„Charite“ ligoninės Berlyne Virusologijos institutui vadovaujantis Christianas Drostenas buvo tarp tų, kurie 2003 m. identifikavo SARS virusą. Jis tapo ir vienu iš ekspertų, konsultuojančių dabartinės koronaviruso pandemijos metu.

Interviu britų „The Guardian“ Ch. Drostenas pripažįsta, kad baiminasi antros, mirtinos viruso bangos.

– Šiuo metu matome, kad Vokietijoje intensyviosios terapijos skyriai yra pustuščiai. Taip yra todėl, kad anksti ėmėme diagnozuoti plačiu mastu. Tokiu būdu ir sustabdėme epidemiją – reprodukcinis numeris (svarbiausias rodiklis, skaičiuojant viruso plitimą) buvo mažesnis nei 1. Dabar nusistovėjo tai, ką vadinu „prevencijos paradoksu“.

Žmonės sako, kad mes reagavome perdėtai, juntamas politinis ir ekonominis spaudimas grįžti į įprastas gyvenimo vėžes. Federalinis planas – palengva švelninti karantino apribojimus, bet kadangi Vokietijoje kiekviena federalinė žemė nustato savo taisykles, bijau, kad reprodukcinis skaičius vėl ims didėti ir turėsime antrą (užsikrėtimų) bangą.

– Jei karantinas būtų pratęstas dar ilgesniam laikui, ar pavyktų visiškai išnaikinti virusą?

– Vokietijoje grupė prognozuotojų teigia, kad pratęsus karantiną dar kelias savaites, galėtume stipriai sumažinti viruso cirkuliavimą ir tada reprodukcinis skaičius būtų mažesnis nei 0,2. Esu linkęs jiems pritarti, tačiau dar nesu galutinai apsisprendęs. Reprodukcinis skaičius tėra vidurkis, parodymas. Jis nerodo vietų, kur yra didesnė rizika, kaip antai senelių globos namuose, kur reikia daugiau laiko, norint sunaikinti ligą, ir kur galimas spartus viruso plitimas, net jei karantinas būtų pratęstas.

– Jei viruso plitimas atsinaujintų, ar būtų įmanoma jį sustabdyti?

– Taip, tačiau negalime remtis vien žmonių kontaktų fiksavimu. Dabar turime įrodymų, kad beveik pusė užsikrėtimų įvyko tada, kai infekciją pernešančiam asmeniui nebuvo pasireiškę jokių simptomų, o žmonės perneša infekciją prieš dvi dienas iki simptomų pasirodymų. Tai reiškia, kad pacientų kontaktus fiksuojantys specialistai iš anksto pralaimi, laiko prasme.

Jiems reikia pagalbos, kad kuo greičiau nustatytų tuos, su kuriais bendravo užsikrėtęs asmuo – o tam reikalingi elektroniniai prietaisai. 

– Kada galima tikėtis kolektyvinio imuniteto susiformavimo?

– Kad susiformuotų kolektyvinis imunitetas, 60–70 proc. šalies gyventojų turi turėti viruso antikūnų. Antikūnų testai rodo, kad Europoje ir JAV gyventojo organizme antikūnų skaičius mažas.

Testai nėra patikimi – rezultatus keičia klaidingai teigiamo tyrimo rezultato dažnumas (angl. false-positive), o ir vien kolektyvinio imuniteto toli gražu nepakanka. Reikia, kad populiacija tarpusavyje susimaišytų, bet dėl tam tikrų priežasčių, kaip antai, dėl socialinių tinklų, kuriuos sudaro žmonės, ne visi žmonės galės susidurti su infekcija.

Tinklai keičiasi, nauji žmonės susiduria su virusu – tokie veiksniai gali sukelti infekcijos bangas. Dar vienas veiksnys, galintis paveikti kolektyvinį imunitetą, – klausimas, ar kiti koronavirusai, kurie, tarkime, sukelia peršalimą, saugo nuo šio. Šito nežinome, bet tai įmanoma.

– Ar galima tvirtai teigti, kad pandemija prasidėjo Kinijoje?

– Manau, taip. Kita vertus, nemanau, kad ji prasidėjo maisto turguje Uhane. Veikiau ji prasidėjo ten, kur veisiami gyvuliai – tarpiniai nešėjai.

– Ką žinome apie tą tarpinį nešėją? Ar tai tikrai skujuotis?

– Nematau jokių priežasčių tvirtinti, kad virusas žmonėms perėjo nuo skujuočių. Tarp senos su SARS virusu susijusios literatūros yra įdomios informacijos. Tą virusą aptiko afrikinių civetų, taip pat ir usūrinių šunų organizme – tą žiniasklaida praleido. Kinijoje usūriniai šunys gausiai veisiami fermose, medžiojami laukiniai – dėl kailių. Jei kas man duotų kelis šimtus tūkstančių dolerių ir galimybę laisvai ieškoti Kinijoje viruso šaltinio, pradėčiau ieškoti fermose, kuriose veisiami usūriniai šunys.

– Ar būtų naudinga nustatyti nulinį pacientą – pirmą žmogų, užkrėstą šiuo virusu?

– Ne. Beveik garantuota, kad nulinis pacientas užsikrėtė virusu, kuris labai panašus į pirmosios sekos virusus, taigi tai nepadėtų išspręsti dabartinės problemos. Vargiai galima teigti, kad tai padėtų mums užkirsti kelią koronaviruso pandemijoms ateityje, nes po dabartinio viruso žmonija turės imunitetą nuo kito su SARS susijusio koronaviruso. Kiti koronavirusai gali kelti grėsmę, – pirmasis kandidatas – MERS virusas, – bet norėdami perprasti šią grėsmę, turime tirti, kaip MERS virusu suserga kupranugariai Artimuosiuose Rytuose.

– Ar žmonės savo veikla prisidėjo prie to, kad koronavirusai nuo gyvūnų perėjo žmonėms?

– Koronavirusai linkę keisti šeimininkus, pasitaikius progai. Mes tokias progas sudarome nenatūraliai naudodami gyvūnus – galvijus. Galvijai gali kontaktuoti su laukiniais gyvūnais, jie laikomi bandomis, todėl viruso plitimas suintensyvėja, o žmonės turi intensyvų kontaktą su jais – pavyzdžiui, valgydami mėsą, taigi jie tikrai tampa galima koronavirusų plitimo trajektorija.

Artimuosiuose Rytuose kupranugariai laikomi galvijais, jie yra MERS viruso šeimininkai, taip pat ir žmonių koronaviruso 229E (kuris sukelia paprastą peršalimą) šeimininkai. Galvijai buvo kito koronaviruso – OC43 šeimininkai.