Buvęs JAV centrinio banko vadovas Alanas Greenspanas prognozuoja, kad Graikijai teks pasitraukti iš euro zonos.

Jis teigia nemanantis, kad atsiras norinčių suteikti šiai šaliai daugiau paskolų, skirtų šios šalies ekonomikos gelbėjimui.

Nors Graikija pasiruošusi iš naujo derėtis dėl jai skirto ekonomikos gelbėjimo plano sąlygų , A. Greenspanas nemano, kad Graikijai pavyks išvengti išstojimo iš euro zonos lemties, praneša BBC.

Jau anksčiau Jungtinės Karalystės (JK) finansų ministras George’as Osbourne’as yra išreiškęs poziciją, kad Graikijos pasitraukimas sukeltų JK rimtų nesutarimų.

„Manau, kad Graikija galiausiai pasitrauks. Nemanau, kad tai padeda jai ar likusiai euro zonai – tai tik laiko klausimas, kada visi pripažins, kad atsiskyrimas yra geriausia strategija““, - kalbėjo 1987-2006 m. JAV Federalinio rezervo sistemos pirmininko pareigas ėjęs A. Greenspanas

„Problema ta, kad nėra kito būdo eurui ir toliau gyvuoti, jei visos euro zonos narės netaps politiškai integruotos, nes vien fiskalinės integracijos iš tiesų nepakanka“, - pridūrė jis.

Per neseniai Graikijoje įvykusius rinkimus laimėjus prieš griežtas taupymo priemones nusiteikusiai „Striza“ partijai, šios šalies ministrai šiuo metu keliauja po Europos šalių sostines, mėgindami užsitikrinti paramą derybų dėl savo šalies finansinio ekonomikos gelbėjimo paketo sąlygų atnaujinimo.

Vis dėlto panašu, kad Berlynas ar Europos centrinis bankas (ECB)netrokšta keisti 240 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES), ECB ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skirtos paramos sąlygų.

„Graikijai skirtos dosnios gelbėjimo plano suteikimo sąlygos“, - praėjusią savaitę kalbėjo Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Jo teigimu, nėra jokių argumentų, galinčių pateisinti šių sąlygų dar didesnį švelninimą.

„Visos kortos – euro zonos narių rankose“, - įsitikinęs A. Greenspanas.

Taip pat jis linkęs įspėti, kad mėginimas išsaugoti 19 šalių narių bloko vienybę kelia įtampą visiems. Jo teigimu, be Graikijos pasitraukimo iš euro zonos dar egzistuoja ir realus daug didesnio masto skilimo pavojus – taip jis kalbėjo apie Pietų Europos valstybes.

Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras savo ruožtu siekia trumpalaikės finansinės paramos skyrimo, kuri suteiktų šiai šaliai galimybę dengti skolas, kol bus iš naujo deramasi dėl griežtų taupymo priemonių ir šio finansinio ekonomikos gelbėjimo plano sąlygų. Šiuo metu Graikijai taikomas gelbėjimo planas baigsis jau vasario 28 d.

Graikija: A. Tsipras žada karą euro zonai

Europa pirmadienį laukia rinkų reakcijos į sekmadienį vakare Graikijos premjero pasakytą kalbą, kurioje Alexis Tsipras patvirtino vykdysiąs visus rinkimų pažadus, kurie gali atvesti prie bankroto ir pasitraukimo iš euro zonos.

Pristatydamas vyriausybės programą, A. Tsipras pažadėjo nutraukti reformas, kurių reikalavo skolintojai, ir nebepratęsti su jais susitarimo, nors jau po kelių savaičių Graikijai gali pritrūkti pinigų skoloms grąžinti.

A. Tsipras pareiškė, kad skolas gerbs, bet sieks derėtis, kaip jas grąžinti. Premjeras pažadėjo kitąmet beveik trečdaliu pakelti minimalų atlyginimą ir vėl atidaryti 2013 m. taupant uždarytą visuomeninį transliuotoją.

Likus keturioms dienoms iki Europos lyderių derybų dėl Graikijos, A. Tsipras užsipuolė pagrindinę skolintoją Vokietiją, reikalaudamas sumokėti 160 mlrd. eurų reparacijas už Antrojo pasaulinio karo žalą, o jo finansų ministras pagrasino, kad, jei šalis bus priversta trauktis iš euro zonos, ši ims byrėti ir sužlugs.