Antradienį Europos Sąjungos įgaliotinė užsienio reikalų ir saugumo politikai Catherine Ashton ir už plėtrą atsakingas eurokomisaras Stefanas Fule susitiko su Turkijos užsienio reikalų ministru Ahmetu Davutoglu ir ES reikalų ministru Egemenu Bagis. Tai pirmasis tokio lygio politinis susitikimas po Lisabonos sutarties priėmimo 2009 m., praneša Reuters naujienų agentūra.

JAV kritikuoja ES už tai, kad atsisakydama priimti centrinę valstybę į sąjungą stumia ją į Rytus.
„Turkija – kandidatė į ES, taip pat svarbi ES užsienio politikos partnerė. Mus sieja bendri tikslai – saugumo, stabilumo ir gerovės regione ir už jo ribų. Kad šiuos tikslus pasiektume, ieškome būdų, kaip sustiprinti bendradarbiavimą, pagerinti mūsų pastangų koordinavimą“, - teigė C.Ashton.

Už plėtrą atsakingas eurokomisaras S.Fule pakartojo, kad ES įsipareigojusi prieš musulmonišką valstybę, kad ši taptų visateise sąjungos nare.
„Neturi būti nė lašelio abejonės dėl mūsų įsipareigojimo. Turime aiškius valstybių narių įgaliojimus. Ieškosime būdų, kaip paspartinti įstojimo procesą. Dabartinis tempas nieko netenkina“, - teigė S.Fule.

Turkai įtaria, kad kai kurios ES valstybės vilkina jų įstojimo procesą, nes nenori priimti į savo tarpą musulmoniškos šalies. ES pateikė Turkijai 35-is punktus, arba būtinas įgyvendinti sąlygas. Turkija įvykdė vieną sąlygą ir pradėjo vykdyti dar trylika. Opiausias klausimas tebėra padalinta Kipro sala. Graikiškoji Kipro vyriausybė nepritaria Turkijos priėmimui į ES, nes Ankaroje palaikoma turkiškoji šiaurinė Kipro salos dalis.

Turkija savo ruožtu taip pat palaiko pastangas suvienyti salą ir nori, kad ES atšauktų embargą turkiškajai salos daliai. ES tuo tarpu tikisi, kad Turkija atvers Kiprui uostus ir oro uostus.