2016-aisiais JK nusprendus pasitraukti iš ES, Bendrijos narius apėmė nemenkas nerimas. Vis dėlto panašu, kad šiuo metu Europoje vyraujančios politinės ir ekonominės tendencijos itin džiugina ES lyderius, rašo „Politico“.

Kai ketvirtadienį į Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą rinkosi bloko lyderiai, Briuselyje skaisčiai švietė saulė. Tokia pat šviesi atrodo ir Europos ateitis: krizės suvaldytos, ekonomika auga, o populistų pralaimėjimas prie balsadėžių dar labiau kilstelėjo proeuropietišką dvasią.

Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas tryško optimizmu.

„Tai jau 80-asis Europos Vadovų Tarybos susitikimas, kuriame dalyvauju kaip ministras pirmininkas ar EVT prezidentas. Tačiau dar niekada nebuvau taip tvirtai įsitikinęs, kad viskas juda teigiama kryptimi“, – sakė D.Tuskas.

„Mūsų optimizmas turėtų būti ypač atsargus, tačiau turime pakankamai svarių priežasčių apie jį kalbėti. Tarp jų – ekonominis augimas kiekvienoje ES šalyje, mažėjantis nedarbas, kurį įrodo didžiausias kada nors užfiksuotas dirbančiųjų skaičius, taip pat finansinis susitarimas su Graikija.

Be to, praeitą savaitę prie balsadėžių buvo išreikštos proeuropietiškos nuotaikos. Buvo sutriuškintos antieuropietiškos partijos, nugalėjo lyderiai, 100 proc. pasisakantys už ES. Tai vyko nuo Bulgarijos iki Austrijos, nuo Nyderlandų iki Prancūzijos“, – tikino D.Tuskas.

Kitomis aplinkybėmis šie žodžiai galėtų skambėti tarsi eilinis politiko bandymas girtis nepelnytais pasiekimais. Tačiau Bendrijoje, kurią keletą pastarųjų metų krėtė euro zonos ir migracijos krizės bei JK sprendimas palikti ES, situacija apsivertė aukštyn kojomis.

Pavyzdžiui, kovą Nyderlanduose vykusiuose parlamento rinkimuose Marko Rutte partija nugalėjo antiislamiškų pažiūrų Geerto Wilderso vadovaujamus populistus.

O už tolesnę Europos integraciją pasisakančio centristo Emmanuelio Macrono išrinkimas Prancūzijos prezidentu suteikė vilties, kad ES širdyje atsinaujins vieninga Prancūzijos ir Vokietijos galia.

Panašu, kad E.Macrono kolegos pasirūpino, jog naujojo prezidento debiutas Europos Vadovų Taryboje būtų sėkmingas. Iš dalies todėl, kad leido jam pasiųsti stiprią žinią apie apsisaugojimą nuo nesąžiningų prekybos praktikų.

Ketvirtadienio popietę, pasibaigus pirmajai susitikimų serijai, Vokietijos kanclerė Angela Merkel patvirtino, kad nuotaika užkulisiuose buvo neįtikėtinai pakili. Jos manymu, šį susitikimą galima laikyti Europos judėjimo pirmyn pavyzdžiu.

„Šiandien daugiausia dėmesio skyrėme optimizmui“, – sakė Vokietijos kanclerė.

Kalbos apie ES ateitį

Vis dėlto šis EVT susitikimas nebuvo vien galimybė pasirodyti naujajam Prancūzijos lyderiui.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris taip pat pasinaudojo proga atgaivinti kalbas apie ES ateities perspektyvas.

Šios diskusijos buvo pradėtos dar kovą, kai J.-C.Junckeris pristatė vadinamąją Baltąją knygą (White paper) dėl Europos ateities. Joje pateikiami penki scenarijai, vaizduojantys galimą Bendrijos padėtį iki 2025-ųjų.

J.-C.Junckeris pasveikino Bendrijos lyderius patvirtinus planą dėl glaudesnio ES narių karinio bendradarbiavimo, kurį galima laikyti dešimtmečius trukusio darbo kulminacija. EVT prezidentas sakė, kad ligi šiol kooperacija egzistavo tik „popieriuje“ – kaip neveiksminga Lisabonos sutarties sąlyga.

„Aš sakiau, kad tai – Lisabonos sutarties miegančioji gražuolė. Tačiau dabar princesė atsibunda“, – ketvirtadienio popietę sakė J.-C.Junckeris.

Pasirodžius vos keletui nesutikimo ženklų, lyderiai suplanavo išleisti 12 puslapių ilgio išvadų rinkinį, nurodantį, kaip imtis iniciatyvių veiksmų šiuo metu Bendrijai aktualiais klausimais, įskaitant gynybą, saugumą, kovą su terorizmu, klimato kaitą, darbo vietas ir ekonomikos augimą, prekybą, migraciją, skaitmenines inovacijas bei kibernetinį saugumą.

Tiesa, ES narių lyderių nuomonės galėjo smarkiai išsiskirti vienu klausimu – kaip ir kur pasibaigus „Brexit“ procesui iš Londono bus perkeltos Europos vaistų agentūra (EMA) ir Europos bankininkystės institucija (EBA). Kaip ir galima nuspėti, agentūras norėtų priglausti daugelis narių.

Tačiau net ir ši, potencialiai nesutarimus galinti sukelti diskusija bent jau kol kas buvo sėkmingai suvaldyta. Lyderiai sutarė, kad sprendimas bus nukeltas dar mėnesiui. Tuo metu bus sukurtas skaidrus keturių žingsnių ir konkurencingumo įvertinimu paremtas procesas.

Ruošdamiesi deryboms dėl „Brexit“, ES lyderiai bandė sukurti disciplinuotą vienybę. Panašu, kad ji įsitvirtino ir išplito, o susitikime tvyrojo ambicingas optimizmas.

„Tokia istorija: Europa sugrįžo“, – sakė vienas Vadovų Tarybos pareigūnas.

Nors derybos dėl „Brexit“ oficialiai prasidėjo tik pirmadienį, o tęsis dar beveik dvejus metus, šios savaitės viršūnių susitikimas, atrodo, patvirtino realaus JK pasitraukimo iš Bendrijos pradžią. Jungtinės Karalystės stiprybė ir įtaka pranyko akimirksniu.

Tą įrodo ir nuosaikesnė premjerės retorika: susitikimo metu Th.May pasiūlė, kad po „Brexit“ JK gyvenantys ES piliečiai galėtų likti šalyje. Ji Briuselyje pateikė „aiškų įsipareigojimą, kad jokio šiuo metu Jungtinėje Karalystėje esančio ES piliečio teisiškai nebus paprašyta išvykti iš šalies tuo metu, kai Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą“.

Darbinių pietų metu JK premjerei Th.May buvo suteikta galimybė kreiptis į kitus lyderius, tačiau nebuvo skirta laiko jų atsakymams. D.Tuskas neleido Th.May bandyti pasinaudoti forumu siekiant suskaldyti likusias 27 nares arba įkalbėti priimti JK palankesnius nutarimus.

Bene geriausiai Europos ateitį simbolizavo susitikimo darbotvarkė, kurioje „Brexit“ nebuvo skiriama pernelyg daug dėmesio.

D.Tuskas, J.-C.Junckeris ir kiti ištesėjo pažadą neleisti, kad jų dėmesį atitrauktų JK sprendimas palikti bloką. Šis pažadas dar daugiau svarbos įgavo tuomet, kai JK parlamento rinkimuose Th.May vadovaujama Konservatorių partija prarado daugumą, o pačios premjerės ateitis politikoje pakibo ant plauko.

ES dabar jaučiasi tokia pakylėta ir savimi pasitikinti, kad D.Tuskas, ketvirtadienio rytą kalbėdamas su žurnalistais, leido sau išreikšti viltį, jog britai vis dar gali apsigalvoti.

„Kai kurie mano britai draugai net klausė, ar „Brexit“ gali būti atšauktas ir ar įsivaizduoju, kas būtų, jei JK liktų ES dalimi, – spindinčiomis akimis kalbėjo
D.Tuskas. – Atsakiau jiems, kad iš tiesų Europos Sąjunga buvo sukurta remiantis neįmanomomis atrodžiusiomis svajonėmis, todėl kas žino?“

D.Tuskas taip pat negalėjo susilaikyti nepacitavęs garsaus britų dainininko Johno Lennono dainos „Imagine“.

„Galite sakyti, kad esu svajotojas, tačiau aš ne vienintelis (You may say I am a dreamer, but I am not the only one)“, – sakė buvęs Lenkijos premjeras.