Ketvirtadienį Europa prisidėjo prie pasaulinių varžybų dėl Arkties turtų, kurie, manoma, sudaro ketvirtį pasaulio naftos ir dujų atsargų.

ES, kurios 3 narės iš 27 – Danija, Švedija ir Suomija – ribojasi su Arktimi, reiškia pretenzijas į Arkties tarybos „stebėtojo statusą“. Tokį statusą jau turi JAV, Kanada, Rusija, Norvegija ir Islandija.

Dokumente, kuris vadinamas „pirmuoju žingsniu link ES Arkties politikos“, Europos Komisija (EK) aptaria Arkties energijos šaltinių, žvejybos, naujų laivininkystės kelių, saugumo ir gamtos apsaugos klausimus.

Tai pirmas kartas, kai ES pripažino, kad Arkties resursai gali būti jos energetinio saugumo garantija, rašo britų dienraštis „The Guardian“. „Mes negalime likti pasyvūs, kai klimatas taip stipriai veikia Arktį“, – sakė Joe Borgas, Europos laivybos komisaras.

Lenktynes dėl Arkties povandeninių turtų, ledo sluoksniui pastebimai mąžtant, pradėjo Rusija, įsmeigusi titaninę vėliavą po Šiaurės ašigalio ledais. Danija, kuriai priklauso Grenlandija, turi nuolatinių teritorinių ginčų su Kanada ir Rusija. Arkties industrializavimas yra reguliuojamas Jungtinių Tautų (JT) jūros konvencijos, kurią ratifikavo visos jos narės, išskyrus JAV.

Tikimasi, kad naujojo JAV prezidento administracija jai pritars ir prisidės prie šių teritorinių ginčų sprendimo.