ES greitins prieglobsčio negavusių migrantų deportaciją - Anglija.lt
 

ES greitins prieglobsčio negavusių migrantų deportaciją 

Europos Sąjungos šalys ketvirtadienį susitarė spartinti asmenų, kuriems bus atsisakyta suteikti prieglobstį, deportavimą, Bendrijos tonui griežtėjant per didžiausią Europoje migrantų krizę nuo Antrojo pasaulinio karo.

ES vidaus reikalų ministrai palaikė specialią programą, pagal kurią iš bloko bus išprašomi ekonominiais migrantais pripažinti asmenys – daugiausiai atvykėliai iš neturtingų Afrikos šalių – kurie negali būti laikomi pabėgėliais iš konflikto zonų.

Jau kelis mėnesius tvyrant didelei įtampai dėl daugiau negu 600 tūkst. atvykėlių, šiais metais užplūdusių Europą, Briuselis dabar pereina prie griežtesnės politikos, stiprindamas ES išorinių sienų apsaugą ir mažindamas paskatas žmonėms vykti į šį žemyną.

„Tie, kuriems nereikalinga tarptautinė apsauga, privalo grįžti į savo kilmės šalis“, – po tų derybų žurnalistams pareiškė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas), kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai.

Europa stengiasi pažaboti žmonių kontrabandininkus Viduržemio jūroje, kur šiemet žuvo arba dingo jau per 3 000 žmonių, mėginusių pasiekti Senąjį žemyną.

ES karo laivai šią savaitę pradėjo operaciją „Sofija“ (Operation Sophia), per kurią bus konfiskuojami kontrabandininkų laivai tarptautiniuose vandenyse. Bet to, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą penktadienį turėtų balsuoti dėl rezoliucijos, kuri leistų imtis karinių veiksmų prieš neteisėtus žmonių gabentojus.

Nors tas balsavimas nėra būtinas, kad ES galėtų imtis veiksmų, toks žingsnis suteiktų Bendrijos karinėms jūrų pajėgoms papildomą mandatą išsilaipinti įtartinuose laivuose, juos konfiskuoti arba net sunaikinti, jeigu nustatoma, kad jie naudojami migrantų gabenimui.

ES pareigūnai ketvirtadienį taip pat surengė derybas su kaimyninių Balkanų šalių, kurias migrantai kerta, kad patektų į kitas Bendrijos valstybes, ministrais ir pareigūnais, taip pat su Sirijos kaimynėmis – Turkija, Libanu ir Jordanija.

Šiose trijose šalyse jau yra prisiglaudę milijonai pabėgėlių iš Irako ir Sirijos, o ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) ragino didinti pagalbą toms valstybėms, kad joms būtų lengviau atlaikyti antplūdį, ir perkelti dalį tų žmonių į Europą.

„Esame toje pačioje valtyje, susiduriame su tomis pačiomis problemomis. Mums reikalingas bendras požiūris“, – ji sakė per spaudos konferenciją, ragindama dėti didesnes pastangas, kad būtų užbaigtas jau ilgiau negu ketverius metus Siriją krečiantis pilietinis karas.

F.Mogherini taip pat sakė, kad privačiai kalbėjosi su Balkanų lyderiais, mėgindama „kiek įmanoma apraminti padėtį“, padidėjus įtampai dėl pabėgėlių srauto per Serbiją, Kroatiją ir Slovėniją.

Parengta pagal BNS informaciją

www.anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Europos Sąjungos šalys ketvirtadienį susitarė spartinti asmenų, kuriems bus atsisakyta suteikti prieglobstį, deportavimą, Bendrijos tonui griežtėjant per didžiausią Europoje migrantų krizę nuo Antrojo pasaulinio karo.

ES vidaus reikalų ministrai palaikė specialią programą, pagal kurią iš bloko bus išprašomi ekonominiais migrantais pripažinti asmenys – daugiausiai atvykėliai iš neturtingų Afrikos šalių – kurie negali būti laikomi pabėgėliais iš konflikto zonų.

Jau kelis mėnesius tvyrant didelei įtampai dėl daugiau negu 600 tūkst. atvykėlių, šiais metais užplūdusių Europą, Briuselis dabar pereina prie griežtesnės politikos, stiprindamas ES išorinių sienų apsaugą ir mažindamas paskatas žmonėms vykti į šį žemyną.

„Tie, kuriems nereikalinga tarptautinė apsauga, privalo grįžti į savo kilmės šalis“, – po tų derybų žurnalistams pareiškė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas), kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai.

Europa stengiasi pažaboti žmonių kontrabandininkus Viduržemio jūroje, kur šiemet žuvo arba dingo jau per 3 000 žmonių, mėginusių pasiekti Senąjį žemyną.

ES karo laivai šią savaitę pradėjo operaciją „Sofija“ (Operation Sophia), per kurią bus konfiskuojami kontrabandininkų laivai tarptautiniuose vandenyse. Bet to, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą penktadienį turėtų balsuoti dėl rezoliucijos, kuri leistų imtis karinių veiksmų prieš neteisėtus žmonių gabentojus.

Nors tas balsavimas nėra būtinas, kad ES galėtų imtis veiksmų, toks žingsnis suteiktų Bendrijos karinėms jūrų pajėgoms papildomą mandatą išsilaipinti įtartinuose laivuose, juos konfiskuoti arba net sunaikinti, jeigu nustatoma, kad jie naudojami migrantų gabenimui.

ES pareigūnai ketvirtadienį taip pat surengė derybas su kaimyninių Balkanų šalių, kurias migrantai kerta, kad patektų į kitas Bendrijos valstybes, ministrais ir pareigūnais, taip pat su Sirijos kaimynėmis – Turkija, Libanu ir Jordanija.

Šiose trijose šalyse jau yra prisiglaudę milijonai pabėgėlių iš Irako ir Sirijos, o ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) ragino didinti pagalbą toms valstybėms, kad joms būtų lengviau atlaikyti antplūdį, ir perkelti dalį tų žmonių į Europą.

„Esame toje pačioje valtyje, susiduriame su tomis pačiomis problemomis. Mums reikalingas bendras požiūris“, – ji sakė per spaudos konferenciją, ragindama dėti didesnes pastangas, kad būtų užbaigtas jau ilgiau negu ketverius metus Siriją krečiantis pilietinis karas.

F.Mogherini taip pat sakė, kad privačiai kalbėjosi su Balkanų lyderiais, mėgindama „kiek įmanoma apraminti padėtį“, padidėjus įtampai dėl pabėgėlių srauto per Serbiją, Kroatiją ir Slovėniją.

Parengta pagal BNS informaciją

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: