„G&G Sindikato“ šimto veidų ir vardų paieškos Britanijos salose 

Jau šį penktadienį, sausio 18-ąją, hip-hopo grupė „G&G Sindikatas“ pradės mėnesį truksiantį koncertinį turą „Šimtai veidų – šimtai vardų“ po Britanijos salas, kurio metu atlikėjai aplankys aštuonis miestus (daugiau informacijos ir bilietai – ČIA). Portalas Anglija.lt pasidomėjo, kuo šiuo metu gyvena „G&G Sindikato“ nariai ir ko gali tikėtis grupės koncertuose Anglijoje, Škotijoje ir Airijoje apsilankę jų gerbėjai.

Kokie buvo 2012-ieji "G&G Sindikatui"?
Gabrielius Liaudanskas-Svaras: 2012 metai "Sindikatui" buvo koncertiniai metai, būtent pernai mes turėjome daugiausia koncertų per metus.
Kastytis Sarnickas-Kastetas: Labiausiai turbūt įsiminė vasaros festivaliai, kurių aplankėme nemažai, išvykos į Vokietiją, Angliją ir, žinoma, Red Bull Sound Clash koncertas.

Esate hip-hopo scenos lyderiai Lietuvoje. Kokia yra hip-hopo kultūra? Kokie jaunieji atlikėjai Jums paliko didžiausią įspūdį?
Andrius Glušakovas-Pushaz: Lietuvoje tikrai nemažai grupių, DJ ir atlikėjų, kurie gyvena hip-hopu. Be to, įvairių gatvės sporto šakų renginiuose atsiranda galimybės koncertuoti hip-hopo grupėms bei atlikėjams. Iš esmės beveik kiekviename mieste karts nuo karto organizuojami hip-hopo vakarėliai. Vieni didesni, kiti mažesni. Šiais metais Vilniuje apsilankė tokios žvaigždės kaip Grandmaster Flash, Dj premier & bumpy knuckles, Kacta, Guf, Lopp troop ir t. t. Taip kad iš esmės judesys vyksta, o tai labai džiugina.
Kastetas: Asmeniškai man šiais metais didžiausia įspūdį paliko „Tie Geresni“, „IGG“ ir, žinoma, scenos veteranai Broo su Yga. Apie Pusho nuveiktus darbus net nešnekėsiu, jie kalba patys už save.
Svaras: Hip-hopo kultūra Lietuvoje visada buvo panaši, tik skirtumas tas, kad atsirado „senoji“ karta. Daug jaunimo bando ir kuria, vien į kassavaitinę mūsų radijo laidą gauname po keletą naujų kūrinių.

Savo dainas rašote apie tai, kas vyksta aplink jus bei jumyse. Kaip kinta Jūsų kūrybos temos?
Kastetas: Pasikeitė šiek tiek vertybės, nes pasikeitė laikai. Visi turim šeimas, visus kamuoja tos pačios bendražmogiškos problemos – šildymo kainos, rinkimų rezultatai, emigracija ir pan. Visada stengiamės atrasti ir gerųjų gyvenimo pusių.
Svaras: Mes liečiam tas pačias socialines temas ir bendražmogiškuosius jausmus. Jos nepakito niekada, tik gal mūsų išraiškos gebėjimai patobulėjo.
Pushaz: Keičiantis laikams keičiasi ir mintys bei aplinka. Tai natūralu, jog prieš 16 metę rašei apie vienus, dabar jau apie kitus dalykus. Tačiau svarbiausia nepamiršti, kas iš tiesų yra hip-hopas tau ir kokios jo vertybės. Jos neturėtų keistis.

Kaip vertinate užsienio hip-hopo ir repo atlikėjų įvaizdį, kur atlikėjai yra auksu apsikarstę gangsteriai, o aplink juos šoka pusnuogės merginos?
Pushaz: Tikrai ne visi atlikėjai ir grupės palaiko tokį įvaizdį. Mano supratimu, vieniems reikia daug dėmesio, kiti tiesiog nemokėdami repuoti griebiasi įvaizdžio, kuris pritraukia daugiau žiūrovų ar klausytojų. Tačiau hip-hope ne įvaizdis svarbiausia, o kūryba.
Donatas Juršėnas-Donciavas: Ši kultūra yra giliai įaugusi tarp JAV atlikėjų. Europoje hip-hopo įvaizdis yra kitoks, labiau filosofinis. Į blizgučius žiūriu kaip į šou elementą.
Kastetas: Visiems rimtiems bachūriukams smagu žiūrėti į pusnuoges mergas:) Asmeniškai aš nenoriu būti vienas iš tų žmonių, kurie bambėtų, „vat mūsų laikais tai buvo kitaip, buvo tikra muzika, o dabar tai viskas blogai.“ Man tai yra nepriimtina, neįdomu, banalu, aš tokia muzika nelabai domiuosi, nelabai jos ir pastebiu, todėl nekyla dėl to jokių problemų.
Svaras: Hip-hopo kultūra prigijusi kiekvienoje šalyje ir aišku turi tam tikrų specifikų. Juodaodžių kultūroje, iš kurios jis išsivystė, visada buvo nesvetimas pasipuikavimas daiktais. Be to, būtent tą itin mėgsta ir pabrėžia žiniasklaida. Iš tikro pasaulyje dalis repo ir yra toks, bet tik dalis. Tai kūryba ir saviraiška, o ne džipai ir auksas.

Dalyvaujate įvairiuose socialiniuose projektuose. Ar taip formuojate kitokį požiūrį į hip-hopo atlikėjus?
Svaras: Taip išreiškiame savo pilietinę ir vidinę pozicijas.
Pushaz: Mes specialiai nieko neformuojame. Tačiau, kad tai veikia socialines grupes vienaip ar kitaip, yra natūralu. Muzika apskritai yra galinga jėga, tik svarbu ją nukreipti teisingai.

Kokiais muzikiniais ir ne muzikiniais projektais šiuo metu užsiiminėjate?
Kastetas: Vis planuojam rimtai prisėsti prie naujo albumo įrašų. Iš tikrųjų nemažai yra nuveikta, paruošta jau daugiau negu pusė medžiagos. Labai norim iki šių metų vasaros jį paleisti į gyvenimą.
Svaras: Teko vaidinti spektakliuose, nusifilmuoti filme, kartu su Pushu žaidėme Lietuvos ledo ritulio čempionate. Veiklos daug ir įvairios yra visada.

Šiuo metu emigracijos tema yra tokia aktuali, kad kartais atrodo banali. Bet vis dėlto, ar susimąstote apie emigrantų srautus?
Pushaz: Taip, be abejo. Ir stebim, ir girdim, ir matom. Ne vieno iš mūsų draugai ar giminaičiai yra emigravę, tai nėra paslaptis. Todėl palaikom ryšius, padiskutuojam, kaip ten vyksta gyvenimas, kaip čia. Deja, žmonės priversti bėgti iš Lietuvos, tai valstybes bėda, vadinasi, ir mūsų visų.

Kaip manote, ar tik ekonominės problemos verčia lietuvius emigruoti? Ko labiausiai reikia šiandieninei Lietuvai?
Svaras: Vienybės, motyvacijos, pasitikėjimo, sąžinės, bendro tikslo, bendravimo.
Kastetas: Vilties, kad ateityje bus geriau. Kai kiekvienus metus žmonės girdi tik pažadus, bet niekas nesikeičia, arba keičiasi į blogąją pusę, tikėjimas dingsta.
Pushaz: Trūksta vienybės ir solidarumo. Būdamas užsienyje pastebėjau, jog patys lietuviai lietuviams yra abejingi. Mažai bendrauja, trūksta palaikymo, kaip aš sakau, „tarp savų“. Reikia būti vieningiems, lankytis lietuviškuose renginiuose ar stebėti sporto varžybas kartu. Bet kaip bebūtų, ta tendencija išlieka, jog lietuvis lietuviui priešas net už Lietuvos ribų. Tai liūdina.

Kartais populiarūs atlikėjai emigruoja iš Lietuvos. Ar "G&G Sindikato" branduolyje buvo iškilusių diskusijų dėl to? Ar kuris nors iš atlikėjų ketino / ketina išvažiuoti?
Donciavas: Diskusijos vyksta... tačiau, kiek žinau, kol kas niekas iš mūsų palikti Lietuvos neketina.
Kastetas: Šnekų būdavo įvairių. Aš pats pastoviai bumbu, kad norėčiau išvažiuoti gyventi į šiltus kraštus prie šiltos jūros:)

Jau trečią kartą vykstate koncertuoti į Britanijos salas. Kodėl jums svarbu palaikyti ryšį su emigravusiais lietuviais? Kas traukia sugrįžti?
Kastetas: Visų pirma, tai galimybė mums pabūti kartu ir vėl pasijausti grupe. Visų antra, tai galimybė sutikti senus draugus. Po koncerto mes visada stengiamės pabendrauti su žmonėmis. Būna įdomu pasišnekėti apie tai, ką jiems skauda, papasakoti savo skausmus.
Svaras: Man patinka keliauti, patinka nuotykiai, patinka vėl išvysti veidus senų draugų ir susirasti naujų ten, kur šiaip dažnai nenuvažiuoju. Mums patinka groti, nes tai nėra formalūs atgrojimai, mes viską grindžiame bendravimu.
Pushaz: Mums garbė ir mūsų pareiga būti ten, kur yra „savų“, ir nesvarbu, jie yra Anglijoje ar Argentinoje. Ryšys turi būti palaikomas, nes mūsų misija išvykose ir yra visus vienyti po vieną lietuvišką vėliavą. Ir nesvarbu, ką tu dirbi, iš kokio miesto ar miestelio esi. Mums neužtenka atvykti, sugroti ir išvažiuoti. Mums gal net svarbiau pabendrauti, įsigilinti į emigrantų gyvenimą, tuo pačiu papasakoti, kas pas mus vyksta gero ir blogo.
Donciavas: Kai žmonės ateina į koncertus ir prašo sugrįžti dar kartą, negali likti abejingas. Atmosfera būna nuostabi, tai labiausiai ir traukia.

Kas jums labiausiai įstrigo iš praėjusių apsilankymų Britanijoje?
Pushaz: Pusnuogės panos vakarais gatvėse, kai patys vaikščiojome su žieminėmis striukėmis ir šalikais. Man tai buvo šokas. Aišku, linksmas šokas. Viena iš tų panų mūsų visų, septynių vyrukų, vos neprilupo, kai mes norėjome ją nufilmuoti:)
Kastetas: Kai pirmą kartą buvau Britanijoje, tautų katilas, spalvų įvairovė, tikriausiai labiausiai įsiminė.

Kuo skiriasi emigrantų publika nuo Lietuvoje likusių jūsų gerbėjų?
Pushaz: Iš esmės ji yra tokia pati. Tik emigrantai gal labiau nori „išsitaškyti“, net ir nežinodami daugumos mūsų dainų. Kartais atrodo, kad jiems tai paskutinis vakarėlis gyvenime, o tai labai užveda ir mus.
Kastetas: Lietuvoje mes pakankamai dažnai grojam ir publika nėra tiek „išalkusi“. Užsienyje gerbėjai būna labiau mūsų pasiilgę:)

Po beveik metų tylos gerbėjams pristatėte naują dainą „Laikas keistis“. Kaip dar ketinate nustebinti savo gerbėjus Britanijoje?
Donciavas: Bandysim užvesti savo energija.
Kastetas: Tegu žmonės apsilanko koncertuose. Siurprizas, tikiuosi, bus ne vienas.

Daugiau informacijos apie grupės „G&G Sindikatas“ turą ir bilietai – ČIA

Anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Jau šį penktadienį, sausio 18-ąją, hip-hopo grupė „G&G Sindikatas“ pradės mėnesį truksiantį koncertinį turą „Šimtai veidų – šimtai vardų“ po Britanijos salas, kurio metu atlikėjai aplankys aštuonis miestus (daugiau informacijos ir bilietai – ČIA). Portalas Anglija.lt pasidomėjo, kuo šiuo metu gyvena „G&G Sindikato“ nariai ir ko gali tikėtis grupės koncertuose Anglijoje, Škotijoje ir Airijoje apsilankę jų gerbėjai.

Kokie buvo 2012-ieji "G&G Sindikatui"?
Gabrielius Liaudanskas-Svaras: 2012 metai "Sindikatui" buvo koncertiniai metai, būtent pernai mes turėjome daugiausia koncertų per metus.
Kastytis Sarnickas-Kastetas: Labiausiai turbūt įsiminė vasaros festivaliai, kurių aplankėme nemažai, išvykos į Vokietiją, Angliją ir, žinoma, Red Bull Sound Clash koncertas.

Esate hip-hopo scenos lyderiai Lietuvoje. Kokia yra hip-hopo kultūra? Kokie jaunieji atlikėjai Jums paliko didžiausią įspūdį?
Andrius Glušakovas-Pushaz: Lietuvoje tikrai nemažai grupių, DJ ir atlikėjų, kurie gyvena hip-hopu. Be to, įvairių gatvės sporto šakų renginiuose atsiranda galimybės koncertuoti hip-hopo grupėms bei atlikėjams. Iš esmės beveik kiekviename mieste karts nuo karto organizuojami hip-hopo vakarėliai. Vieni didesni, kiti mažesni. Šiais metais Vilniuje apsilankė tokios žvaigždės kaip Grandmaster Flash, Dj premier & bumpy knuckles, Kacta, Guf, Lopp troop ir t. t. Taip kad iš esmės judesys vyksta, o tai labai džiugina.
Kastetas: Asmeniškai man šiais metais didžiausia įspūdį paliko „Tie Geresni“, „IGG“ ir, žinoma, scenos veteranai Broo su Yga. Apie Pusho nuveiktus darbus net nešnekėsiu, jie kalba patys už save.
Svaras: Hip-hopo kultūra Lietuvoje visada buvo panaši, tik skirtumas tas, kad atsirado „senoji“ karta. Daug jaunimo bando ir kuria, vien į kassavaitinę mūsų radijo laidą gauname po keletą naujų kūrinių.

Savo dainas rašote apie tai, kas vyksta aplink jus bei jumyse. Kaip kinta Jūsų kūrybos temos?
Kastetas: Pasikeitė šiek tiek vertybės, nes pasikeitė laikai. Visi turim šeimas, visus kamuoja tos pačios bendražmogiškos problemos – šildymo kainos, rinkimų rezultatai, emigracija ir pan. Visada stengiamės atrasti ir gerųjų gyvenimo pusių.
Svaras: Mes liečiam tas pačias socialines temas ir bendražmogiškuosius jausmus. Jos nepakito niekada, tik gal mūsų išraiškos gebėjimai patobulėjo.
Pushaz: Keičiantis laikams keičiasi ir mintys bei aplinka. Tai natūralu, jog prieš 16 metę rašei apie vienus, dabar jau apie kitus dalykus. Tačiau svarbiausia nepamiršti, kas iš tiesų yra hip-hopas tau ir kokios jo vertybės. Jos neturėtų keistis.

Kaip vertinate užsienio hip-hopo ir repo atlikėjų įvaizdį, kur atlikėjai yra auksu apsikarstę gangsteriai, o aplink juos šoka pusnuogės merginos?
Pushaz: Tikrai ne visi atlikėjai ir grupės palaiko tokį įvaizdį. Mano supratimu, vieniems reikia daug dėmesio, kiti tiesiog nemokėdami repuoti griebiasi įvaizdžio, kuris pritraukia daugiau žiūrovų ar klausytojų. Tačiau hip-hope ne įvaizdis svarbiausia, o kūryba.
Donatas Juršėnas-Donciavas: Ši kultūra yra giliai įaugusi tarp JAV atlikėjų. Europoje hip-hopo įvaizdis yra kitoks, labiau filosofinis. Į blizgučius žiūriu kaip į šou elementą.
Kastetas: Visiems rimtiems bachūriukams smagu žiūrėti į pusnuoges mergas:) Asmeniškai aš nenoriu būti vienas iš tų žmonių, kurie bambėtų, „vat mūsų laikais tai buvo kitaip, buvo tikra muzika, o dabar tai viskas blogai.“ Man tai yra nepriimtina, neįdomu, banalu, aš tokia muzika nelabai domiuosi, nelabai jos ir pastebiu, todėl nekyla dėl to jokių problemų.
Svaras: Hip-hopo kultūra prigijusi kiekvienoje šalyje ir aišku turi tam tikrų specifikų. Juodaodžių kultūroje, iš kurios jis išsivystė, visada buvo nesvetimas pasipuikavimas daiktais. Be to, būtent tą itin mėgsta ir pabrėžia žiniasklaida. Iš tikro pasaulyje dalis repo ir yra toks, bet tik dalis. Tai kūryba ir saviraiška, o ne džipai ir auksas.

Dalyvaujate įvairiuose socialiniuose projektuose. Ar taip formuojate kitokį požiūrį į hip-hopo atlikėjus?
Svaras: Taip išreiškiame savo pilietinę ir vidinę pozicijas.
Pushaz: Mes specialiai nieko neformuojame. Tačiau, kad tai veikia socialines grupes vienaip ar kitaip, yra natūralu. Muzika apskritai yra galinga jėga, tik svarbu ją nukreipti teisingai.

Kokiais muzikiniais ir ne muzikiniais projektais šiuo metu užsiiminėjate?
Kastetas: Vis planuojam rimtai prisėsti prie naujo albumo įrašų. Iš tikrųjų nemažai yra nuveikta, paruošta jau daugiau negu pusė medžiagos. Labai norim iki šių metų vasaros jį paleisti į gyvenimą.
Svaras: Teko vaidinti spektakliuose, nusifilmuoti filme, kartu su Pushu žaidėme Lietuvos ledo ritulio čempionate. Veiklos daug ir įvairios yra visada.

Šiuo metu emigracijos tema yra tokia aktuali, kad kartais atrodo banali. Bet vis dėlto, ar susimąstote apie emigrantų srautus?
Pushaz: Taip, be abejo. Ir stebim, ir girdim, ir matom. Ne vieno iš mūsų draugai ar giminaičiai yra emigravę, tai nėra paslaptis. Todėl palaikom ryšius, padiskutuojam, kaip ten vyksta gyvenimas, kaip čia. Deja, žmonės priversti bėgti iš Lietuvos, tai valstybes bėda, vadinasi, ir mūsų visų.

Kaip manote, ar tik ekonominės problemos verčia lietuvius emigruoti? Ko labiausiai reikia šiandieninei Lietuvai?
Svaras: Vienybės, motyvacijos, pasitikėjimo, sąžinės, bendro tikslo, bendravimo.
Kastetas: Vilties, kad ateityje bus geriau. Kai kiekvienus metus žmonės girdi tik pažadus, bet niekas nesikeičia, arba keičiasi į blogąją pusę, tikėjimas dingsta.
Pushaz: Trūksta vienybės ir solidarumo. Būdamas užsienyje pastebėjau, jog patys lietuviai lietuviams yra abejingi. Mažai bendrauja, trūksta palaikymo, kaip aš sakau, „tarp savų“. Reikia būti vieningiems, lankytis lietuviškuose renginiuose ar stebėti sporto varžybas kartu. Bet kaip bebūtų, ta tendencija išlieka, jog lietuvis lietuviui priešas net už Lietuvos ribų. Tai liūdina.

Kartais populiarūs atlikėjai emigruoja iš Lietuvos. Ar "G&G Sindikato" branduolyje buvo iškilusių diskusijų dėl to? Ar kuris nors iš atlikėjų ketino / ketina išvažiuoti?
Donciavas: Diskusijos vyksta... tačiau, kiek žinau, kol kas niekas iš mūsų palikti Lietuvos neketina.
Kastetas: Šnekų būdavo įvairių. Aš pats pastoviai bumbu, kad norėčiau išvažiuoti gyventi į šiltus kraštus prie šiltos jūros:)

Jau trečią kartą vykstate koncertuoti į Britanijos salas. Kodėl jums svarbu palaikyti ryšį su emigravusiais lietuviais? Kas traukia sugrįžti?
Kastetas: Visų pirma, tai galimybė mums pabūti kartu ir vėl pasijausti grupe. Visų antra, tai galimybė sutikti senus draugus. Po koncerto mes visada stengiamės pabendrauti su žmonėmis. Būna įdomu pasišnekėti apie tai, ką jiems skauda, papasakoti savo skausmus.
Svaras: Man patinka keliauti, patinka nuotykiai, patinka vėl išvysti veidus senų draugų ir susirasti naujų ten, kur šiaip dažnai nenuvažiuoju. Mums patinka groti, nes tai nėra formalūs atgrojimai, mes viską grindžiame bendravimu.
Pushaz: Mums garbė ir mūsų pareiga būti ten, kur yra „savų“, ir nesvarbu, jie yra Anglijoje ar Argentinoje. Ryšys turi būti palaikomas, nes mūsų misija išvykose ir yra visus vienyti po vieną lietuvišką vėliavą. Ir nesvarbu, ką tu dirbi, iš kokio miesto ar miestelio esi. Mums neužtenka atvykti, sugroti ir išvažiuoti. Mums gal net svarbiau pabendrauti, įsigilinti į emigrantų gyvenimą, tuo pačiu papasakoti, kas pas mus vyksta gero ir blogo.
Donciavas: Kai žmonės ateina į koncertus ir prašo sugrįžti dar kartą, negali likti abejingas. Atmosfera būna nuostabi, tai labiausiai ir traukia.

Kas jums labiausiai įstrigo iš praėjusių apsilankymų Britanijoje?
Pushaz: Pusnuogės panos vakarais gatvėse, kai patys vaikščiojome su žieminėmis striukėmis ir šalikais. Man tai buvo šokas. Aišku, linksmas šokas. Viena iš tų panų mūsų visų, septynių vyrukų, vos neprilupo, kai mes norėjome ją nufilmuoti:)
Kastetas: Kai pirmą kartą buvau Britanijoje, tautų katilas, spalvų įvairovė, tikriausiai labiausiai įsiminė.

Kuo skiriasi emigrantų publika nuo Lietuvoje likusių jūsų gerbėjų?
Pushaz: Iš esmės ji yra tokia pati. Tik emigrantai gal labiau nori „išsitaškyti“, net ir nežinodami daugumos mūsų dainų. Kartais atrodo, kad jiems tai paskutinis vakarėlis gyvenime, o tai labai užveda ir mus.
Kastetas: Lietuvoje mes pakankamai dažnai grojam ir publika nėra tiek „išalkusi“. Užsienyje gerbėjai būna labiau mūsų pasiilgę:)

Po beveik metų tylos gerbėjams pristatėte naują dainą „Laikas keistis“. Kaip dar ketinate nustebinti savo gerbėjus Britanijoje?
Donciavas: Bandysim užvesti savo energija.
Kastetas: Tegu žmonės apsilanko koncertuose. Siurprizas, tikiuosi, bus ne vienas.

Daugiau informacijos apie grupės „G&G Sindikatas“ turą ir bilietai – ČIA

 (Komentarų: 2)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: