Graikija anksti penktadienį išdėstė naujo pageidaujamo pagalbos plano detales, kad išvengtų savo finansų griūties, siūlydamasi pertvarkyti finansų sistemą ir padidinti mokesčius mainais į skolų naštos sumažinimą ir naują paskolą iš euro zonos.

Naujausias paketas, pateiktas likus vos dviem valandoms iki lemiamo galutinio termino vidurnaktį Briuselio (penktadienį 1 val. Graikijos ir Lietuvos laiku), yra labai panašus į pasiūlymą, kuri buvo panašus į pasiūlymą, kurį praeitą mėnesį pateikė Graikijos tarptautiniai skolintojai prieš nutrūkstant deryboms. Kol kad nebuvo jokių komentarų, ar šis pasiūlymas yra pakankamas, kad Atėnams būtų suteikta nauja pagalba.

„Graikų pasiūlymas ... apima šalies finansinių poreikių patenkinimą ... trejiems metams, skolų patikslinimą ir 35 mlrd. eurų investicijų paketas, kurio veikla būtų sutelkta laikotarpio pradžioje“, – sakė vienas Graikijos vyriausybės šaltinis.

Euro zonos pareigūnai išnagrinės to plano detales šeštadienį, parą prieš žūtbūtinį visų 28 Europos Sąjungos šalių lyderių susitikimą, kuriame tikriausiai spręsis Graikijos narystės euro zonoje ir netgi pačioje Bendrijoje klausimas.

Šis viršūnių susitikimas vyks praėjus savaitei po to, kai graikai triuškinamai atmetė oficialiųjų tarptautinių skolintojų – Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – pateikto vėliausio finansinės pagalbos sąlygas.

Sąlygos numatė tolesnį mokesčių didinimą ir valstybės biudžeto išlaidų karpymą.

Ilgai besitęsiančiai Graikijos skolų krizei pasiekus apogėjų, šalis praeitą mėnesį buvo priversta uždaryti bankus, paralyžiuodama ekonomiką. Tuo tarpu draudimas pervesti pinigus iš šalies faktiškai blokavo įvairių prekių, pradedant maisto produktais, baigiant vaistais, importą.

Penktadienį Graikijos parlamento bus prašoma suteikti įgaliojimus premjerui Aleksiui Ciprui ir kitiems aukšto rango pareigūnams vesti naujas derybas vėliausio pasiūlymo pagrindu, pranešė valstybinė naujienų agentūra ANA.

Premjeras gali susidurti su griežtosios linijos šalininkų savoje kairiojoje partijoje „Syriza“, visiškai atmetančių diržų veržimo politiką, pasipriešinimu.

Nauji planai

Graikijos kairioji vyriausybė atėjo į valdžią sausį žadėdama užbaigti jau ne vienerius metus pagal ankstesnių finansinio gelbėjimo paketų sąlygas vykdomą griežto taupymo politiką. Tačiau savo naujuose pasiūlymuose ji sutinka su skolintojų reikalavimais vengti skatinti žmonės anksčiau laiko išeiti į pensiją ir siekti, kad pensininkai mokėtų didesnius sveikatos draudimo įnašus.

Taip pat turėtų būti padidinti mokesčiai laivybos sektoriui, pelno ir prabangos mokesčiai; žadama energingai kovoti su mokesčių vengimu, sakoma 13 puslapių dokumente, kurį Atėnai pateikė anksti penktadienį.

Graikija taip pat pasižadėjo, kad pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio sudarys 1 proc. bendrojo vidaus produkto, bus parduotos paskutinės vyriausybei likusios telekomunikacijų milžinės OTE akcijos, o Pirėjo ir Salonikų uostai bus privatizuoti ne vėliau negu spalį.

Vis dėlto Atėnai perspėjo, kad biudžeto pajamų pertekliaus uždaviniai, dėl kurių jau anksčiau buvo susitarta su skolintojai, turės būti peržiūrėti dėl blogėjančios ekonomikos padėties. Graikija anksčiau buvo sutikusi siekti, kad šiemet biudžeto pajamų perviršis siektų 1 proc., 2016 metais – 2 proc., o 2017 metais – 3 proc. BVP.

Užuot atšaukusi 30 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatą visoms saloms, kaip reikalavo skolintojai, vyriausybė nurodė kol kas panaikinsianti tą lengvatą tik turtingiausioms ir daugiausiai turistų pritraukiančioms saloms.

Kreditoriai taip pat reikalavo sumažinti išlaidas kariuomenei 400 mln. eurų, bet Atėnai sutinka nurėžti tik 100 mln. eurų šiais metais, ir 200 mln. eurų – ateinančiais.

Parengta pagal BNS informaciją