakė pranešėjas.

Branduolinė energija iš ES nuteka į Rusiją

Tokią išvadą daro Einari Kiselis, Estijos ekonomikos ir ryšių ministerijos Energetikos departamento pavaduotojas energetikai. Jo nuomone, ES turi peržiūrėti savo sprendimus dėl AE uždarymo.“ Šis klausimas turi būti sprendžiamas pačiu aukščiausiu lygiu“,- įsitikinęs jis.

„Vienas iš suvokimų, kurį visada sprendė ES, tai kad Europai reikia vis daugiau dujų iš Rusijos, kad patenkintų savo poreikius. „Kokios to supratimo prielaidos?- klausia pranešėjas. Pažvelgus atidžiau, tas papildomo dujų kiekio poreikis galėtų būti pakeistas branduoline energija. ES šalys narės - Lietuva., Nyderlandai, Skandinavijos šalys priima sprendimus uždaryti AE ir tuo pačiu metu sau importuoti i brangias Rusijos dujas. Tuo tarpu Rusija perima pigios elektros energijos gamybą į savo rankas. Visi svertai atsiduria jos rankose - Pigi elektros energija, brangiai parduodamos dujos“, - vardijo pranešėjas.

Jis siūlė labai atidžiai peržiūrėti „Gazprom“ turimas akcijas ES dujų įmonėse, pasverti per jas dujų giganto daromą įtaką. „Kai kurios valstybės vis dar mano, kad mes žaidžiame kortomis su Rusija ir pamiršta, kad egzistuoja rimtos problemos, kurios šiuo metu nėra sprendžiamos“, – reziumavo svečias iš Estijos.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: