Galimas „Brexit“ scenarijus: neskraidys lėktuvai, nebegalios piliečių teisės 

Blogiausias galimas scenarijus – kovo 30 d., kitą dieną po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), mes atsidursime nežinomybės situacijoje, dėl kurios sustos verslas, prekyba, nustos galioti piliečių teisės, o gal net ir skraidyti lėktuvai, nes Jungtinėje Karalystėje nustos galioti ES aviacijos taisyklės. Taip sako Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Jo teigimu, būtent todėl derybos dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo svarbios visai Sąjungai.

A. Pranckevičius: fakto, kad kovo pabaigoje britai paliks ES, niekas negali pakeisti

Nors vis pasigirsta kalbų, kad deryboms reikės daugiau laiko, Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius tikina, kad situacija nesikeičia – sutartimi numatyta, kad jau kitų metų kovo 29-ąją Jungtinė Karalystė nebebus ES nare.

„To fakto, kad kovo 29 d. Jungtinė Karalystė, deja, turi palikti ES, niekas negali pakeisti. Tai nulemta to, kad Jungtinė Karalystė aktyvavo garsųjį Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį būtent 2017 m. kovo 29 d. Iš tikrųjų dabar svarbiausia iki tos datos pabaigti skyrybų dokumentą, kuris jau 90 proc. yra pabaigtas“, – sako A. Pranckevičius.

Jo aiškinimu, jau suderėta dėl piliečių teisių, finansinių įsipareigojimų. Be to, beveik pasiektas kompromisas dėl Kipro ir Gibraltaro. Didžiausios diskusijos, kaip teigia A. Pranckevičius, vyksta dėl sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos bei pereinamojo laikotarpio pratęsimo.

„Apie ką buvo diskutuojama, tai pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kuris šiuo metu numatytas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Svarstoma pratęsti jį dar metams, kad turėtume daugiau laiko (daugiau nei dvejus metus) suderėti naujųjų mūsų santykių sutartį. [...] Tie likę 10 proc. sutarties ir yra patys sunkiausi ir šiuo metu turbūt kelia daugiausia emocijų ir diskusijų“, – įsitikinęs pašnekovas.

A. Pranckevičiaus tvirtinimu, pereinamuoju laikotarpiu Jungtinei Karalystei galios visos ES taisyklės – tiek vidaus rinkoje, tiek muitų sąjungoje, taip pat – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija: „Tad iš esmės ji būtų ES erdvėje, nebūdama nare. Tikrai gana unikali situacija.“

Būtent dėl tokios priklausomybės, sako A. Pranckevičius, kai kurie britų vyriausybės nariai prieštarauja pereinamojo laikotarpio pratęsimui. Jis priduria – šis laikotarpis vis dėlto būtinas ne tik Jungtinei Karalystei, bet ir ES narėms.

„Blogiausias scenarijus būtų, kad kovo 30 d. mes turime nežinomybės situaciją, kai sustoja verslas, prekyba, nustoja galioti piliečių teisės – tiek britų ES, tiek ir ES piliečiams Britanijoje. Galbūt netgi sustoja avialinijų veikla, nes nustoja galioti ES aviacijos taisyklės. Oro linijos nebeturėtų teisinės priežasties ar teisinio pagrindo toliau skristi į Londono oro uostus“, – nurodo A. Pranckevičius.

Dėl „Brexit“ protestuoja ir balsavusieji „už“, ir „prieš“

Žinias iš JK perduodantis Paulius Kaliačius tvirtina, kad dėl „Brexit“ nuomonės Jungtinėje Karalystėje išsiskiria. Į neseniai Londone vykusį mitingą, kuriame buvo reikalaujama surengti antrą referendumą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, susirinko daugiau nei 600 tūkst. žmonių.

„Tai buvo didžiausias žmonių susibūrimas nuo 2003 m. vykusio protesto prieš karą Irake. Žmonės daugiausia kalbėjo apie antrojo referendumo būtinumą. Į gatves išėjo ir tie, kurie balsavo prieš šalies narystę ES. Jie teigė, kad buvo meluojama prieš pirmąjį referendumą, kad realūs skaičiai ir veiksmai neatitinka pažadų. Pasikeitus projekcijoms, sako jie, keičiasi ir jų balsas referendume“, – tvirtina P. Kaliačius.

Neseniai paviešinti apklausų rezultatai taip pat parodo visuomenės susiskaldymą: britų, kurie balsuotų už pasilikimą ES, šiuo metu yra šiek tiek daugiau, o labiausiai išaugo neapsisprendusiųjų skaičius. Net 27 proc. žmonių nežino, kaip balsuotų, jei antrasis referendumas įvyktų.

„Gal tokia situacija tiesiog susiklostė dėl valdančiosios konservatorių partijos demagogijos, jog šalis iš ES vienaip ar kitaip pasitrauks. Gal žmonėms sunku įsivaizduoti ateitį ES dar ir todėl, kad šalį pasiekiančios naujienos iš Briuselio jų nenuteikia pozityviai. Europos biurokratai nusiteikę gana priešiškai ir dažnai kalba apie derybų žlugimą ir aklavietes“, – svarsto P. Kaliačius.

Britai tik dabar pradeda suprasti „Brexit“ pasekmes?

Paklaustas, ar realu, kad būtų rengiamas antras referendumas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, A. Pranckevičius atsako, jog tai – britų rankose. Tačiau jis priduria – protestai Londone rodo, kokia vis dar susiskaldžiusi britų visuomenė.

„Šis klausimas vis dar be galo skaldantis [...]. Tai nebuvo tas referendumas Britanijos istorijoje, apie kurį žmonės turėjo daugiausia informacijos. Žmonės balsavo tikrai iki galo nežinodami, dėl ko jie balsuoja, ir nelabai suprasdami Britanijos pasitraukimo iš ES pasekmes. Dabar jos darosi vis aiškesnės ir turbūt dėl to ir susijaudinimas, ir labai natūrali reakcija Jungtinės Karalystės visuomenėje auga“, – tvirtina A. Pranckevičius.

Tai, pasak jo, kiša koją ir ES, nes itin sudėtinga derėtis, kai kitoje derybų stalo pusėje esantys žmonės nėra apsisprendę dėl savo norų. A. Pranckevičius priduria – paradoksalu, tačiau toks Jungtinės Karalystės elgesys ir apskritai apsisprendimas pasitraukti iš ES, Sąjungos nares ne suskaldė, kaip buvo tikimasi, o suvienijo.

Jo aiškinimu, tokių sąlygų laikymąsi garantavo tiek ES, tiek pati Jungtinė Karalystė, kurios vyriausybė dabar ragina atsiriboti ir vėl įvesti sieną tarp Šiaurės Airijos ir Airijos: „Airijos Respublika tiesiai ir atvirai sako – arba jūs laikotės sutarties, arba mes kategoriškai atsisakome pasirašyti. Tai buvo netgi tiesioginių karinių ir teroristinių veiksmų nutraukimo sąlyga.“

Airija, bijodama, kad istorija gali pasikartoti, kategoriškai atsisako pasirašyti bet kokį susitarimą, kurio sąlygos lemtų ankstesnių sąlygų pakeitimą, apibendrina A. Teišerskis: „Tiesiog, jeigu liaudies nuotaika, kaip sakant, nesutampa su vyriausybės nuotaika, tai tuo blogiau vyriausybei. Todėl Airijos politikai puikiai žino – jeigu jie bandys padaryti tai, kam nepritaria žmonės, gali tiek jiems, tiek iš viso blogai baigtis. Jie dėl to griežtai atsisako daryti tai, ko nenori žmonės.“

A. Pranckevičiaus teigimu, Airiją šiose derybose palaiko ir ES valstybės narės, todėl Šiaurės Airijos klausimas iš tiesų šiuo metu yra esminis. „Kaip minėjo pats ponas Barnier, jis gali tikrai lemti visų derybų pabaigą. Tikrai bus dedamos visos pastangos, kad fizinė siena tarp Šiaurės Airijos ir Airijos neatsirastų, kad būtų bent jau išlaikoma kiek įmanoma dabartinės muitų sąjungos situacija, bemuitis ir kitoks judėjimas“, – sako pašnekovas.

Paklaustas apie Škotijos padėtį, A. Pranckevičius primena – nors Škotija labai vieningai balsavo už likimą ES, ji yra Jungtinės Karalystės dalis, todėl tai yra vidinės politikos reikalas.

Anglija.lt

Blogiausias galimas scenarijus – kovo 30 d., kitą dieną po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), mes atsidursime nežinomybės situacijoje, dėl kurios sustos verslas, prekyba, nustos galioti piliečių teisės, o gal net ir skraidyti lėktuvai, nes Jungtinėje Karalystėje nustos galioti ES aviacijos taisyklės. Taip sako Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Jo teigimu, būtent todėl derybos dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo svarbios visai Sąjungai.

A. Pranckevičius: fakto, kad kovo pabaigoje britai paliks ES, niekas negali pakeisti

Nors vis pasigirsta kalbų, kad deryboms reikės daugiau laiko, Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius tikina, kad situacija nesikeičia – sutartimi numatyta, kad jau kitų metų kovo 29-ąją Jungtinė Karalystė nebebus ES nare.

„To fakto, kad kovo 29 d. Jungtinė Karalystė, deja, turi palikti ES, niekas negali pakeisti. Tai nulemta to, kad Jungtinė Karalystė aktyvavo garsųjį Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį būtent 2017 m. kovo 29 d. Iš tikrųjų dabar svarbiausia iki tos datos pabaigti skyrybų dokumentą, kuris jau 90 proc. yra pabaigtas“, – sako A. Pranckevičius.

Jo aiškinimu, jau suderėta dėl piliečių teisių, finansinių įsipareigojimų. Be to, beveik pasiektas kompromisas dėl Kipro ir Gibraltaro. Didžiausios diskusijos, kaip teigia A. Pranckevičius, vyksta dėl sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos bei pereinamojo laikotarpio pratęsimo.

„Apie ką buvo diskutuojama, tai pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kuris šiuo metu numatytas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Svarstoma pratęsti jį dar metams, kad turėtume daugiau laiko (daugiau nei dvejus metus) suderėti naujųjų mūsų santykių sutartį. [...] Tie likę 10 proc. sutarties ir yra patys sunkiausi ir šiuo metu turbūt kelia daugiausia emocijų ir diskusijų“, – įsitikinęs pašnekovas.

A. Pranckevičiaus tvirtinimu, pereinamuoju laikotarpiu Jungtinei Karalystei galios visos ES taisyklės – tiek vidaus rinkoje, tiek muitų sąjungoje, taip pat – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija: „Tad iš esmės ji būtų ES erdvėje, nebūdama nare. Tikrai gana unikali situacija.“

Būtent dėl tokios priklausomybės, sako A. Pranckevičius, kai kurie britų vyriausybės nariai prieštarauja pereinamojo laikotarpio pratęsimui. Jis priduria – šis laikotarpis vis dėlto būtinas ne tik Jungtinei Karalystei, bet ir ES narėms.

„Blogiausias scenarijus būtų, kad kovo 30 d. mes turime nežinomybės situaciją, kai sustoja verslas, prekyba, nustoja galioti piliečių teisės – tiek britų ES, tiek ir ES piliečiams Britanijoje. Galbūt netgi sustoja avialinijų veikla, nes nustoja galioti ES aviacijos taisyklės. Oro linijos nebeturėtų teisinės priežasties ar teisinio pagrindo toliau skristi į Londono oro uostus“, – nurodo A. Pranckevičius.

Dėl „Brexit“ protestuoja ir balsavusieji „už“, ir „prieš“

Žinias iš JK perduodantis Paulius Kaliačius tvirtina, kad dėl „Brexit“ nuomonės Jungtinėje Karalystėje išsiskiria. Į neseniai Londone vykusį mitingą, kuriame buvo reikalaujama surengti antrą referendumą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, susirinko daugiau nei 600 tūkst. žmonių.

„Tai buvo didžiausias žmonių susibūrimas nuo 2003 m. vykusio protesto prieš karą Irake. Žmonės daugiausia kalbėjo apie antrojo referendumo būtinumą. Į gatves išėjo ir tie, kurie balsavo prieš šalies narystę ES. Jie teigė, kad buvo meluojama prieš pirmąjį referendumą, kad realūs skaičiai ir veiksmai neatitinka pažadų. Pasikeitus projekcijoms, sako jie, keičiasi ir jų balsas referendume“, – tvirtina P. Kaliačius.

Neseniai paviešinti apklausų rezultatai taip pat parodo visuomenės susiskaldymą: britų, kurie balsuotų už pasilikimą ES, šiuo metu yra šiek tiek daugiau, o labiausiai išaugo neapsisprendusiųjų skaičius. Net 27 proc. žmonių nežino, kaip balsuotų, jei antrasis referendumas įvyktų.

„Gal tokia situacija tiesiog susiklostė dėl valdančiosios konservatorių partijos demagogijos, jog šalis iš ES vienaip ar kitaip pasitrauks. Gal žmonėms sunku įsivaizduoti ateitį ES dar ir todėl, kad šalį pasiekiančios naujienos iš Briuselio jų nenuteikia pozityviai. Europos biurokratai nusiteikę gana priešiškai ir dažnai kalba apie derybų žlugimą ir aklavietes“, – svarsto P. Kaliačius.

Britai tik dabar pradeda suprasti „Brexit“ pasekmes?

Paklaustas, ar realu, kad būtų rengiamas antras referendumas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, A. Pranckevičius atsako, jog tai – britų rankose. Tačiau jis priduria – protestai Londone rodo, kokia vis dar susiskaldžiusi britų visuomenė.

„Šis klausimas vis dar be galo skaldantis [...]. Tai nebuvo tas referendumas Britanijos istorijoje, apie kurį žmonės turėjo daugiausia informacijos. Žmonės balsavo tikrai iki galo nežinodami, dėl ko jie balsuoja, ir nelabai suprasdami Britanijos pasitraukimo iš ES pasekmes. Dabar jos darosi vis aiškesnės ir turbūt dėl to ir susijaudinimas, ir labai natūrali reakcija Jungtinės Karalystės visuomenėje auga“, – tvirtina A. Pranckevičius.

Tai, pasak jo, kiša koją ir ES, nes itin sudėtinga derėtis, kai kitoje derybų stalo pusėje esantys žmonės nėra apsisprendę dėl savo norų. A. Pranckevičius priduria – paradoksalu, tačiau toks Jungtinės Karalystės elgesys ir apskritai apsisprendimas pasitraukti iš ES, Sąjungos nares ne suskaldė, kaip buvo tikimasi, o suvienijo.

Jo aiškinimu, tokių sąlygų laikymąsi garantavo tiek ES, tiek pati Jungtinė Karalystė, kurios vyriausybė dabar ragina atsiriboti ir vėl įvesti sieną tarp Šiaurės Airijos ir Airijos: „Airijos Respublika tiesiai ir atvirai sako – arba jūs laikotės sutarties, arba mes kategoriškai atsisakome pasirašyti. Tai buvo netgi tiesioginių karinių ir teroristinių veiksmų nutraukimo sąlyga.“

Airija, bijodama, kad istorija gali pasikartoti, kategoriškai atsisako pasirašyti bet kokį susitarimą, kurio sąlygos lemtų ankstesnių sąlygų pakeitimą, apibendrina A. Teišerskis: „Tiesiog, jeigu liaudies nuotaika, kaip sakant, nesutampa su vyriausybės nuotaika, tai tuo blogiau vyriausybei. Todėl Airijos politikai puikiai žino – jeigu jie bandys padaryti tai, kam nepritaria žmonės, gali tiek jiems, tiek iš viso blogai baigtis. Jie dėl to griežtai atsisako daryti tai, ko nenori žmonės.“

A. Pranckevičiaus teigimu, Airiją šiose derybose palaiko ir ES valstybės narės, todėl Šiaurės Airijos klausimas iš tiesų šiuo metu yra esminis. „Kaip minėjo pats ponas Barnier, jis gali tikrai lemti visų derybų pabaigą. Tikrai bus dedamos visos pastangos, kad fizinė siena tarp Šiaurės Airijos ir Airijos neatsirastų, kad būtų bent jau išlaikoma kiek įmanoma dabartinės muitų sąjungos situacija, bemuitis ir kitoks judėjimas“, – sako pašnekovas.

Paklaustas apie Škotijos padėtį, A. Pranckevičius primena – nors Škotija labai vieningai balsavo už likimą ES, ji yra Jungtinės Karalystės dalis, todėl tai yra vidinės politikos reikalas.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: