„flyLAL“ žemėje paliko 29 tūkst. keleivių  

Savaitgalį Vilniaus oro uoste liejosi emocijos. „flyLAL-Lithuanian Airlines“ lėktuvai nekilo, o keleiviai tiesiog nežinojo, ką daryti, rašo „Lietuvos rytas“.

Šeštadienį iš Vilniaus turėjo išskristi 544 „flyLAL“ keleiviai. Iš viso bendrovės bilietus tebeturi įsigiję 29,4 tūkst. klientų. Nors skrydžių bendrovė apie stabdomą veiklą paskelbė penktadienį, daugelis keleivių tikėjosi išskristi arba nežinojo apie esamą situaciją.

Vis dar nėra aišku, kaip nuo šiol į užsienio susitikimus skraidys prezidentas Valdas Adamkus, nes prezidentūra yra sudariusi dvejų metų sutartį būtent su „flyLAL“.

Keleiviams, jau įsigijusiems skrydžių bilietus, oro bendrovė pasiūlė tik rašyti pretenziją dėl pinigų grąžinimo. Vis dėlto dalis keleivių viltingai laukė prie informacijos stendų, kurie skelbė, kad „flyLAL“ vykdomi skrydžiai yra atšaukti.

Tuo metu Vilniaus oro uoste įsikūrusioje Latvijos bendrovės „airBaltic“ atstovybėje buvo pilna žmonių, tačiau bendrovės darbuotojai skrydžių palankiomis kainomis pasiūlyti negalėjo, o pirkti pigiausią bilietą už 1,5 tūkst. litų keleiviai nesiryžo.

Keleiviams – brangių skrydžių pasiūlymai

Vilniečiai Aistė ir Mindaugas Čepuliai penktadienio vakarą, vos tik išgirdę žinią, kad „flyLAL“ nebeskraidys, nuskubėjo į ilgai dirbančią kelionių agentūrą.

Nauji bilietai per Rygą į Milaną, iš kur jie ketino vykti slidinėti, porai atsiėjo beveik 2,5 tūkst. litų. Porai teko koreguoti ir planus Italijoje – skrydis per Rygą truko daug ilgiau.

Pretenziją dėl prarastų pinigų A. ir M.Čepuliai žada rašyti grįžę iš Alpių kalnų.

6 valandą ryto neramiai po oro uostą dairėsi ir Škotijoje dirbanti vilnietė Liudmila Puzanova, ketinusi su „flyLAL“ skristi į Amsterdamą.

Iš vakaro apie stabdomą „flyLAL“ veiklą išgirdusi moteris paskambino į oro uostą. Šio darbuotojai patarė ruoštis skrydžiui. Šeštadienio rytas L. Puzanovai buvo sėkmingesnis nei daugeliui kitų keleivių.

Moteris buvo užsisakiusi jungiamąjį skrydį – iš Amsterdamo su oro linijų bendrove KLM ji turėjo keliauti į Škotiją. Todėl atsakomybę už klientės kelionę prisiėmė buvusi „flyLAL“ partnerė, kuri surado būdą, kaip keleivė galėtų pasiekti Amsterdamą.

Šiauliečių gydytojų trijulei teko dar didesnis išbandymas – jungiamojo skrydžio partnerė bendrovė „China Airlines“ Lietuvoje neturi atstovybės. Amsterdame moterys turėjo, pralaukusios 6 valandas, persėsti į Kinijos oro vežėjo orlaivį. Moterys guodėsi, kad nesėkmės jas persekioja jau antrą kartą.

Lapkritį „flyLAL-Lithuanian Airlines“ mus nuskraidino iki Amsterdamo, o iš ten lėktuvai į Tailandą nebeskrido dėl vietos protestuotojų“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo medikė Benedikta Gurinienė.

„Mes skambinome penktadienio vakarą į „flyLAL“ atstovybę, darbuotoja tikino, kad dar neturi oficialaus pranešimo, kad veikla nutraukta, nors internete jau buvo rašoma, jog lėktuvai nebeskraidys“, – piktinosi bendrakeleivės Jolanta Čelutkaitė ir Regina Pukinienė.

Moterys už kelionę ir dalį išvykų Tailande jau buvo sumokėjusios po 6 tūkst. litų.

„airBaltic“ – sėkmingas savaitgalis

Praėjęs savaitgalis buvo itin sėkmingas bendrovei „airBaltic“. Keleiviai skubiai keitė planus ir pirko naujus skrydžių bilietus.

Pirmųjų telefono skambučių „airBaltic“ atstovybių darbuotojai sulaukė dar penktadienio vakarą, kai buvo paskelbta informacija apie atšaukiamus „flyLAL“ skrydžius. Sutrikusiems keleiviams ši bendrovė siūlė skrydžius per Rygą, Taliną arba Kopenhagą, o iš ten keliauti toliau – į Amsterdamą, Milaną, Londoną. Šie miestai labiausiai domino Lietuvos keleivius.

Anot „airBaltic“ viceprezidento ir generalinio direktoriaus Lietuvoje Tado Vizgirdos, bilietų pastarosiomis dienomis parduota tris kartus daugiau negu įprastai.

Vežėjo leidimas ir veiklos licencija dėl įmonės skolų iš „flyLAL-Lithuanian Airlines“ buvo atimti penktadienį.

Šveicarų įmonė „SCH Swiss Capital Holding“, su kuria prieš daugiau negu savaitę lietuvių skrydžių bendrovė pasirašė pardavimo ir pirkimo sutartį, sutartos pinigų sumos bendrovei nepervedė.

Jeigu bendrovė rastų investuotoją ir tęstų veiklą, su bilietus įsigijusiais keleiviais atsiskaitytų pati – privalėtų grąžinti pinigus arba pasiūlyti kitą skrydį.

www.anglija.lt

Savaitgalį Vilniaus oro uoste liejosi emocijos. „flyLAL-Lithuanian Airlines“ lėktuvai nekilo, o keleiviai tiesiog nežinojo, ką daryti, rašo „Lietuvos rytas“.

Šeštadienį iš Vilniaus turėjo išskristi 544 „flyLAL“ keleiviai. Iš viso bendrovės bilietus tebeturi įsigiję 29,4 tūkst. klientų. Nors skrydžių bendrovė apie stabdomą veiklą paskelbė penktadienį, daugelis keleivių tikėjosi išskristi arba nežinojo apie esamą situaciją.

Vis dar nėra aišku, kaip nuo šiol į užsienio susitikimus skraidys prezidentas Valdas Adamkus, nes prezidentūra yra sudariusi dvejų metų sutartį būtent su „flyLAL“.

Keleiviams, jau įsigijusiems skrydžių bilietus, oro bendrovė pasiūlė tik rašyti pretenziją dėl pinigų grąžinimo. Vis dėlto dalis keleivių viltingai laukė prie informacijos stendų, kurie skelbė, kad „flyLAL“ vykdomi skrydžiai yra atšaukti.

Tuo metu Vilniaus oro uoste įsikūrusioje Latvijos bendrovės „airBaltic“ atstovybėje buvo pilna žmonių, tačiau bendrovės darbuotojai skrydžių palankiomis kainomis pasiūlyti negalėjo, o pirkti pigiausią bilietą už 1,5 tūkst. litų keleiviai nesiryžo.

Keleiviams – brangių skrydžių pasiūlymai

Vilniečiai Aistė ir Mindaugas Čepuliai penktadienio vakarą, vos tik išgirdę žinią, kad „flyLAL“ nebeskraidys, nuskubėjo į ilgai dirbančią kelionių agentūrą.

Nauji bilietai per Rygą į Milaną, iš kur jie ketino vykti slidinėti, porai atsiėjo beveik 2,5 tūkst. litų. Porai teko koreguoti ir planus Italijoje – skrydis per Rygą truko daug ilgiau.

Pretenziją dėl prarastų pinigų A. ir M.Čepuliai žada rašyti grįžę iš Alpių kalnų.

6 valandą ryto neramiai po oro uostą dairėsi ir Škotijoje dirbanti vilnietė Liudmila Puzanova, ketinusi su „flyLAL“ skristi į Amsterdamą.

Iš vakaro apie stabdomą „flyLAL“ veiklą išgirdusi moteris paskambino į oro uostą. Šio darbuotojai patarė ruoštis skrydžiui. Šeštadienio rytas L. Puzanovai buvo sėkmingesnis nei daugeliui kitų keleivių.

Moteris buvo užsisakiusi jungiamąjį skrydį – iš Amsterdamo su oro linijų bendrove KLM ji turėjo keliauti į Škotiją. Todėl atsakomybę už klientės kelionę prisiėmė buvusi „flyLAL“ partnerė, kuri surado būdą, kaip keleivė galėtų pasiekti Amsterdamą.

Šiauliečių gydytojų trijulei teko dar didesnis išbandymas – jungiamojo skrydžio partnerė bendrovė „China Airlines“ Lietuvoje neturi atstovybės. Amsterdame moterys turėjo, pralaukusios 6 valandas, persėsti į Kinijos oro vežėjo orlaivį. Moterys guodėsi, kad nesėkmės jas persekioja jau antrą kartą.

Lapkritį „flyLAL-Lithuanian Airlines“ mus nuskraidino iki Amsterdamo, o iš ten lėktuvai į Tailandą nebeskrido dėl vietos protestuotojų“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo medikė Benedikta Gurinienė.

„Mes skambinome penktadienio vakarą į „flyLAL“ atstovybę, darbuotoja tikino, kad dar neturi oficialaus pranešimo, kad veikla nutraukta, nors internete jau buvo rašoma, jog lėktuvai nebeskraidys“, – piktinosi bendrakeleivės Jolanta Čelutkaitė ir Regina Pukinienė.

Moterys už kelionę ir dalį išvykų Tailande jau buvo sumokėjusios po 6 tūkst. litų.

„airBaltic“ – sėkmingas savaitgalis

Praėjęs savaitgalis buvo itin sėkmingas bendrovei „airBaltic“. Keleiviai skubiai keitė planus ir pirko naujus skrydžių bilietus.

Pirmųjų telefono skambučių „airBaltic“ atstovybių darbuotojai sulaukė dar penktadienio vakarą, kai buvo paskelbta informacija apie atšaukiamus „flyLAL“ skrydžius. Sutrikusiems keleiviams ši bendrovė siūlė skrydžius per Rygą, Taliną arba Kopenhagą, o iš ten keliauti toliau – į Amsterdamą, Milaną, Londoną. Šie miestai labiausiai domino Lietuvos keleivius.

Anot „airBaltic“ viceprezidento ir generalinio direktoriaus Lietuvoje Tado Vizgirdos, bilietų pastarosiomis dienomis parduota tris kartus daugiau negu įprastai.

Vežėjo leidimas ir veiklos licencija dėl įmonės skolų iš „flyLAL-Lithuanian Airlines“ buvo atimti penktadienį.

Šveicarų įmonė „SCH Swiss Capital Holding“, su kuria prieš daugiau negu savaitę lietuvių skrydžių bendrovė pasirašė pardavimo ir pirkimo sutartį, sutartos pinigų sumos bendrovei nepervedė.

Jeigu bendrovė rastų investuotoją ir tęstų veiklą, su bilietus įsigijusiais keleiviais atsiskaitytų pati – privalėtų grąžinti pinigus arba pasiūlyti kitą skrydį.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: