Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga neprimes Airijai sprendimo po jos referendumo, per kurį rinkėjai atmetė naująją bloko sutartį, ir neigė, kad ragino surengti naują referendumą.

Tačiau N.Sarkozy, kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja Europos Sąjungai, ne kartą sakė, kad koks nors sprendimas turi būti rastas iki kitų metų birželio, kai įvyks ES rinkimai.

"Niekada nesakiau, kad Airija turi organizuoti antrą referendumą, - sakė jis žurnalistams po derybų Dubline, kurias temdė pasipiktinimas dėl pranešimų apie jo praėjusios savaitės komentarus. - Nenorime nieko primesti. Niekaip nesikišau į Airijos vidaus reikalus".

"Neturiu stebuklingo sprendimo, kurį galima rasti mostelėjus burtų lazdele. Noriu, jog Airijos žmonės pajustų, kad jų pasirinkimas gerbiamas ir išklausytas", - nurodė N.Sarkozy.

Jis pažadėjo solidarumą su Airija, kuriai per birželio 12-osios referendumą atmetus ES sutartį, 27 valstybių bendriją ištiko nauja krizė - treji metai po to, kai Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai atmetė ES konstituciją.

"Stengsiuosi užtikrinti, kad judėtume į priekį kaip 27 (narių) šeima ir kad niekas nebūtų paliktas", - sakė N.Sarkozy per bendrą spaudos konferenciją su Airijos premjeru Brianu Cowenu.

Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas sukėlė pasipiktinimo bangą, nes, kaip pranešama, pasakė, kad Airija turėtų dar kartą balsuoti dėl Lisabonos sutarties.

Pirmadienį demonstracijose prie Airijos vyriausybės pastatų dalyvavo iki 1,8 tūkst. žmonių, tarp jų - ir sutarties šalininkai, ir jos priešininkai.

"Norime, kad ponas Sarkozy gerbtų airių balsą ir suprastų, kad "ne" reiškia "ne". Nenorime, kad mus priverstų (surengti) kitą referendumą", - sakė Sinead Kennedy iš "Kampanijos prieš Europos konstituciją" (CEUAC).

Tačiau po derybų paskelbtame bendrame pareiškime Eliziejaus rūmai siekė sumenkinti šią įtampą ir aiškiai parodyti, kad N.Sarkozy nuomone, sutartis nėra mirusi, kaip teigia jos kritikai.

"Prezidentas patvirtino, kad gerbia Airijos referendumo rezultatą, bet sveikino tai, kad ratifikavimo procesas tęsiasi kitose (ES) valstybėse, ir išreiškė savo įsipareigojimus dėl Lisabonos sutarties", - sakoma pareiškime.

Pasak B.Coweno, Dublinas "analizuoja ir tariasi", tikėdamasis geriau suprasti susirūpinimą, nulėmusį referendumo rezultatus.

"Sąjunga yra sunkioje padėtyje, bet mes esame pasiryžę su tuo susidoroti", - sakė Airijos premjeras ir pridūrė, jog N.Sarkozy "paaiškino, kad atvyko čia klausytis".

N.Sarkozy nurodė, kad konkretaus termino sprendimui nėra, bet pažymėjo, kad kitų metų birželį turi įvykti rinkimai į Europos Parlamentą.

"Tam tikru metu (ES) šalys turės nuspręsti, ar tie rinkimai bus organizuojami remiantis Nicos, ar Lisabonos (sutartimi)", - pridūrė jis, paminėdamas 2001 metų Nicos sutartį, kuri šiuo metu yra ES sprendimų priėmimo tvarkos pagrindas.

ES lyderiai dabartinę krizę vėl turėtų aptarti per spalio mėnesį įvyksiantį viršūnių susitikimą, bet N.Sarkozy, regis, trokšta pažangos kaip galima greičiau.

Lisabonos sutarties dar nėra ratifikavę Čekijos, Švedijos ir Italijos parlamentai, o Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis dar turi pasirašyti įstatymą dėl ratifikavimo.

Kad įkalbėtų Airiją, Prancūzija gali pasiūlyti išlaikyti dabartinį eurokomisarų skaičių - 27. Pagal Lisabonos sutartį jis turėjo būti sumažintas. Be to, Airija gali būti dar kartą patikinta, kad turės balsą Briuselyje, praėjusią savaitę rašė prancūzų dienraštis "Le Monde".