Euro zonos ekonomika pastaruoju metu neauga. Ėmė stoti ir didžiausias jos garvežys – Vokietijos ekonomika. Būtent nuo eksporto į Vokietiją labai priklauso Lietuvos ekonomikos būklė. Tačiau Lietuvos ekonomistai, nors ir neatmeta krizės galimybės, tikina, kad naujos recesijos tikimybė yra maža. Jie turi ir daugiau gerų žinių – Lietuvos ekonomikos euro zonos problemos beveik neveikia, o verslininkai sugeba augti net ir krizės regione metu.

Euro zonos ekonomika pirmąjį pusmetį neaugo. Kai kurie realia laiko galimybę, kad euro zona įkris į trečiąją krizės duobę nuo didžiosios 2009 metų recesijos.

Lietuvos ekonomistai į situaciją žiūri kiek ramiau. „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda neatmetė euro zonos ekonomikos nuosmukio galimybės, tačiau pabrėžė, kad net ir tokiu atveju Lietuvai tai nebūtinai atsilieps neigiamai. Pasak ekonomistų, mūsų šalies verslininkai sugeba prisitaikyti ir išlikti net ir esant itin sudėtingai ekonomikos būklei.

Vokietijos traukinys stoja

Ketvirtadienį rinkas ir analitikus apskriejo nerimą keliantys Vokietijos eksporto rezultatai. Vokietijos eksportas rugpjūtį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 5,8 proc. – labiausiai nuo 2009 metų sausio. Analitikai prognozavo, kad eksportas per mėnesį smuks vidutiniškai 4 procentais.

„Mes nesakome, kad euro zona grimzta į recesiją, bet teigiama, kad krizės rizika yra labai rimtai, jeigu niekas nebus daroma“, – po Vokietijos paskelbtų prastų eksporto rezultatų sakė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde.

Vokietija šiuo metu yra spaudžiama euro zonos ir JAV, kad pradėtų leisti susikaupusį biudžeto perteklių. TVF tikisi, kad Vokietija investuos į ilgalaikius infrastruktūros projektus, kurie paskatintų augimą visoje euro zonoje.

Apie tai kalbėjo ir G. Nausėda. „Recesijos tikimybės atmesti negalima. Pastaruoju metu Europos ekonomikos ligas rodo ir labai žemas infliacijos lygis, kuris yra silpnos paklausos pasekmė. Kol kas matosi, kad Europos centriniam bankui (ECB) vienam niekaip nepavyksta išjundinti vežimo, žemos palūkanų normos nepaskatino nei kreditavimo proceso, nei ekonomikos. Galimas dalykas, kad jam vienam bus ir neįmanoma to padaryti. Todėl pastaruoju metu kalbama, kad tvirtus valstybės finansus turinčios valstybės, tokios, kaip Vokietija, turėtų prisiimti daugiau atsakomybės ir didinti viešąsias išlaidas, paskatinti vidaus paklausą, sudaryti palankesnes sąlygas kitoms valstybėms eksportuoti į Vokietiją ir naudotis sustiprėjusia paklausa“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas.

O N. Mačiuliui atrodo, kad ECB vykdoma agresyvi pinigų politika neveikia tik kol kas. Bankai laukia šio mėnesio testavimo nepalankiomis sąlygomis. Po jo, tiki N. Mačiulis, kreditavimas turėtų išaugti.

„Negalime ignoruoti fakto, kad iki nulio sumažintos palūkanos ir didinama pinigų pasiūla neturės kažkokio teigiamo poveikio euro zonos ekonomikai. ECB ieško įvairiausių būdų, kaip būtų galima paskatinti kreditavimą euro zonoje, kaip paskatinti bankus aktyviau išduoti paskolas, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui. Anksčiau ar vėliau tas lūžis turbūt įvyks. Manau, kad komerciniai bankai dabar laukia strestestų rezultatų, bet po to, manau, kad ECB pasieks savo tikslus ir augimą slopinantis veiksnys, tai yra, besitraukiantis paskolų portfelis, nebeturėtų būti tokia didelė problema“, –sakė N. Mačiulis.

Vokietijos problemos – laikinos

Dalį Europos verslo paveikė Rusijos embargas. Tačiau, nors kai kurie sektoriai, glaudžiai dirbę su Rusija, pavyzdžiui, pieno ir mėsos, nukentėjo skaudžiai, Europos ekonomikai embargas neturi jokios reikšmės.

„Rusijai 2013 metais teko 2,7 proc. Europos Sąjungos eksporto. Tai yra niekinė rinka, neturinti įtakos visiškai. Jos pagrindinė įtaka yra susijusi su lūkesčiais – jeigu baiminamasi konflikto paaštrėjimo prie Europos Sąjungos sienos. Aišku, tai slopina galbūt investicijas kai kuriuose sektoriuose. Tačiau apie poveikį ekonomikai kalbėti nereikėtų“, – sakė N. Mačiulis.

Be to, pasak jo, yra reali galimybė, kad abipusės sankcijos bus atšauktos.

„Europos Sąjunga ir kitos valstybės pasiekė, kad būtų nutraukti karo veiksmai, nebevyktų tiesioginis Rusijos įsikišimas kariniais veiksmais. Šimtu procentu pasiekta tai ar ne, bet krizė bent jau neaštrėja. Tos sankcijos nėra naudingos nė vienai pusei ir niekas nenori, kad prasidėtų šaltasis karas“, – sakė N. Mačiulis.

O ir Vokietijos problemos, ekonomisto teigimu, nėra tokios jau didelės.

„Iki šiol euro zonos ekonomiką ir tempė Vokietijos pramonės jėga, didėjantis eksportas, auganti Vokietijos ekonomika. Šiuo metu ir antrąjį ketvirtį ji traukėsi, dabar besitęsiančios pramonės ir eksporto problemos rodo, kad šiemet Vokietijos ekonomika augs mažiau, nei buvo tikimasi. Bet tai nėra esminės konkurencingumo problemos ir aš tai vertinčiau kaip trumpalaikius susvyravimus“, – sakė jis.

Todėl didelio nerimo euro zonos ekonomikos būklė jam nekelia. Tiek N. Mačiulis, tiek G. Nausėda pabrėžė, kad euro zoną gelbsti silpstantis euras.

Euras – rekordinėse žemumose

Prieš mėnesį vienas euras buvo vertas 1,2917 dolerio. Penktadienį euras žemiausiai buvo nukritęs iki 1,2629 dolerio. Prieš metus (2013 spalio 9 dieną), remiantis „Bloomberg“, euras buvo vertas 1,3524 dolerio.

Toks euro silpimas euro zonai yra naudingas – skatina konkurencingumą.

„Netolimoje ateityje tai gali turėti teigiamos įtakos eksportui. Taip gali prasidėti euro zonos ekonomikos atsigavimas. Jeigu euras ir toliau išliks silpnas, o Vokietija ir kitos valstybės turės šansų eksportuoti palankesnėmis sąlygomis į JAV, Pietryčių Azijos šalis, galimas dalykas, kad tai pagerins eksporto rodiklius ir leis pataisyti tą bendrą prastoką nuotaiką euro zonoje“, – sakė G. Nausėda.

Dar viena gera naujiena – stiprus Lietuvos verslas, sugebantis prisitaikyti ir esant sunkiai padėčiai eksporto rinkose. Ekonomistai neabejoja, kad prisitaikys ir šįkart, jei tik reikės.

Lietuviai konkurencingesni

„Ką rodo ir „Verslios Lietuvos“ prieš metus atliktas tyrimas ir kiti tyrimai, Lietuvos eksporto augimas į euro zoną ir į Rusijos rinką nėra labai tiesiogiai priklausomas nuo tų rinkų augimo. Lietuvos įmonės eksportą didina būdamos labiau konkurencingos ir atimdamos rinkos dalį iš kitų jos dalyvių“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Eksportas į Rusiją augo pirmąjį šių metų pusmetį, nors Rusijos ekonomika jau tada stagnavo.

„Lietuvos situacija yra tokia, kad tai nėra netikėtumas. Lietuvos eksportuotojų net ir per 2013 metų laikotarpį, kai euro zonoje tikrai buvo krizė ir recesija, rodikliai buvo geri. Tai reiškia, kad Lietuvos eksportuotojai yra pakankamai konkurencingi. Aišku, pirmiausia kainos požiūriu, be to, jie sugeba konkurentus pastumti į šoną, nes gamina pigesnę, o kai kada ir geresnę produkciją. Verslininkai pripratę dirbti tokiomis sąlygomis“, – sakė G. Nausėda.

Tiesa, konkurencingumą išlaikyti bus sunku. Lietuvos įmonės pastaraisiais metais susilaikė nuo investicijų į konkurencingumą, todėl lenktyniauti dabar bus sunkiau.

„Spartaus eksporto augimo nebegalime tikėtis, nes tai susiję su tuo, kad Lietuvos įmonės nepakankamai greitai investavo į konkurencingumą“, – sakė N. Mačiulis.