Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotinė Federica Mogherini pirmadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateiks planą, kaip Europa bandys sulaikyti imigrantų srautą, nes nemažai bėglių žūva nepasiekę Italijos pakrantės.

Žvalgybos duomenimis apie žmonių kontrabandininkus sekmadienį dalijosi Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ir Ispanijos gynybos ministrai. O Europos Komisija šią savaitę pateiks imigrantų kvotų planą, kurį atmeta kai kurios įtakingos Europos Sąjungos šalys, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, o Vengrija Briuselio siūlymus vadina beprotybe.

EK planą, kuris bus pateiktas trečiadienį, labiausiai palaiko Italija, nes jai tenka nepakeliama bėglių (daugiausia iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų) našta.

Europos užsienio politikos vadovė F. Mogherini daliai plano bandys gauti JT pritarimą – kad Europa galėtų surengti karinę akciją prie Libijos krantų, kad surastų ir sunaikintų laivus, kai dar juose nėra bėglių. JT diplomatai sako, kad Britanija, Prancūzija, Ispanija ir Lietuva jau rengia Saugumo Tarybos rezoliuciją.

„Bet nereikia manyti, kad srautas iš Afrikos kyšulio stebuklingai sustos, jei stabdysime ir skandinsime laivus. Turime kovoti su žmonių kontrabandininkais.

Bet kaip sustabdyti Nigerijoje motiną, kuri stengiasi gelbėti dukrą, kaip sustabdyti tėvą, kuris neteko vieno sūnaus ir stengiasi gelbėti kitą bėgdamas iš Sirijos?“ – pabrėžia Italijos Raudonojo Kryžiaus prezidentas Francesco Rocca.

Europa turi dalytis imigrantų našta, sakoma plane, kurį asmeniškai stumia ES pirmininkas Jeane`as-Claude`as Junckeris ir kurį aktyviai palaiko Vokietija. Tačiau galutinį žodį tars Europos viršūnės susitikime birželio pabaigoje.

„Didelė grupė šalių palaiko šį planą, kitos šalys nemato skubios būtinybės, jų nuomone, sprendimas turi būti savanoriškas“, – teigia Vokietijose kanclerė Angela Merkel.

Plane numatoma 20 tūkst. pabėgėlių kvota visai ES, ji bus dalija narėms pagal gyventojų skaičių, bendrąjį produktą, nedarbo lygį. Pagal šiuos rodiklius didžiausia našta turėtų tekti Vokietijai, Didžiajai Britanijia, Prancūzijai, Švedijai, Italijai ir Belgijai – joms teks 80 proc. bėglių srauto.

Italija tikisi solidarumo ir dalijantis ekonominių imigrantų našta, ne vien prašančių politinio prieglobsčio. Bet čia ji sulaukė, atrodo, neįveikiamo pasipriešinimo.

Per pusantrų metų daugiau negu 5 tūkst. bėglių, daugiausia iš ginkluotų konfliktų draskomų šalių, nuskendo Viduržemio jūroje.