ES siekia vieningo fronto dėl Rusijos ir Gruzijos - Anglija.lt
 

ES siekia vieningo fronto dėl Rusijos ir Gruzijos 

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai trečiadienį per neeilinį posėdį, kuris buvo sušauktas Pietų Osetijos konfliktui aptarti, bandys sudaryti vieningą frontą dėl Rusijos, o kai kurios šalys sieks simbolinių sankcijų.

Jie išklausys Prancūzijos užsienio reikalų ministro Bernard'o Kouchnero ataskaitą apie jo taikos misiją Tbilisyje ir turėtų paraginti nutraukti konfliktą ir atkurti stabilumą regione, sakė diplomatai.

Pasak vieno ES aukšto rango pareigūno, jie tikriausiai pasakys Maskvai, kad jos sprendimas panaudoti jėgą Gruzijoje paveiks ES ir Rusijos santykius, bet nenurodys, kaip.

Ministrai taip pat svarstys, kaip nusiųsti daugiau humanitarinės pagalbos - po to, kai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį įsakė sustabdyti karines operacijas ir sutiko su prancūzų planu dėl šio konflikto sprendimo sąlygų.

"Tikiuosi, kad Europos Sąjunga (trečiadienį) galės likti vieninga, bet tikiuosi, kad tai bus sunkiausia dalis", - sakė Slovėnijos, kuri praėjusį mėnesį perdavė Prancūzijai vadovavimą ES, užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis.

"Senesnės narės yra atsargesnės, o naujosios narės, kurios turi savos patirties dėl Rusijos, yra aktyvesnės", - antradienį per spaudos konferenciją Liublianoje sakė D.Rupelis.

Lenkija ir Baltijos valstybės, nepatikliai žiūrinčios į atsigaunančią ir jėgą demonstruojančią Rusiją, pasmerkė tai, ką vadina Maskvos agresija prieš Gruziją, ir nori, kad ES užimtų griežtą poziciją.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas sakė, kad ministrai aptars įvairias priemones, tarp jų - ES pagalbos nutraukimą, derybų dėl vizų atšaukimą ir derybų dėl naujo partnerystės susitarimo su Maskva įvertinimą.

Kitos šalys nėra linkusios rizikuoti ryšiais u viena svarbiausių ES energijos tiekėjų. Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini pirmadienį kritikavo Gruziją ir sakė, jog klausimo dėl antirusiško fronto sukūrimo nėra.

Pasak diplomatų, dauguma ES valstybių norėtų didžiausią dėmesį skirti taikos pastangų rėmimui ir humanitarinei pagalbai, o ne leistis į kaltinimų žaidimą ar demonstruoti simbolinius gestus.

"Didžioji dauguma nori sutelkti dėmesį į tai, ko reikia (Gruzijoje) ... pagrindinis dėmesio centras yra ugnies nutraukimas, stabilizavimas ir pagalbos žmonėms teikimas", - sakė vienas diplomatas.

"Jie nenori žaisti kaltinimų žaidimo", - pridūrė kitas.

Bulgarija planuoja pasiūlyti ES pagalbos koordinuoti pirmiausia iš savo Juodosios jūros uosto Burgaso, nurodė šios šalies Užsienio reikalų ministerija.

Nors kai kurios ES šalys ragino dislokuoti Gruzijos atsiskyrusiuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose Europos taikdarius ar stebėtojus, nėra jokių požymių, kad karinį pranašumą turinti Rusija su tuo sutiktų.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai trečiadienį per neeilinį posėdį, kuris buvo sušauktas Pietų Osetijos konfliktui aptarti, bandys sudaryti vieningą frontą dėl Rusijos, o kai kurios šalys sieks simbolinių sankcijų.

Jie išklausys Prancūzijos užsienio reikalų ministro Bernard'o Kouchnero ataskaitą apie jo taikos misiją Tbilisyje ir turėtų paraginti nutraukti konfliktą ir atkurti stabilumą regione, sakė diplomatai.

Pasak vieno ES aukšto rango pareigūno, jie tikriausiai pasakys Maskvai, kad jos sprendimas panaudoti jėgą Gruzijoje paveiks ES ir Rusijos santykius, bet nenurodys, kaip.

Ministrai taip pat svarstys, kaip nusiųsti daugiau humanitarinės pagalbos - po to, kai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį įsakė sustabdyti karines operacijas ir sutiko su prancūzų planu dėl šio konflikto sprendimo sąlygų.

"Tikiuosi, kad Europos Sąjunga (trečiadienį) galės likti vieninga, bet tikiuosi, kad tai bus sunkiausia dalis", - sakė Slovėnijos, kuri praėjusį mėnesį perdavė Prancūzijai vadovavimą ES, užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis.

"Senesnės narės yra atsargesnės, o naujosios narės, kurios turi savos patirties dėl Rusijos, yra aktyvesnės", - antradienį per spaudos konferenciją Liublianoje sakė D.Rupelis.

Lenkija ir Baltijos valstybės, nepatikliai žiūrinčios į atsigaunančią ir jėgą demonstruojančią Rusiją, pasmerkė tai, ką vadina Maskvos agresija prieš Gruziją, ir nori, kad ES užimtų griežtą poziciją.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas sakė, kad ministrai aptars įvairias priemones, tarp jų - ES pagalbos nutraukimą, derybų dėl vizų atšaukimą ir derybų dėl naujo partnerystės susitarimo su Maskva įvertinimą.

Kitos šalys nėra linkusios rizikuoti ryšiais u viena svarbiausių ES energijos tiekėjų. Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini pirmadienį kritikavo Gruziją ir sakė, jog klausimo dėl antirusiško fronto sukūrimo nėra.

Pasak diplomatų, dauguma ES valstybių norėtų didžiausią dėmesį skirti taikos pastangų rėmimui ir humanitarinei pagalbai, o ne leistis į kaltinimų žaidimą ar demonstruoti simbolinius gestus.

"Didžioji dauguma nori sutelkti dėmesį į tai, ko reikia (Gruzijoje) ... pagrindinis dėmesio centras yra ugnies nutraukimas, stabilizavimas ir pagalbos žmonėms teikimas", - sakė vienas diplomatas.

"Jie nenori žaisti kaltinimų žaidimo", - pridūrė kitas.

Bulgarija planuoja pasiūlyti ES pagalbos koordinuoti pirmiausia iš savo Juodosios jūros uosto Burgaso, nurodė šios šalies Užsienio reikalų ministerija.

Nors kai kurios ES šalys ragino dislokuoti Gruzijos atsiskyrusiuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose Europos taikdarius ar stebėtojus, nėra jokių požymių, kad karinį pranašumą turinti Rusija su tuo sutiktų.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: