Europiečiai nenorėtų ginti Baltijos valstybių - Anglija.lt
 

Europiečiai nenorėtų ginti Baltijos valstybių 

Neseniai įvykusi Rusijos pajėgų invazija į Gruziją nulėmė tai, kad dabar daug daugiau Vakarų Europos gyventojų laiko Rusiją didesne grėsme pasaulio stabilumui už tokias valstybes kaip Iranas, Irakas ir Šiaurės Korėja, rodo britų verslo dienraščio "Financial Times" užsakymu atlikta apklausa.

Vis dėlto aiški Vakarų Europos gyventojų dauguma ir toliau nepritaria tam, kad jų vyriausybės didintų išlaidas gynybai ir nukreiptų lėšas iš sveikatos apsaugos ir socialinių programų sektoriaus.

"Harris" apklausa, kuri buvo atlikta po praėjusį mėnesį įvykusio Rusijos ir Gruzijos konflikto, rodo, kad trijų Vakarų Europos valstybių piliečiai griežtai nepritartų tam, kad jų nacionalinės armijos gintų Rytų Europos šalis nuo Rusijos puolimo.

Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Ispanija pagal NATO 5-ąjį straipsnį dėl bendros gynybos yra teisiškai įpareigotos ginti Aljanso nares Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Tačiau Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje tų žmonių, kurie sako, jog nepritartų ketinimui nusiųsti jų nacionalines pajėgas ginti Baltijos valstybių, yra daugiau nei priešingos pozicijos besilaikančių gyventojų.

Vokietijoje 50 proc. žmonių sako, kad nepritartų šalies karių nusiuntimui ginti tų trijų valstybių, ir 26 proc. pritartų tokiam dalykui. Tik Britanijoje ir Prancūzijoje yra daugiau pritariančiųjų nei nepritariančiųjų.

Didėjančios europiečių baimės dėl Rusijos ir jų nenoro pritarti veiksmams Maskvos karinei grėsmei atremti kontrastas yra labiausiai stebinantis šios apklausos rezultatas. Vyriausybėms, galvojančioms apie išlaidų gynybai didinimą, trukdo tai, kad didėjantis visuomenės nerimas dėl Rusijos kažkodėl nelabai keičia šiuos debatus.

Net Britanijoje, kurios santykiai su Rusija sudėtingesni nei bet kurios kitos Vakarų Europos valstybės, 49 proc. žmonių nepritaria karinių išlaidų didinimui dėl Rusijos veiksmų.

Pastaruosius vienus metus "Harris" kas mėnesį klausinėjo europiečių, kurias šalis jie laiko didžiausia grėsme pasaulio stabilumui.

Rusija ne kartą buvo gerokai atsilikusi nuo Kinijos, JAV, Irano ir Irako. Dar rugpjūtį, prieš Rusijos invaziją į Gruziją, tik 4 proc. Vakarų Europos gyventojų laikė Rusiją didžiausia grėsme, bet rugsėjo apklausa rodo, kad dabar taip mano 17 proc. respondentų, tad Rusija šiuo požiūriu aplenkė Iraną (14 proc.) ir nebelabai atsilieka nuo Kinijos (21 procentas).

Apklaustų JAV gyventojų, kurie mano, kad Rusija kelia didžiausia grėsme, skaičius taip pat smarkiai padidėjo - rugpjūčio pradžioje jis buvo 2 proc., o šį mėnesį - 13 procentų.

Neseniai įvykusi Rusijos pajėgų invazija į Gruziją nulėmė tai, kad dabar daug daugiau Vakarų Europos gyventojų laiko Rusiją didesne grėsme pasaulio stabilumui už tokias valstybes kaip Iranas, Irakas ir Šiaurės Korėja, rodo britų verslo dienraščio "Financial Times" užsakymu atlikta apklausa.

Vis dėlto aiški Vakarų Europos gyventojų dauguma ir toliau nepritaria tam, kad jų vyriausybės didintų išlaidas gynybai ir nukreiptų lėšas iš sveikatos apsaugos ir socialinių programų sektoriaus.

"Harris" apklausa, kuri buvo atlikta po praėjusį mėnesį įvykusio Rusijos ir Gruzijos konflikto, rodo, kad trijų Vakarų Europos valstybių piliečiai griežtai nepritartų tam, kad jų nacionalinės armijos gintų Rytų Europos šalis nuo Rusijos puolimo.

Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Ispanija pagal NATO 5-ąjį straipsnį dėl bendros gynybos yra teisiškai įpareigotos ginti Aljanso nares Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Tačiau Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje tų žmonių, kurie sako, jog nepritartų ketinimui nusiųsti jų nacionalines pajėgas ginti Baltijos valstybių, yra daugiau nei priešingos pozicijos besilaikančių gyventojų.

Vokietijoje 50 proc. žmonių sako, kad nepritartų šalies karių nusiuntimui ginti tų trijų valstybių, ir 26 proc. pritartų tokiam dalykui. Tik Britanijoje ir Prancūzijoje yra daugiau pritariančiųjų nei nepritariančiųjų.

Didėjančios europiečių baimės dėl Rusijos ir jų nenoro pritarti veiksmams Maskvos karinei grėsmei atremti kontrastas yra labiausiai stebinantis šios apklausos rezultatas. Vyriausybėms, galvojančioms apie išlaidų gynybai didinimą, trukdo tai, kad didėjantis visuomenės nerimas dėl Rusijos kažkodėl nelabai keičia šiuos debatus.

Net Britanijoje, kurios santykiai su Rusija sudėtingesni nei bet kurios kitos Vakarų Europos valstybės, 49 proc. žmonių nepritaria karinių išlaidų didinimui dėl Rusijos veiksmų.

Pastaruosius vienus metus "Harris" kas mėnesį klausinėjo europiečių, kurias šalis jie laiko didžiausia grėsme pasaulio stabilumui.

Rusija ne kartą buvo gerokai atsilikusi nuo Kinijos, JAV, Irano ir Irako. Dar rugpjūtį, prieš Rusijos invaziją į Gruziją, tik 4 proc. Vakarų Europos gyventojų laikė Rusiją didžiausia grėsme, bet rugsėjo apklausa rodo, kad dabar taip mano 17 proc. respondentų, tad Rusija šiuo požiūriu aplenkė Iraną (14 proc.) ir nebelabai atsilieka nuo Kinijos (21 procentas).

Apklaustų JAV gyventojų, kurie mano, kad Rusija kelia didžiausia grėsme, skaičius taip pat smarkiai padidėjo - rugpjūčio pradžioje jis buvo 2 proc., o šį mėnesį - 13 procentų.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: