Liepą Jungtinės Karalystės universitetų duris užveria daugybė jaunų ir ambicingų žmonių, dalis jų – lietuviai. Prieš trejus metus studijas pradėję jaunuoliai turėjo daug vilčių ir svajonių – JK universitetai dažnai atrodo tramplinu į sėkmę, tačiau sunkmečiui paveikus visas gyvenimo sritis absolventus pasitinka žiauri realybė.

Kiekvienais metais JK diplomus gauna apie 300 tūkst. absolventų. Ką tik studijas baigusiam ir patirties neturinčiam žmogui surasti darbą niekada nebuvo lengva. Tačiau 2009 metai vadinami bene blogiausiais gauti diplomą – ekonominiu nuosmukiu susirasti darbą sunku ir patyrusiam specialistui, ką jau kalbėti apie aukštosios mokyklos auditorijas palikusį jaunuolį.

Darbo paieškoms – iki pusės metų
Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo kilęs tikras išvykimo į JK bumas, nemažai lietuvių susigundė patrauklia galimybe studijuoti užsienio šalies universitetuose. Šie metai – būtent tas laikas, kai dauguma įstojusių baigia studijas. „Infozona“ pasidomėjo, kaip JK studijavę lietuviai vertina dabartinę situaciją ir kaip planuoja įveikti sunkmečio sudarytas kliūtis.

Londono Middlesexo universitete studijavusi Jolanta Leonaitė diplomą gavo prieš dvi savaites. Teisės ir verslo studijas baigusi mergina nusiteikusi optimistiškai – ji suvokia, kad darbą susirasti bus nelengva, tačiau darbo ieškos tik pagal specialybę ir tik prestižinėse įmonėse. „Gavau gerą pažymį, tad darbo ieškosiu tik pagal specialybę. Kol kas atostogauju, bet jau pasiruošiau visus dokumentus, pradėjau daryti firmų atranką, žiūrėti, kas ko reikalauja, ir taikyti jiems savo duomenis. Nemanau, kad darbą susirasiu labai greitai, kvalifikuoto darbo paieška gali užtrukti apie pusę metų“, - sako J.Leonaitė. Pasak absolventės, keli kartu su ja studijavę kolegos jau susirado darbą stambiose korporacijose.

„Manau, kaip greitai įsidarbinsi, priklauso nuo žmogaus – kokius įgūdžius turi ir kaip gali save „parduoti“. J.Leonaitės teigimu, baigę jos specialybę studentai turi nemažą pliusą – studijos vyko anglų kalba, tad potencialus darbdavys nereikalaus laikyti papildomo kalbos egzamino.

„Apie Lietuvą negalvoju, nes susiklosčiusi ekonominė situacija užkerta ten bet kokius kelius. Ieškosiu darbo Europoje, daugiausia Jungtinėje Karalystėje, bet tai gali būti ir Amsterdamas arba Paryžius“, - teigė J.Leonaitė.

Jei ne darbas, tai – studijos
Žurnalistikos studijas šiemet baigęs Martynas Burba galimybių įsidarbinti Lietuvoje neatmeta - šiuo metu vaikinas yra išvykęs į tėvynę, kur atlieka praktiką vienoje iš naujienų agentūrų. „Atlieku praktiką ir ieškausi darbo, taip pat planuoju studijuoti magistrą – taigi stengiuosi patikrinti visas galimybes, kurias dabar siūlo rinka.“

M.Burba šiuo metu laukia atsakymo iš vieno JK universiteto dėl galimybės tęsti magistro studijas, tačiau jeigu artimiausiu metu susirastų darbą, studijų atsisakytų. „Daugelis kartu studijavusių pasirinko tęsti studijas vien dėl krizės. Tam, kad neprarastų metų laiko. Daug kas taip pat pasirinko praktiką, manydami, kad ją atlikus, darbą gauti bus lengviau, negu siuntinėjant savo CV.“

Vaikinas savo ateities nesieja su kuria nors konkrečia šalimi: „Gyventi ir dirbti Lietuvoje ar JK man nėra jokio skirtumo – pasirinkau tokią specialybę, kur vienoje vietoje tikrai nebūsiu visą gyvenimą. Dabar esu grįžęs į Lietuvą, o kaip paskui viskas klostysis – pažiūrėsim.“

Diplomuotas žurnalistas neabejoja, kad susirasti darbą šiuo metu tikrai nelengva, tačiau sunkmečiu jis įžvelgia ir galimybių: „Manau, kad visiems sunku susirasti darbą, galbūt bankininkams sunkiausia, - svarstė vaikinas. - Tačiau kitas dalykas, ką duoda krizė, – suteikia daugiau galimybių pasireikšti talentui didesnėse kompanijose: naujienų agentūrose ar kitose žiniasklaidos priemonėse redaktoriai šiuo metu ieško kuo pigesnės darbo jėgos, tad praktikantams yra suteikiamos plačios galimybės išbandyti savo jėgas pasirinktoje profesijoje, o gerai pasirodžius gali pasiūlyti ir darbą.“

Penkiasdešimt į vieną vietą
Absolventų įdarbinimo asociacija JK (angl. Association of Graduate recruiters, AGR) neseniai pateikė šokiruojančius skaičius – šiuo metu penkiasdešimt ką tik studijas baigusių žmonių pretenduoja į vieną jiems siūlomą darbo vietą (pernai skaičius siekė trisdešimt žmonių į vietą). Tai reiškia, kad dešimtys tūkstančių aukštojo mokslo diplomą šiemet gavusių žmonių taps bedarbiais. Pastarąjį kartą tokia nepavydėtina situacija buvo tik 1991 metais. Specialistai prognozuoja, kad JK universitetų absolventams susirasti darbą bus sunku tiek šiais, tiek ir kitais metais.

Per pastaruosius dvejus metus labiausiai darbo vietų skaičius JK sumažėjo investicinės bankininkystės srityje – 56 proc., žiniasklaidoje – 32 proc., mažmeninėje prekyboje – 26 proc. ir apskaitos srityje – 15 proc. Per tą patį laikotarpį darbo pasiūlymų padaugėjo tik dviejose srityse – viešosiose paslaugose – net 51 proc. ir ginkluotose pajėgose – apie 10 proc.

Patariama palikti JK arba dirbti už dyką
JK valdžia ragina šalies absolventus apsvarstyti keletą galimybių: atlikti praktiką arba ieškotis darbo užsienyje. Pastarąjį pasiūlymą pateikė Nacionalinė studentų sąjunga, šių metų gegužę dalijusi lankstinukus įvairiuose JK universitetuose.

Norintiems likti JK universitetinių studijų ministras (Lietuvoje tai atitiktų viceministro pareigybę) Davidas Lammy patarė ieškoti praktikos stambiose kompanijose. Pasak jo, net jeigu priimančioji organizacija nepasiūlytų nuolatinio darbo, tokia patirtis ir įgūdžiai patraukliai atrodytų gyvenimo aprašyme ir galėtų praversti ateityje. JK valdžios atstovas neatmeta ir galimybės padirbėti savanoriais – pasak jo, darbdaviams tai skamba itin patraukliai.

Lietuvoje absolventai plūsta į darbo biržas
Lietuvoje šiemet diplomus gavo 45 tūkst. absolventų. Šalies studentai nėra tokie optimistiški, kaip „Infozonos“ kalbinti JK universitetų absolventai - atsiėmę aukštųjų mokyklų diplomus patys susirasti darbo nesitiki ir skuba registruotis darbo biržoje. Į Vilniaus teritorinę darbo biržą (VTDB) kasdien kreipiasi apie 60 absolventų. VTDB direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Valeika „Infozonai“ teigė, kad sulaukia ir užsienyje mokslus baigusių studentų, tačiau tai – vienetiniai atvejai. „Jų ir kalbų, ir žinių lygis yra kitoks. Tokių atvejų būna, tačiau šie studentai darbo biržoje ilgai neužsibūna, greitai įsidarbina.“

Pasak E.Valeikos, užsienyje mokslus baigusiems absolventams reikia kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą ir pasitvirtinti diplomą, tuomet jie gaus tokią pačią pagalbą, kaip ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Tiesa, darbo birža neturi daug ko pasiūlyti diplomuotiems nelaimėliams – sunkmečiu darbo vietų beveik nesteigiama.

Absolventams patariama pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų teikiama parama. Pagal ES finansuojamą „Darbo įgūdžių įgijimo priemonę“ darbdaviui yra kompensuojama dalis jaunuolio atlyginimo išlaidų. Įdarbinimo subsidijuojant galimybe šiemet jau pasinaudojo apie 400 asmenų, dar tiek pat vietų neišnaudota. E.Valeika darbo nerandantiems absolventams taip pat siūlo užsiregistruoti Lietuvos darbo biržos aukštos kvalifikacijos specialistų duomenų bazėje - „Talentų banke“. Jame gali registruotis aukštųjų universitetinių ir aukštųjų neuniversitetinių mokyklų absolventai bei ne žemesnio nei trečio kurso studentai, mokantys bent vieną Europos Sąjungos kalbą.

„Šiuo metu sunku kažką patarti, - nedžiugina E.Valeika, - pirmas žingsnis turėtų būti paklausios profesijos pasirinkimas, tačiau studentams sunku numatyti, kokios profesijos bus paklausios po 5-6 metų.“ Pasak pašnekovo, prieš metus buvo labai populiaru stoti į su statyba, keliais, inžinerija susijusias specialybes, nors dabar šių specialistų visiškai nebereikia.

Ana Vengrovskaja