Pašalpos, kurias „Sodra“ moka motinai ar tėvui, kol jų vaikui sukaks dveji metai, jau atsidūrė aferistų taikiklyje - nėščiajai susitarus su darbdaviu dėl fiktyvios algos, per dvejus metus galima gauti šimtatūkstantinę pašalpą.

Pasak dienraščio „Lietuvos rytas“, tokį sukčiavimo mechanizmą perprato ne tik kai kurie būsimi tėvai. Atsirado sukčių, kurie ėmėsi steigti realios veiklos nevykdančias bendroves. Jų tikslas – melžti pinigus iš „Sodros“. Tokiose fiktyviose bendrovėse įdarbinamos nėščiosios, o darbo sutartimi numatomi didžiuliai atlyginimai. Tam, kad pagal juos vėliau būtų galima skirti solidžias pašalpas. Iš tiesų tie atlyginimai neretai net neišmokami - juos deponavus nereikia mokėti jokių mokesčių. Vienintelis įsipareigojimas - laiku sumokėti įmokas „Sodrai“ nuo darbuotojui apskaičiuoto atlygio.

Tokį apgaulės mechanizmą jau perprato ir „Sodros“ Kėdainių skyriaus specialistai. Išanalizavus per dvejus metus sukauptus beveik 400 prašymų skirti motinystės ir motinystės/tėvystės pašalpas, įtarimų sukėlė net 35 atvejai. Paaiškėjo, kad iš tiesų tais atvejais didesnės draudžiamosios pajamos pagal neva staiga labai išaugusius atlyginimus buvo apskaičiuotos nepagrįstai.

„Jeigu šiems 35 apdraustiems asmenims išmokėsime tokias pašalpas, kurios apskaičiuotos pagal jų sumokėtas privalomojo socialinio draudimo įmokas, „Sodros“ biudžetas per dvejus metus patirs daugiau kaip milijono litų nuostolį. Neturime kitos išeities kaip tik kreiptis į teismą ir įrodyti, kad šiems asmenims algos padidintos dirbtinai, o jų darbo sutartys būtų pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis“, – sakė Kėdainių „Sodros“ skyriaus vadovas Jonas Švedas.

Tokio piktnaudžiavimo atvejų ypač padaugėjo nuo 2008 metų sausio 1-osios, kai įsigaliojo nauja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo redakcija. Nuo tada motinystės (nėštumo ir gimdymo) bei motinystėstėvystės (iki vaikui sueis 2 metai) pašalpos skaičiuojamos pagal apdraustojo asmens užpraeito ir praėjusio ketvirčio pajamas. Jei moteris išeina motinystės atostogų ketvirtąjį metų ketvirtį, jai pašalpa skaičiuojama pagal antrojo metų ketvirčio draudžiamąsias pajamas, o vaikeliui gimus motinystės/tėvystės pašalpa skiriama pagal trečiąjį ketvirtį gautas pajamas.

„Jei pašalpų dydis būtų skaičiuojamas bent jau pagal metines draudžiamąsias pajamas, tokių piktnaudžiavimo atvejų tikrai sumažėtų. Esu įsitikinęs, kad gimstamumui skatinti Seimas pasirinko netinkamą metodiką. Pašalpų mokėjimas, kol vaikui sukaks dveji metai neria kilpą ant „Sodros“ kaklo“, – aiškino J.Švedas.

Bandydamas gelbėtis nuo tokių sukčių Kėdainių „Sodros“ skyrius neseniai sudarė savo specialistų komisiją. Ji tikrina visų asmenų, besikreipiančių dėl pašalpų išmokėjimo, draudžiamųjų pajamų pokyčių pagrįstumą. Tikrindami prašymus skirti pašalpas, Kėdainių „Sodros“ specialistai aptiko kelias bendroves, kurios užsiima nėščiųjų įdarbinimu. Pirmuosius įtarimus specialistams sukėlė 26 metų kėdainiškė R.Š., kuri artėjant motinystės atostogoms įsidarbino už 6800 litų per mėnesį.

Per patikrinimą „Sodros“ specialistai įsitikino, kad ši bendrovė realios veiklos nevykdo, o vidutinis darbuotojų ir vadovo atlyginimas per mėnesį sudaro tik apie 30 litų. Nepagrįstai dideli atlyginimai „popieriuje“ buvo mokami tik keliems asmenims. Visi jie rengiasi išeiti motinystės/tėvystės atostogų. Tačiau realių atlyginimų nė vienas jų negavo. Apskaičiuoti pinigai būdavo deponuojami.

„Vadinasi, „Sodros“ biudžetas, per vieną ketvirtį gavęs tik daugiau kaip 7 tūkst. litų šios moters draudžiamųjų įmokų, jai turėtų kiekvieną mėnesį mokėti po 6712 litų, kol vaikui sueis metai, ir po 5705 litus nuo pirmojo vaiko gimtadienio iki antrojo“, – dėstė J.Švedas.

Už dokumentų klastojimą asmenys gali būti baudžiami administracine bauda, areštu arba laisvės atėmimo bausme iki 3 metų. Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl įtariamo dokumentų klastojimo nusikaltimas gali būti perkvalifikuotas, o įtariamas asmuo apkaltintas lėšų grobstymu ar pasisavinimu“.