Europoje siūloma paskelbti Stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo dieną 

Europos Parlamento (EP) nariai ragina rugpjūčio 23-iąją paskelbti Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena.

Tai siūlantį 409 europarlamentarų rašytinį pareiškimą EP ketinama svarstyti per plenarinę sesiją Briuselyje rugsėjo 22-25 dienomis.

EP nariai mano, kad tokia diena būtina "siekiant išsaugoti masinių trėmimų ir masinio naikinimo aukų atminimą ir taip dar labiau įtvirtinti demokratiją bei stiprinti taiką ir stabilumą mūsų žemyne".

Pareiškime taip pat tvirtinama, jog tokios dienos reikia, nes "Europoje mažai žinoma apie Sovietų Sąjungos santvarkos ir okupacijos poveikį bei svarbą pokomunistinių valstybių piliečiams".

Šį pareiškimą inicijavo penki EP nariai - Socialistų frakcijos narės Marianne Mikko (Marijanė Miko) iš Estijos ir Zita Gurmai iš Vengrijos, Europos liaudies partijos atstovas Christopheris Beazley (Kristoferis Byzlis) iš Jungtinės Karalystės, Sąjungos už tautų Europą narė Inese Vaidere (Inesė Vaiderė) iš Latvijos bei Liberalų ir demokratų aljanso atstovas Alexanderas Alvaro (Aleksandras Alvaras) iš Vokietijos.

Kadangi pareiškimą pasirašė 409 europarlamentarai, daugiau kaip pusė visų EP narių, jis bus paskelbtas per šią plenarinę sesiją ir taps oficialiu EP dokumentu.

Lietuvoje rugpjūčio 23-ioji įrašyta į Atmintinų dienų įstatymą. Ji minima kaip Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena.

1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje Sovietų Sąjungos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Viačeslavas Molotovas bei Joachimas von Ribbentropas (Ribentropas) pasirašė Vokietijos ir SSRS nepuolimo paktą ir jo slaptąjį papildomą protokolą, kuriuo Europa buvo padalyta į dvi įtakos sferas ir kuris lėmė Antrąjį pasaulinį karą.

Europos Parlamento (EP) nariai ragina rugpjūčio 23-iąją paskelbti Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena.

Tai siūlantį 409 europarlamentarų rašytinį pareiškimą EP ketinama svarstyti per plenarinę sesiją Briuselyje rugsėjo 22-25 dienomis.

EP nariai mano, kad tokia diena būtina "siekiant išsaugoti masinių trėmimų ir masinio naikinimo aukų atminimą ir taip dar labiau įtvirtinti demokratiją bei stiprinti taiką ir stabilumą mūsų žemyne".

Pareiškime taip pat tvirtinama, jog tokios dienos reikia, nes "Europoje mažai žinoma apie Sovietų Sąjungos santvarkos ir okupacijos poveikį bei svarbą pokomunistinių valstybių piliečiams".

Šį pareiškimą inicijavo penki EP nariai - Socialistų frakcijos narės Marianne Mikko (Marijanė Miko) iš Estijos ir Zita Gurmai iš Vengrijos, Europos liaudies partijos atstovas Christopheris Beazley (Kristoferis Byzlis) iš Jungtinės Karalystės, Sąjungos už tautų Europą narė Inese Vaidere (Inesė Vaiderė) iš Latvijos bei Liberalų ir demokratų aljanso atstovas Alexanderas Alvaro (Aleksandras Alvaras) iš Vokietijos.

Kadangi pareiškimą pasirašė 409 europarlamentarai, daugiau kaip pusė visų EP narių, jis bus paskelbtas per šią plenarinę sesiją ir taps oficialiu EP dokumentu.

Lietuvoje rugpjūčio 23-ioji įrašyta į Atmintinų dienų įstatymą. Ji minima kaip Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena.

1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje Sovietų Sąjungos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Viačeslavas Molotovas bei Joachimas von Ribbentropas (Ribentropas) pasirašė Vokietijos ir SSRS nepuolimo paktą ir jo slaptąjį papildomą protokolą, kuriuo Europa buvo padalyta į dvi įtakos sferas ir kuris lėmė Antrąjį pasaulinį karą.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: