Galutiniai Krymo "referendumo" rezultatai: už prisijungimą prie Rusijos - 96,6 proc. 

Promaskvietiškas Krymo lyderis Sergejus Aksionovas pirmadienį pranešė, kad per savaitgalį vykusį referendumą 96,6 proc. dalyvių balsavo už regiono atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.

„Galutiniai referendumo rezultatai – 96,6 proc. už!“ – jis parašė socialiniame tinkle „Twitter“ kitą dieną po ginčijamo balsavimo, kurio teisėtumą pripažįsta tik Rusija ir kuris išprovokavo didelę tarptautinę diplomatinę krizę.

Užfiksuota daugybė pažeidimų

Kaip skelbia Ukrainos vyriausioji rinkimų komisija, sekmadienį Kryme vykusio referendumo metu buvo fiksuojama daugybė esminių pažeidimų. Naujausiais duomenimis prisijungimui prie Rusijos Federacijos pritarė 96,6 proc. referendume balsavusiųjų.

Pranešama, jog pagrindinė balsavimo biuletenių klastojimo priemonė buvo žmonių įtraukimas į rinkėjų sąrašus pačią balsavimo dieną. Skaičių žmonių, kurie tokiu neteisėtu būdu balsavo referendume, pareigūnai įvardija kaip protu nesuvokiamą, skelbia zn.ua.

Krymo autonominėje respublikoje kovo 16 dieną vykusio referendumo metu, kaip teigia Ukrainos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai, būta daug ir įvairių pažeidimų. Tokią nuomonę išsakė minėtosios komisijos Krymo skyriaus vadovas Andrejus Krysko, skelbia „Radio Svoboda“.

Pareigūnas sako, jog didžiausias pažeidimas, fiksuotas balsavimo metu, buvo žmonių įtraukimas į rinkėjų sąrašus tiesiog balsavimo vietose. Kiek žmonių tokiu stebuklingu būdu galėjo pareikšti savo nuomonę referendume, pareigūnas teigia tiksliai įvardyti negalintis, tačiau skaičius keliantis nerimą.

Specialistas taip pat neatmeta galimybės, jog po balsavimo vienoje balsavimo apylinkėje žmonės galėjo be trukdžių tą patį padaryti ir kitoje.

„Neatmetama galimybė, jog referendume balsavo ir Rusijos piliečiai, turintys Rusijos Federacijos pasus. Tokią informaciją mums suteikė ne vienas šaltinis. Spėjame, jog referendume dalyvavo ir nemažai jau seniai mirusių asmenų, juk rinkėjų sąrašai labai seni ir netikslūs. Vienoje balsavimo vietoje buvo naudojamas net 1999 metų rinkėjų sąrašas“, - sakė A. Krysko.

Ukrainos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovas taip pat pažymėjo, jog referendumo nestebėjo nei vienos organizacijos, kurią būtų galima pasitikėti, atstovai.

Be to, kaip teigia A. Krysko, vienintelę balsavusiųjų apklausą referendumo metu atliko organizacija, siejama su vienu iš Simferopolio miesto tarybos naru, o šis faktas taip pat kelia abejonių dėl tokių rezultatų patikimumo.

Primename, jog Vakarų valstybės Krymo referendumą laiko neteisėtu. Teigiama, jog jis pažeidžia tiek Ukrainos Konstituciją, tiek tarptautinės teisės normas.

Rusija: balsavusiųjų skaičius iškalbingas

Rusijos Valstybinės Dūmos pirmininkas Sergejus Neverovas pirmadienį informavo, kad visi teisiniai sprendimai, reikalingi priimant Krymo pusiasalį į Rusijos Federacijos sudėtį, bus atlikti netrukus.

„Visi teisės aktai ir kiti dokumentai dėl Krymo referendumo rezultatų bus priimti kaip įmanoma greičiau, - kalbėjo politikas. - Referendumas pusiasalyje parodė, kad jo piliečiai savo ateitį mato Rusijos sudėtyje. Balsavusiųjų skaičius iškalbingas. Tai atsakas visiems tiems, kurie bandė kištis į žmonių pasirinkimą nuspręsti savo ir savo vaikų ateitį. Mes dalinamės ateitimi - šioje šalyje, kur įstatymų laikomasi, o teisės ir laisvės garantuojamos, kur lyderiai stiprūs ir kurios pozicija leido atkurti istorinę teisybę“.

Nuo Ukrainos atsiskyrusio pusiasalio premjeras Sergejus Aksionovas pirmadienį ketina vykti į Maskvą, kur bus derinami prisijungimo prie Rusijos klausimai.

Krymo gyventojai nerimauja dėl ateities

Krymo gyventojams pirmadienį išaušo rytas, žadantis neaiškią ateitį po referendumo, kuriame buvo nubalsuota už prisijungimą prie Rusijos – šis procesas gali lemti ištisus mėnesius ekonominės sumaišties ir teisinio vakuumo.

Sekmadienį nutilus Rusijos himnui Krymo gatvėse, kuriose buvo susirinkę tūkstančiai žmonių, vietos gyventojai pradeda blaiviau galvoti apie balsavimo, kuris pavers jų regioną neaiškaus statuso teritorija, padarinius.

Krymas, kurio suverenumo nepripažįsta tarptautinė bendruomenė, išskyrus Rusiją, dabar turėtų būti laipsniškai pereiti prie tiesioginio Rusijos valdymo, tačiau niekas tiksliai nežino, kaip ir kada tai įvyks.

„Mėgstu laikytis savo įpročių, dienotvarkės. Tai mane šiek tiek baugina... Pažiūrėsime“, – sakė 70-metė Ana Ivanovna, balsavusi už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.

Promaskvietiškas Krymo lyderis Sergejus Aksionovas ne kartą tikino gyventojus, kad perėjimas prie Rusijos valdymo bus paprastas. Jis numato jau nuo šios savaitės leisti maždaug šešis mėnesius naudoti Rusijos rublį kartu su Ukrainos grivinomis.

Tačiau Krymo gyventojai nėra dėl to tikri – pastaruoju metu bankus buvo užplūdę santaupas norintys atsiimti klientai, ypač Ukrainos nacionalinių bankų skyrius, kurie gali būti greitai uždaryti.

Krymas gauna iš Ukrainos elektrą, šildymą ir vandenį, todėl esminės paslaugos taip pat gali sutrikti, jeigu Kijevas padarys logiškas išvadas iš Krymo savarankiško apsisprendimo ir nutrauks tiekimą.

Bet kokiu atveju, galutinis sprendimas priklausys nuo Maskvos, kurios parlamentas dar nėra priėmęs įstatymo dėl užsienio šalių teritorijų prijungimo prie Rusijos.

Atsiskyręs nuo Ukrainos, bet dar oficialiai neprisijungęs prie Rusijos, Krymas faktiškai veiks kaip nepriklausomas darinys, o A. Aksionovas sakė, kad regiono ekonomika šį laikotarpį lengvai atlaikys – padedant Maskvai.

Kitas svarbus klausimas – kokia ateitis laukia Ukrainos karinių bazių ir regione gyvenančių tūkstančių ukrainiečių kariškių. Tuo tarpu vietos totoriai, sudarantys apie 12 proc. iš maždaug 2 mln. Krymo gyventojų, baiminasi dėl savo saugumo.

Šioje musulmoniškoje bendruomenėje, vartojančiai tiurkų grupės kalbą, iki šiol gerai prisimenami masiniai totorių trėmimai, kuriuos Sovietų Sąjunga vykdė praeito amžiaus 5-ame dešimtmetyje.

„Esu apimtas emocijų. Maniau, kad kitos šalys mus palaikys. Man liūdna dėl to, kas vyksta dabar, – sakė 28 metų totorius, pavarde Seitchalinas. – Mes buvome pradėję stotis ant kojų, nors niekas mums nepadėjo.“

Net karščiausi susijungimo su Rusija šalininkai pripažįsta, kad tolesnis Krymo kelias neaiškus, o A. Aksionovas sakė, kad oficialus atsiskyrimas gali užtrukti iki vienerių metų.

„Gyvenimas taip greitai nesikeičia. Reikės išspręsti daug techninių, politinių ir ekonominių klausimų“, – sekmadienį pažymėjo vienos Sevastopolio uostamiesčio balsavimo apylinkės pareigūnas Valerijus Medvedevas.

35 metų namų šeimininkė Natalija, baigusi teisės studijas ir auginanti du vaikus, sakė, kad gyvena apimta „nerimo“, tačiau nusiteikusi labiau optimistiškai.

„Tikiuosi šviesesnės ateities, – pareiškė ji. – Studijavau Ukrainos įstatymus, bet nesu nusiteikusi prieš išmokti kažką nauja. Manau, viskas išsispręs.“

www.anglija.lt

Promaskvietiškas Krymo lyderis Sergejus Aksionovas pirmadienį pranešė, kad per savaitgalį vykusį referendumą 96,6 proc. dalyvių balsavo už regiono atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.

„Galutiniai referendumo rezultatai – 96,6 proc. už!“ – jis parašė socialiniame tinkle „Twitter“ kitą dieną po ginčijamo balsavimo, kurio teisėtumą pripažįsta tik Rusija ir kuris išprovokavo didelę tarptautinę diplomatinę krizę.

Užfiksuota daugybė pažeidimų

Kaip skelbia Ukrainos vyriausioji rinkimų komisija, sekmadienį Kryme vykusio referendumo metu buvo fiksuojama daugybė esminių pažeidimų. Naujausiais duomenimis prisijungimui prie Rusijos Federacijos pritarė 96,6 proc. referendume balsavusiųjų.

Pranešama, jog pagrindinė balsavimo biuletenių klastojimo priemonė buvo žmonių įtraukimas į rinkėjų sąrašus pačią balsavimo dieną. Skaičių žmonių, kurie tokiu neteisėtu būdu balsavo referendume, pareigūnai įvardija kaip protu nesuvokiamą, skelbia zn.ua.

Krymo autonominėje respublikoje kovo 16 dieną vykusio referendumo metu, kaip teigia Ukrainos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai, būta daug ir įvairių pažeidimų. Tokią nuomonę išsakė minėtosios komisijos Krymo skyriaus vadovas Andrejus Krysko, skelbia „Radio Svoboda“.

Pareigūnas sako, jog didžiausias pažeidimas, fiksuotas balsavimo metu, buvo žmonių įtraukimas į rinkėjų sąrašus tiesiog balsavimo vietose. Kiek žmonių tokiu stebuklingu būdu galėjo pareikšti savo nuomonę referendume, pareigūnas teigia tiksliai įvardyti negalintis, tačiau skaičius keliantis nerimą.

Specialistas taip pat neatmeta galimybės, jog po balsavimo vienoje balsavimo apylinkėje žmonės galėjo be trukdžių tą patį padaryti ir kitoje.

„Neatmetama galimybė, jog referendume balsavo ir Rusijos piliečiai, turintys Rusijos Federacijos pasus. Tokią informaciją mums suteikė ne vienas šaltinis. Spėjame, jog referendume dalyvavo ir nemažai jau seniai mirusių asmenų, juk rinkėjų sąrašai labai seni ir netikslūs. Vienoje balsavimo vietoje buvo naudojamas net 1999 metų rinkėjų sąrašas“, - sakė A. Krysko.

Ukrainos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovas taip pat pažymėjo, jog referendumo nestebėjo nei vienos organizacijos, kurią būtų galima pasitikėti, atstovai.

Be to, kaip teigia A. Krysko, vienintelę balsavusiųjų apklausą referendumo metu atliko organizacija, siejama su vienu iš Simferopolio miesto tarybos naru, o šis faktas taip pat kelia abejonių dėl tokių rezultatų patikimumo.

Primename, jog Vakarų valstybės Krymo referendumą laiko neteisėtu. Teigiama, jog jis pažeidžia tiek Ukrainos Konstituciją, tiek tarptautinės teisės normas.

Rusija: balsavusiųjų skaičius iškalbingas

Rusijos Valstybinės Dūmos pirmininkas Sergejus Neverovas pirmadienį informavo, kad visi teisiniai sprendimai, reikalingi priimant Krymo pusiasalį į Rusijos Federacijos sudėtį, bus atlikti netrukus.

„Visi teisės aktai ir kiti dokumentai dėl Krymo referendumo rezultatų bus priimti kaip įmanoma greičiau, - kalbėjo politikas. - Referendumas pusiasalyje parodė, kad jo piliečiai savo ateitį mato Rusijos sudėtyje. Balsavusiųjų skaičius iškalbingas. Tai atsakas visiems tiems, kurie bandė kištis į žmonių pasirinkimą nuspręsti savo ir savo vaikų ateitį. Mes dalinamės ateitimi - šioje šalyje, kur įstatymų laikomasi, o teisės ir laisvės garantuojamos, kur lyderiai stiprūs ir kurios pozicija leido atkurti istorinę teisybę“.

Nuo Ukrainos atsiskyrusio pusiasalio premjeras Sergejus Aksionovas pirmadienį ketina vykti į Maskvą, kur bus derinami prisijungimo prie Rusijos klausimai.

Krymo gyventojai nerimauja dėl ateities

Krymo gyventojams pirmadienį išaušo rytas, žadantis neaiškią ateitį po referendumo, kuriame buvo nubalsuota už prisijungimą prie Rusijos – šis procesas gali lemti ištisus mėnesius ekonominės sumaišties ir teisinio vakuumo.

Sekmadienį nutilus Rusijos himnui Krymo gatvėse, kuriose buvo susirinkę tūkstančiai žmonių, vietos gyventojai pradeda blaiviau galvoti apie balsavimo, kuris pavers jų regioną neaiškaus statuso teritorija, padarinius.

Krymas, kurio suverenumo nepripažįsta tarptautinė bendruomenė, išskyrus Rusiją, dabar turėtų būti laipsniškai pereiti prie tiesioginio Rusijos valdymo, tačiau niekas tiksliai nežino, kaip ir kada tai įvyks.

„Mėgstu laikytis savo įpročių, dienotvarkės. Tai mane šiek tiek baugina... Pažiūrėsime“, – sakė 70-metė Ana Ivanovna, balsavusi už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.

Promaskvietiškas Krymo lyderis Sergejus Aksionovas ne kartą tikino gyventojus, kad perėjimas prie Rusijos valdymo bus paprastas. Jis numato jau nuo šios savaitės leisti maždaug šešis mėnesius naudoti Rusijos rublį kartu su Ukrainos grivinomis.

Tačiau Krymo gyventojai nėra dėl to tikri – pastaruoju metu bankus buvo užplūdę santaupas norintys atsiimti klientai, ypač Ukrainos nacionalinių bankų skyrius, kurie gali būti greitai uždaryti.

Krymas gauna iš Ukrainos elektrą, šildymą ir vandenį, todėl esminės paslaugos taip pat gali sutrikti, jeigu Kijevas padarys logiškas išvadas iš Krymo savarankiško apsisprendimo ir nutrauks tiekimą.

Bet kokiu atveju, galutinis sprendimas priklausys nuo Maskvos, kurios parlamentas dar nėra priėmęs įstatymo dėl užsienio šalių teritorijų prijungimo prie Rusijos.

Atsiskyręs nuo Ukrainos, bet dar oficialiai neprisijungęs prie Rusijos, Krymas faktiškai veiks kaip nepriklausomas darinys, o A. Aksionovas sakė, kad regiono ekonomika šį laikotarpį lengvai atlaikys – padedant Maskvai.

Kitas svarbus klausimas – kokia ateitis laukia Ukrainos karinių bazių ir regione gyvenančių tūkstančių ukrainiečių kariškių. Tuo tarpu vietos totoriai, sudarantys apie 12 proc. iš maždaug 2 mln. Krymo gyventojų, baiminasi dėl savo saugumo.

Šioje musulmoniškoje bendruomenėje, vartojančiai tiurkų grupės kalbą, iki šiol gerai prisimenami masiniai totorių trėmimai, kuriuos Sovietų Sąjunga vykdė praeito amžiaus 5-ame dešimtmetyje.

„Esu apimtas emocijų. Maniau, kad kitos šalys mus palaikys. Man liūdna dėl to, kas vyksta dabar, – sakė 28 metų totorius, pavarde Seitchalinas. – Mes buvome pradėję stotis ant kojų, nors niekas mums nepadėjo.“

Net karščiausi susijungimo su Rusija šalininkai pripažįsta, kad tolesnis Krymo kelias neaiškus, o A. Aksionovas sakė, kad oficialus atsiskyrimas gali užtrukti iki vienerių metų.

„Gyvenimas taip greitai nesikeičia. Reikės išspręsti daug techninių, politinių ir ekonominių klausimų“, – sekmadienį pažymėjo vienos Sevastopolio uostamiesčio balsavimo apylinkės pareigūnas Valerijus Medvedevas.

35 metų namų šeimininkė Natalija, baigusi teisės studijas ir auginanti du vaikus, sakė, kad gyvena apimta „nerimo“, tačiau nusiteikusi labiau optimistiškai.

„Tikiuosi šviesesnės ateities, – pareiškė ji. – Studijavau Ukrainos įstatymus, bet nesu nusiteikusi prieš išmokti kažką nauja. Manau, viskas išsispręs.“

 (Komentarų: 6)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: