Pasaulinėje „Expo“ parodoje Pietų Korėjoje Lietuva prisistatys kaip Gintaro kraštas. Lietuvišku auksu, Lietuvos pasididžiavimu tituluojamą mineralą lietuviai įpratę savintis kaip unikalų radinį, teikiantį šaliai išskirtinumą. Tačiau gintaro meistrai pripažįsta – į jų rankas patenka labai nedaug Lietuvos pakrantėje surinkto gintaro, didžioji dalis žaliavos gabenama iš Kaliningrado kasyklų.

Kiek surenka – neskaičiuoja

Palangos gintaro meistrų gildijos vadovas Albertas Petkevičius išsklaido gintaro šalies iliuzijas: to, kas surenkama Lietuvos pakrantėse, nepakaktų net šio kurorto meistrams. „Aš į gintarą žvelgiu kaip į žaliavą. Jis toks pats, ar rastas čia, ar iškastas Kaliningrade. Niekas nepririnktų tiek, kad pakaktų“, – teigė meistras, praėjusiais metais papuošalams panaudojęs tik apie 1–2 kilogramus lietuviško gintaro.

Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vadovas Vytautas Januška nustebina: duomenų, kiek Lietuvoje surenkama gintaro, nėra. „Lietuvoje nevykdoma gintaro kasyba, neturime tokių klodų. Netgi nėra duomenų, ar tokia kasyba būtų įmanoma. Tai lyg grybavimas – kas kiek surenka, tiek ir turi. Suskaičiuoti, kiek iš viso per metus to gintaro prirenkama, būtų neįmanoma“, – teigė pašnekovas.

Didžiausi gintaro klodai – Sembus pusiasalyje. Tačiau ir šie klodai senka. Rusijos Kaliningrado srities Jantarno kasykloje (lietuviškai – Palvininkuose) 1996-aisiais iškasta 500–600 tonų gintaro, o pastaraisiais metais – kone perpus mažiau. Gintaro vis mažiau, o jis kainuoja vis daugiau, nes šiuo mineralu itin ėmė domėtis kinai. Jie Jantarno kasykloje jau tapo beveik šeimininkais, o Lietuvoje vykstančiose juvelyrikos parodose beveik visada sutiksi ir šiais gaminiais besidominčių kinų.

Kasė ir prie Juodkrantės

Palangos gintaro muziejaus vyriausioji muziejininkė ir projektų koordinatorė Regina Makauskienė prisimena 1981–1982 metus, kai pajūryje būta nemažai audrų. Tuomet žmonės, pasakojo muziejininkė, gintarą rinko saujomis. Po tų metų tokio gero laimikio jūra daugiau niekada nedovanojo.

„Taigi, sudėtinga pasakyti, kiek to gintaro yra Baltijos jūroje, nes tokių geologinių tyrimų nėra daryta. Tiesa, vertėtų pažymėti, kad ir Lietuvoje gintaras buvo kasamas. XIX a. viduryje, kai kraštas priklausė rytprūsiams, Juodkrantėje pradėta kasti gintarą. Firma „Stantien und Becker“ telkinį eksploatavo iki pat 1890 metų ir, kaip teigiama, iškasė apie 2250 t gintaro. Būtent tuo metu ir aptiktas garsusis Juodkrantės lobis – žmogaus formos skulptūrėlės iš gintaro“, – pasakojo muziejininkė.

Iš šio lobio, pavadinto jį aprašiusio Richardo Klebso vardu, liko tik 18 skulptūrėlių. Visos jos saugojamos Vokietijos Gotingeno universitete. Dar beveik 400 skulptūrėlių pradingo per II pasaulinį karą. Gintaro muziejuje galima išvysti šio plastikos meno kopijas.

Gintaro gaudytojai

Gintarų gaudymo ekskursijas Baltijos pajūryje vedantis gidas Igoris Osnač įsitikinęs – Baltijos aukso pakaks visiems. „Jei milijonus metų gintaras pragulėjo Baltijos dugne bei kitose vietose, tai tikrai mūsų karta neišrinks visko“, – šypsojosi pašnekovas.

Save jūros vaiku vadinantis gidas neretai gintarą gaudo visą dieną. Tądien, kai bendravome su Igoriu, jis jau vos išaušus Baltijos pakrantėje gaudė gintarą. Pavakarę jau skaičiavo laimikį – beveik 200 gramų gintaro gabalėlių. „Tai tikrai nėra geriausias laimikis. Būna dienų, kai randi ir kilogramą, ir du“, – teigė I.Osnač.

Gidas pastebėjo, kad ekskursijos, kaip rinkti gintarą, labiausiai domina lietuvius. Daugelis apskritai tik ekskursijų metu išgirsta, kad gintaras gali būti gaudomas.

„Žmonės krante dažniausiai randa tą gintarą, kuris lieka po gaudytojų. Ant kranto iškrenta tik nedidelė dalis gintaro, didžioji dalis sukasi bangose priekrantėje“, – pasakojo klaipėdietis. Patyrę gaudytojai turi visą amuniciją – specialius kostiumus, graibštus. Iš jūros bangų gaudytojai semia susidariusių šiukšlelių krūvas ir jose ieško gintaro gabalėlių.

Gintaras turi apie 250 atspalvių. Nepatyrę gaudytojai neretai apsigauna, gelsvus akmenėlius palaiko gintaru. I.Osnač pataria radinį patrinti į delną. Jei padvelkia pušų sakais, vadinasi, tai – gintaras.

Vertybė – inkliuzai

Muziejininkai ir Palangos gintaro meistrai ir dabar dažnai sulaukia poilsiautojų klausimų, kiek būtų vertas jų surastas gintaro gabalėlis.

„Kainą įvertinti sudėtinga. Žinoma, labiausiai vertinami tie gintaro gabalėliai, kuriuose yra inkliuzas – musė, uodas ar dar koks vabzdys“, – teigė R.Makauskienė. Prieš septynerius metus Palangos gintaro muziejus papildė fondą unikaliu eksponatu – gintaro gabalėliu, kuriame matomas prieš milijonus metų sustingęs driežas. Tai, pasak muziejininkės, reikšmingiausias ir pats brangiausias pirkinys. Gintaro gabalėlis, kurio matmenys – 6,5 ir 6,4 cm, bus gabenamas į „Expo“ parodą Pietų Korėjoje. Kiek kainavo šis eksponatas – neatskleidžiama. Muziejus šį gintarą, kokių Europoje yra vos keli, įsigijo iš privataus kolekcininko.

Palangoje vasarą galima įsigyti ir gana pigių papuošalų, primenančių gintarinius. Muziejininkė ragina neapsigauti – tai gali būti ir Kolumbijos kopalai. Tai dar jauni medžio sakai, nesusiformavę į gintarą. Kopalai, kartais gebantys klaidinti ir žinovus, greičiau lydosi, užpylus spiritu – tirpsta.

Kontrabandininkų taikiklis

Į Lietuvą gintaras paprastai vežamas neapdorotas iš Rusijos Kaliningrado srities, kur yra bent dvi stambios jo kasyklos. Rusijoje gintaras prilygintas strateginei žaliavai, ir atsakomybė už jo neteisėtą gabenimą kur kas griežtesnė nei Lietuvoje. Lietuvoje iš atvežtinio gintaro gaminami įvairūs dirbiniai, kurie vėliau gabenami į Jungtinius Arabų Emyratus, Kiniją.

Praėjusiais metais muitininkai išaiškino šešis atvejus, kai į Lietuvą bandyta nelegaliai įvežti gintarą. Iš viso per metus sulaikyta per 320 kg gintaro, kurį nelegaliai bandyta įvežti į šalį. Šiemet jau irgi užfiksuoti du atvejai, kai bandyta nelegaliai atsigabenti gintaro: iš viso į Lietuvą norėta atsigabenti apie 88 kg gintaro.

Saulės akmuo vis dar vilioja

Prieš dešimt metų muziejininkus sukrėtė Saulės akmeniu pavadinto didžiojo Gintaro muziejaus eksponato vagystė. Gerai apgalvotą vagystę su spąstais policijos ekipažui sugalvojo Lauras Zavadskis ir netikras jo brolis Linas Mileška, sirgęs psichine liga. Didžiulis gintaro luitas, sveriantis 3,526 kg, tuo metu buvo įvertintas 850 tūkst. Lt. Išaiškinus nusikaltimą L.Mileška buvo paguldytas į Utenos psichiatrinę ligoninę, o L.Zavadskis gavo 2,5 metų laisvės atėmimo bausmę, už gerą elgesį jis paleistas anksčiau laiko. Muziejininkai pasakojo neseniai matę L.Milešką vėl apžiūrinėjantį Saulės akmenį.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją