Gabrielė į Angliją važiavo užsidirbti - fasuoti ryžius ir perrinkinėti obuolius. Tačiau vietoj žadėto darbo merginai buvo pasiūlyta tapti fiktyvia žmona. Atsisakiusi pasiūlymo, ji tapo trijų vyriškių smurto auka.

Pagalbą fiktyviomis žmonomis tapusioms, o tiksliau - parduotoms, merginoms teikiančios Lietuvos „Carito“ atstovės perspėja, kad patiklios, iš fiktyvios santuokos pasipelnyti bandančios lietuvaitės ne tik negauna pinigų, bet dažnai būna įtraukiamos ir į sekso vergiją. Tai liudija ir dvidešimtmetė Gabrielė, kuri nuo fiktyvios santuokos išsisuko, bet liko paženklinta visam gyvenimui. Savo istoriją mergina papasakojo norėdama perspėti kitas merginas nesusigundyti lengvais pinigais ir netikėtais darbo pasiūlymais.

Fiktyviomis santuokomis ir jų pasekmėmis besidominti Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi iniciatyvos, kad tokios santuokos sudarymas pagal įstatymą būtų prilygintas žmogaus išnaudojimui ir už tai būtų numatyta atitinkama bausmė.

Galbūt susirinkę į rudens sesiją Seimo nariai svarstys Baudžiamojo kodekso pataisų, kuriomis siekiama užkirsti kelią fiktyvioms vedyboms, projektą. Tad nuo mūsų išrinktųjų priklausys, ar bus stabdoma Lietuvoje dar naujos, bet dviprasmiškos ir masinančios formos prekyba žmonėmis.

Apsispręsti - trys dienos

Gabrielė - dvidešimt kelerių metų, iš pažiūros savarankiška, savimi pasitikinti Panevėžio apskrities gyventoja. Su Gabriele dirbanti Lietuvos „Carito“ socialinė darbuotoja Jolita Bučiūnaitė neslepia, kad mergina - labai pažeista, praradusi pasitikėjimą ir aplinkiniais, ir savimi. J.Bučiūnaitė sakė, jog tik po mėnesių mėnesius trukusio reabilitacijos laikotarpio Gabrielė išdrįso viešai atskleisti savo istoriją.

Baigusi vidurinę mokyklą Gabrielė už minimalų atlygį dirbo viename iš prekybos centrų. Kartą mamos draugės giminaitė, jauna vaiką auginanti moteris, anot jos, pati dirbusi Didžiojoje Britanijoje, merginai pasiūlė darbą Anglijoje. Padėti jai įsidarbinti užsienyje pasišovusi moteris tikino, kad reikės dirbti vaisių ir daržovių fabrike: fasuoti ryžius ir perrinkinėti obuolius. Apsispręsti Gabrielei reikėjo per tris dienas.

Darbą siūliusioji paaiškino, kad vykdama mergina galinti neimti pinigų, tik patarė įsidėti maisto kelioms dienoms. Gabrielė, be patarimų, gavo ir pažadą, esą ją Anglijoje pasitiks įdarbintojai, be to, dėl viso pikto buvo įduotas adresas, kur teks apsigyventi. „Nurodytame mieste išlipome trise: du vaikinai ir aš. Niekas mūsų nepasitiko, būstą pagal adresą susiradome patys“, - toliau pasakojo Gabrielė. Tai įvyko lygiai prieš metus, 2011-ųjų gegužę.

Į vyrus siūlė pakistanietį

Gabrielei teko apsigyventi drauge su vaikinais, lovų patalai buvę be užvalkalų, namai tušti, jokio maisto. Visą maistą, kurį buvo atsivežę, netrukus suvalgė. „Mūsų būste vis pasirodydavo lietuvis vyrukas, jis mane tikino, kad pažadėta darbo vieta užimta, tad teks palaukti, kol atsiras naujo darbo“, - sakė Gabrielė. Kiti lietuviai parodė konteinerius, į kuriuos prekybos centrai sukrauna pasenusius maisto produktus, skirtus visokio plauko vargšams. „Tad ir aš rausdavausi tuose konteineriuose, džiaugiausi, kad nereikia badauti“, - aiškino Gabrielė, kantriai laukusi pažadėto darbo kiek ilgiau nei savaitę.

„Atėjo šeštadienis. Tądien į varganą mūsų būstą atvyko trys lietuviai vyrukai, kurių vieną pažinojau, nes su juo mokėmės vienoje mokykloje, tik jis keleriais metais vyresnis. Jie mane pakvietė kartu vykti į vakarėlį“, - pasakojo Gabrielė. Mergina sakė, kad siūlymas važiuoti kartu su vaikinais ją mažai viliojo, bet buvo peralkusi ir susigundė, - galbūt vakarėlyje galės bent pavalgyti. Vakarėlis vyko privačiame name. „Nuvykusi pamačiau būrį besilinksminančių vaikinų ir merginų, kurie man atrodė gerokai apsvaigę. O kai su savo palydovais susėdome ant sofos, šie pasiūlė man užsidirbti - ištekėti už pakistaniečio“, - prisiminė Gabrielė. Tąkart pasiūlymo ji atsisakiusi.

Košmariška naktis

Anot merginos, vakarėlyje ji buvo vaišinama vien brendžiu ir koka kola. „Įtariu, kad į vieną iš gėrimų man buvo įberta narkotikų, nes gerdama labai greitai apsvaigau“, - aiškino Gabrielė. Vėlesnius vakaro įvykius ji teigia prisimenanti lyg per miglą. Trys ją atlydėjusieji vaikinai pareikalavo, kad ji eitų su jais, o jai atsisakius ėmė grasinti peiliu ir tempti jėga.

Nusitempę į atokų kambarį jaunuoliai pasikeisdami vienas po kito ją žagino net kelias valandas, trankė ir daužė, sukiojo bei laužė rankas ir kojas, smaugė, o vos jai ėmus priešintis vienas iš vaikinų darsyk išsitraukė peilį ir grasino papjausiąs. Mergina teigė, kad tik tuomet, kai prievartautojai pavargo patys ir kiek prarado budrumą, jai pagaliau pavyko nuo jų pabėgti.

„Bėgau slapstydamasi, o sprukdama paskambinau mamai į Lietuvą ir papasakojau, kas man atsitiko. Mama per savo pažįstamus surado tame pačiame Anglijos mieste gyvenančią lietuvę. Ši surado mane ir priglaudė savo namuose. Toji moteris iš namų, kuriuose buvau jau anksčiau apsigyvenusi, paėmė mano pasą ir apie tai, kas man nutiko, pranešė policijai“, - pasakoja Gabrielė.

Pradėjusi tyrimą Anglijos policija skyrė jai apsaugą, maitino. Visi trys Gabrielę nuskriaudę vaikinai netrukus buvo sulaikyti, o jai policijoje teko juos atpažinti. Apklausos truko savaitę, visą tą laiką mergina buvo saugoma. Po to už mamos atsiųstus pinigus ji nusipirko bilietą namo.

Jaučiasi apginta

Po dviejų Lietuvoje praleistų mėnesių, pernai vasarą, Gabrielė gavo kvietimą į Anglijos teismą. Tąkart už ją kviečiančios valstybės skirtus pinigus drauge skrido ir mama. Teismo procesas truko tris dienas. Gabrielė džiaugiasi, kad proceso metu jai nereikėjo susitikti su žagintojais, bendravo tik su jų advokatais.

Visiems trims jos žagintojams buvo skirta bausmė po devynerius metus kalėti Anglijos kalėjime. „Būtent teisme sužinojau, kad per lemtingąjį vakarėlį man į gėrimą buvo įberta narkotikų, nes mano kraujo tyrimuose buvo nustatyta, kad vartojau narkotikų, nors pati to sąmoningai nedariau“, - pasakojo Gabrielė.

Tai, kad skriaudikai nubausti, Gabrielei teikia šiokį tokį saugumo jausmą. Tačiau mergina prisipažįsta, kad po patirtos prievartos jau nebepasitiki vyrais, o grįžusi į Lietuvą bijo bet kokių vakarėlių, susigūžia, kai gatvėje stabtelėjus automobiliui ją ima kalbinti nepažįstami jaunuoliai.

„Bandau įsivaizduoti, kaip Lietuvoje būtų įvertintas toks išžaginimas, kiek būtų trukęs tyrimas ir teismas. Be to, netikiu, kad mano nelaimė Lietuvoje būtų rimtai įvertinta. Greičiausiai pati būčiau pasmerkta, žagintojai išsisukę nuo bausmės, o man būtų sakoma, kad gavau, ko norėjau“, - prisipažino Gabrielė. Ji neslepia, kad Lietuvos policija buvo informuota apie darbą Anglijoje jai pasiūliusią moterį. Gabrielė neabejoja, jog ji yra sąvadautoja, tačiau policija tikina, esą nėra įrodymų tam, kad moteris taptų įtariamąja.

Rizikinga ateitis

Dabar Gabrielę globoja Lietuvos „Carito“ darbuotojai, jai teikiamos socialinio darbuotojo bei psichologo paslaugos. Lietuvos „Caritui“ tarpininkaujant mergina mokosi amato. Ji teigia, jog iš savo nelaimės pasimokiusi, kad prieš išvažiuojant į užsienį reikia kuo daugiau sužinoti, kur ir ką teks dirbti, surinkti kuo daugiau žinių apie įdarbinančią įmonę ir būsimus darbdavius, o namiškiams palikti kuo daugiau kontaktų, ne vien savo telefono numerį.
 
Lietuvos „Carito“ socialinė darbuotoja J.Bučiūnaitė pridūrė, kad fiktyviai už vadinamojo trečiojo pasaulio valstybės piliečio ištekėti ir taip užsidirbti siekiančios merginos turėtų suprasti, kad fiktyvios vedybos - tai viena iš prekybos žmonėmis formų. Jos teigimu, tikėtina, kad yra merginų, kurios sudariusios fiktyvią santuoką iš to gauna pinigų, bet didžioji dalis užsienyje sutikusiųjų tapti netikromis žmonomis netrukus paverčiamos prostitutėmis.

Ji pabrėžė, kad prekybos žmonėmis aukos dažniausiai būna itin pažeidžiamos dėl to, kad augo skurdesnėse šeimose, joms nesisekė mokytis. Dažna jų neturi socialinių įgūdžių, gyvena vien svajonėmis apie tai, kaip fiktyviai susituokusi ar pardavinėdama savo kūną prasigyvens, o jau tuomet pradės kitą, daug gražesnį gyvenimą.

Laukiama įstatymo pataisų

Kita prekybos žmonėmis aukoms padedanti Lietuvos „Carito“ socialinė darbuotoja Jolita Juškevičienė pasakoja, kad pagalbos į jų organizaciją kreipiasi ne itin daug fiktyvia santuoka susiviliojusių ir sunkias tokio pasirinkimo pasekmes išgyvenusių merginų bei moterų. Tačiau ir tie reti atvejai liudija, kad naudojantis mūsų krašto piliečių pažeidžiamumu jos yra išnaudojamos, o valstybės reikalas šias aukas apginti. Anot J.Juškevičienės, būtent todėl VRM parengė Baudžiamojo kodekso pataisų projektą. Šiomis pataisomis labai suinteresuotas pagalbą netikrų santuokų aukoms teikiantis Lietuvos „Caritas“.

Baudžiamojo kodekso įstatymo pataisų projektu siekiama, kad prievarta sudaryta fiktyvi santuoka būtų vertinama kaip prekyba žmonėmis ir už tai grėstų baudžiamoji atsakomybė. Šiam pataisų projektui Vyriausybė jau pritarė, tad tikėtina, kad įstatymo pataisų rudenį imsis Seimas.

Kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis skyriaus laikinojo viršininko Tomo Puškoriaus teigimu, šiuo metu galiojantys mūsų valstybės įstatymai prievartinių fiktyvių santuokų nepriskiria nei prekybos žmonėmis, nei kitokiai išnaudojimo formai ir jokia baudžiamoji atsakomybė už tokias santuokas nenumatyta.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją