Įkėlė Laura. Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Portalas Anglija.lt gavo laišką, kuriame sunkiai sergančio tautiečio Giedriaus artimieji prašo pagalbos. Vaikino vienintelė vilits - gydymas Londone. Tad jei galite padėti, artimieji iš anksto dėkoja už pagalbą.

Giedriaus artimųjų laiškas (kalba netaisyta):

Jau devintas mėnuo kaip vienas artimiausių šeimos narių guli ligos patale, kuriam reikalinga didžiulė pinigų suma, kad jo tėveliai ir visi artimieji galėtumėme jam suteikti galimybę išvykti į reabilitacijos centrą, esantį Londone. Kaip bebūtų gaila, tačiau šių pinigėlių šią akimirką mes neturime, todėl esame jam sukūrę paskyrą, kurioje žmonės gali aukoti pinigėlius jo gydymui, tačiau mūsų visų artimųjų ir draugų auditorijos yra tiesiog per mažos surinkti reikiamą sumą.

Mano pusbrolio istorija.

Giedriui yra 22 metai. Šių metų vasario mėnesį sustojus jo širdies veiklai ir dėl to smegenims negavus reikiamo kiekio deguonies, dabar jis yra neurologinėje reabilitacijos klinikoje. Pirmiausia Giedrius tris savaites praleido komoje, kurios metu nė vienas gydytojas nežadėjo, jog jis pabus iš jos. Tėvai, Giedriaus panelė ir artimieji nenuleido rankų, tikėjo juo ir galiausiai jis pabudo.

Prabudus, jo ligos istorija nesiklostė jam palankiu scenarijumi – atšaukta vykti į reabilitaciją, kurios buvo laukiama keli mėnesiai. Paaiškinta tik tiek, kad gydytojai užpildė ne tą dokumentą, dėl to kelionė ten nepatvirtinta. Po kurio laiko jo organizmas užsikrėtė infekcija, kuri prailgino jo laiką ligoninėje ir sustabdė išvykimą į reabilitaciją dar kartą. Taip jis praleido tris mėnesius gulėdamas ir visiškai nejudėdamas. Jokios fizioterapijos.

Dėl šios priežasties atvykus į reabilitaciją pranešta, kad jo dubens kaulai, sąnariai nefunkcionuoja. Vėl sakoma, kad toks ir liks. Vėl nenuleidžiame rankų, tikime dar stipriau nei prieš tai, reikalaujame, kad jam būtų padaryti visi reikiami tyrimai, suteikta priežiūra, kad juo būtų pasirūpinta tinkamai. Praėjus kelioms savaitėms tėveliai sužino, jog jis į šį reabilitacijos centrą nė neturėjo pakliūti. Pareikalauta, kad jį perveštų ten, kur jam priklauso ir kur su juo bus dirbama, atliekami visi reikalingiausi tyrimai. Pareikšta, kad svarstoma Giedrių siųsti į slaugos namus, nes tokiam pacientu neteikiama jokių vilčių.

Vėl Giedrius tik guli ligoninės palatoje, o laikas, kuris jam toks svarbus – eina ir jokie konkretesni veiksmai nedaromi. Tėveliai, žinoma, su tuo nesutinka ir toliau eina kryžiaus kelius, kad jų vienintelis vaikas gautų tai, ko jam reikia. Situacija pradeda suktis į gerąją pusę, kai Giedriaus tėtis parodo dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra už jį atsakingas ir tik jis priima sprendimus už patį sūnų.

Po šio susitikimo netruko praeiti daug laiko, kai visi dokumentai buvo sutvarkyti vykti jam į neurologinę reabilitacijos kliniką. Joje Giedrius dar tik kelias savaites, svarstoma, kaip jam padėti. Tikimės, kad čia sulauksime konkretesnių atsakymų. Tačiau šiuo metu vienintelė vieta, kurioje sužinotumėme tikslią jo diagnozę, yra privatus reabilitacijos centras Londone. Šiuo metu Giedrius bando kalbėti, suspaudžia ranką. Taip pat paprašytas duoda bučkį, iškiša liežuvį. Sumirksi tiek kartų, kiek paprašo tėveliai.

Kartais būna, kad Giedrius labai verkia, tačiau niekas negali pasakyti to priežasties. Tėveliai ne kartą prašė daryti tyrimus, aiškintis, kodėl jam taip yra, tačiau tik buvo numota ranka. Ypač, kai Giedrius buvo reabilitacijos centre. Ten jam atlikti vos keli tyrimai. Tikime, kad, jei Giedriui pavyktų nukeliauti į privatų reabilitacijos centrą, ten jam būtų atlikti visi tyrimai ir galiausiai pasakyta, ko galima tikėtis, ir ko ne. Praėjus tiek daug laiko, gydytojai iki šiol neatsako į tokius klausimus kaip: „Ar Giedrius mato?“, „Kokia žala yra padaryta Giedriaus smegenims?“, „Kodėl su juo išvis nieko nedaroma?“, „Ko mums, tėvams, tikėtis?“

Giedrius yra vienintelis vaikas šeimoje. Dar būdamas vaikas jis susirgo cukriniu diabetu, o vos tik pradėjus savarankišką gyvenimo kelią jį likimas prikaustė prie lovos ligoninėje. Nuoširdžiai tikime, kad jis gali pakilti iš jos ir vėl pradėti gyvenimą iš naujo. Deja, bet be reikiamos pinigų sumos jo tėveliai yra bejėgiai sužinoti tikslią jo būklę, nes kaip ir minėjau prieš tai, praėjus šitiek laiko, gydytojai neatsako (priežastis to neaiški), kas su juo ir jo sveikata vyksta.

Šiuo metu vienintelis šeimoje dirbantis žmogus yra mama, nes Giedriaus tėčio sveikata taip pat sušlubavo. Jis laukia gydytojų atsakymo, tikriausiai bus reikalinga operacija kojai. Šiandieną mes kreipiamės į visus su Giedriaus istorija prašydami ir tikėdamiesi pagalbos iš visų Jūsų. Mes norime Giedriui suteikti galimybę išvykti į privatų reabilitacijos centrą Londone, kuriame dirbama su tokiais pacientais kaip Giedrius ir turi tam pažangią technologiją. Kad tą padarytume, tėveliams reikia turėti £50,000. Kiekvienas šio įrašo pasidalinimas – žingsnis arčiau tikslo. Kiekviena auka – beprotiškai svarbi. Tereikia 50,000 žmonių, paaukojančių po 1 £.

Šioje nuorodoje https://www.justgiving.com/crowdfunding/sergejus-murauskis… galite paaukoti Giedriaus tolesniam progresui. Kiekvienąkart, kai gydytojai sakė nieko nesitikėti, Giedrius įrodydavo, kad taip nėra. Jis pasiryžęs toliau kovoti dėl savo gyvenimo. Jam tik reikia mūsų visų pagalbos ir palaikymo. Ačiū už Jūsų gerumą!