Europa vilios imigrantus mėlynąja korta - Anglija.lt
 

Europa vilios imigrantus mėlynąja korta 

ES valstybių atstovai trečiadienį susitarė dėl mėlynosios kortos, kuri turėtų privilioti kvalifikuotų imigrantų iš besivystančių šalių. Mėlynoji korta turėtų konkuruoti su JAV išduodama žaliąja korta, pranešė Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Prancūzija.

Mėlynoji korta galios daugiausiai ketverius metus. Šis dokumentas leis jo turėtojui greičiau gauti leidimą dirbti, lengviau atsivežti savo šeimos narius, gauti socialinį būstą ir įgyti ilgalaikį rezidento statusą.

Tikimasi, kad mėlynoji korta padidins Europos konkurencingumą kovoje su JAV ir kitomis šalimis dėl kvalifikuotų darbuotojų iš besivystančių pasaulio šalių.

Šiuo metu itin kvalifikuoti darbuotojai iš užsienio sudaro 1,7 proc. visų ES šalyse dirbančių užsieniečių. Australijoje ši dalis sudaro 9,9 proc., Kanadoje – 7,3 proc., o Jungtinėse Valstijose – 3,2 proc.

Tačiau analitikai mano, kad mėlynoji korta negalės konkuruoti su žaliąja korta, nes mėlynoji galios tik vienoje ES narėje ir neleis laisvai keliauti po visą ES.

Išdirbęs 18 mėnesių vienoje ES valstybėje narėje, imigrantas su šeima galės persikelti į kitą Bendrijos šalį ir per mėnesį nuo atvykimo turės pateikti paraišką dėl naujos mėlynosios kortos. Tokios sąlygos pareikalavo šalys, siekiančios išsaugoti savo nacionalinį suverenitetą darbo rinkoje, kaip Vokietija.

Tai, kad mėlynoji korta negalios visoje ES, gerokai sumažina jos patrauklumą, nes šis dokumentas galios tik vienoje konkrečioje rinkoje ir gerokai ribos imigrantų galimybes, mano Briuselyje įsikūrusio ekonominės politikos centro atstovas Jakobas von Weizsaeckeris. „Tai žingsnis teigiama linkme, tačiau nemanau, kad jis bus sėkmingas, palyginus su JAV, kur žalioji korta suteikia daugiau laisvės“, – sakė jis.

Mėlynoji korta bus išduodama tik itin kvalifikuotiems asmenims, su kuriais pasirašyta darbo sutartis, ir pagal kurią asmeniui bus mokama metinė alga, mažiausiai 1,5 karto viršijanti konkrečios ES šalies vidutinį atlyginimą. Ši dalis gali būti sumažinta iki 1,2 karto, jei darbuotojas reikalingas sektoriui, kuriame itin trūksta darbo jėgos.

ES narė gali atsisakyti išduoti mėlynąją kortą dėl problemų darbo rinkoje arba tuomet, kai viršijamos nacionalinės kortų išdavimo kvotos.

ES valstybių atstovai trečiadienį susitarė dėl mėlynosios kortos, kuri turėtų privilioti kvalifikuotų imigrantų iš besivystančių šalių. Mėlynoji korta turėtų konkuruoti su JAV išduodama žaliąja korta, pranešė Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Prancūzija.

Mėlynoji korta galios daugiausiai ketverius metus. Šis dokumentas leis jo turėtojui greičiau gauti leidimą dirbti, lengviau atsivežti savo šeimos narius, gauti socialinį būstą ir įgyti ilgalaikį rezidento statusą.

Tikimasi, kad mėlynoji korta padidins Europos konkurencingumą kovoje su JAV ir kitomis šalimis dėl kvalifikuotų darbuotojų iš besivystančių pasaulio šalių.

Šiuo metu itin kvalifikuoti darbuotojai iš užsienio sudaro 1,7 proc. visų ES šalyse dirbančių užsieniečių. Australijoje ši dalis sudaro 9,9 proc., Kanadoje – 7,3 proc., o Jungtinėse Valstijose – 3,2 proc.

Tačiau analitikai mano, kad mėlynoji korta negalės konkuruoti su žaliąja korta, nes mėlynoji galios tik vienoje ES narėje ir neleis laisvai keliauti po visą ES.

Išdirbęs 18 mėnesių vienoje ES valstybėje narėje, imigrantas su šeima galės persikelti į kitą Bendrijos šalį ir per mėnesį nuo atvykimo turės pateikti paraišką dėl naujos mėlynosios kortos. Tokios sąlygos pareikalavo šalys, siekiančios išsaugoti savo nacionalinį suverenitetą darbo rinkoje, kaip Vokietija.

Tai, kad mėlynoji korta negalios visoje ES, gerokai sumažina jos patrauklumą, nes šis dokumentas galios tik vienoje konkrečioje rinkoje ir gerokai ribos imigrantų galimybes, mano Briuselyje įsikūrusio ekonominės politikos centro atstovas Jakobas von Weizsaeckeris. „Tai žingsnis teigiama linkme, tačiau nemanau, kad jis bus sėkmingas, palyginus su JAV, kur žalioji korta suteikia daugiau laisvės“, – sakė jis.

Mėlynoji korta bus išduodama tik itin kvalifikuotiems asmenims, su kuriais pasirašyta darbo sutartis, ir pagal kurią asmeniui bus mokama metinė alga, mažiausiai 1,5 karto viršijanti konkrečios ES šalies vidutinį atlyginimą. Ši dalis gali būti sumažinta iki 1,2 karto, jei darbuotojas reikalingas sektoriui, kuriame itin trūksta darbo jėgos.

ES narė gali atsisakyti išduoti mėlynąją kortą dėl problemų darbo rinkoje arba tuomet, kai viršijamos nacionalinės kortų išdavimo kvotos.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: