Grįžusiems iš emigracijos pradinukams lietuviška mokykla tampa iššūkiu - Anglija.lt
 

Grįžusiems iš emigracijos pradinukams lietuviška mokykla tampa iššūkiu 

Stiprus akcentas, skurdus žodynas, pasimetimas - o kas yra klumpės? Tai tik keletas sunkumų, su kuriais susiduria iš emigracijos grįžę ir mokyklą pradėję lankyti pradinukai.

Mokytojams kyla nauji iššūkiai - rasti būdų, kaip vaikus mokyti. Dalis užsienyje apsigyvenusių lietuvių renkasi nuotolinį mokymą. Pamoką klasėje keičia bendravimas internetu.

Grįžusiems iš užsienio vaikams ir jų tėvams tenka stengtis kur kas daugiau, kad mokykloje jiems sektųsi taip pat, kaip bendraamžiams.

Šiaulių Ragainės progimnazijos pradinių klasių mokytojos metodininkės Neringos Viktoravičienės klasėje šiemet pirmą kartą tiek daug iš emigracijos grįžusių vaikų.

Pedagogė atskleidžia susidurianti su iki tol nebūtais sunkumais - kalbos barjeru, ugdymo sistemų skirtumais.

Vai­kai kal­ba su ak­cen­tu, jų skur­dus žo­dy­nas, ne­sup­ran­ta per­kel­ti­nių žo­džių reikš­mių. Už­sie­nio kal­bos žo­džiai vis įsi­ter­pia į kal­bą, kai pri­mirš­tamas lie­tu­viš­kas.

Vai­kams bū­na su­dė­tin­ga lie­tu­viš­kai įvar­din­ti me­džių pa­va­di­ni­mus – ži­no juos tik už­sie­nio kal­ba. Mo­ky­to­jai ten­ka ro­dy­ti me­džio la­pą, aiš­kin­ti lie­tu­viš­ką pa­va­di­ni­mą.

Mo­ko­si vie­ni iš ki­tų

Nes­pė­ję pri­pras­ti prie nau­jos ap­lin­kos, kal­bos bu­vu­sių emig­ran­tų vai­kai psi­cho­lo­giš­kai la­biau su­dir­gę, su­sier­zi­nę, jau­čia dis­kom­for­tą. N. Vik­to­ra­vi­čie­nė pa­žy­mi, jog aukštes­nė­se kla­sė­se vai­kams iš­ky­la sun­ku­mų, kai tė­vai vai­ką pa­sii­ma ku­riam lai­kui į už­sie­nio ša­lį, po pus­me­čio vėl su­grą­ži­na.

Yra bu­vę, kai nuo­to­li­niu bū­du moks­lei­vis už­duo­tis spren­dė ge­rai, ta­čiau grį­žus į mo­kyk­lą jo ži­nios nea­ti­ti­ko tos kla­sės ly­gio. Te­ko mo­ki­nį grą­žin­ti vie­na kla­se že­miau. Vai­kui tai – dvi­gu­bas stre­sas.

Pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja at­krei­pia dė­me­sį, jog Lie­tu­vos prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gos ge­riau nei už­sie­ny­je iš­la­vi­na vai­ko mo­to­ri­ką, ran­kas. Atė­ju­sie­ji tu­ri sun­ku­mų pieš­ti, spal­vin­ti.

„Man at­ro­do, už­sie­ny­je ne­krei­pia­ma dė­me­sio į dar­bo ko­ky­bę. Mes rei­ka­lau­ja­me, kad at­lik­da­mas dar­bą vai­kas jį pa­da­ry­tų ge­rai, o ten svar­bu – pa­da­riau, o kaip – ne­svar­bu“, – pa­žy­mi N. Vik­to­ra­vi­čie­nė.

Bend­rau­da­ma su iš už­sie­nio grį­žu­siais vai­kais mo­ky­to­ja įžvel­gia ir tei­gia­mų as­pek­tų: jie bend­rak­la­sius mo­ko sve­ti­mos kal­bos, pa­pa­sa­ko­ja apie ki­tą ša­lį. Ji pa­ti no­rė­tų pa­si­nau­do­ti Nor­ve­gi­jos ug­dy­mo pa­tir­ti­mi – daž­niau pa­mo­kas ves­ti lau­ke.

„Džiu­gu, kad tė­vai su­grįž­ta į sa­vo tė­vy­nę. Anks­čiau dau­giau iš­va­žiuo­da­vo, ne­gu su­grįž­da­vo. Šiais moks­lo me­tais neiš­va­žia­vo nė vie­nas – kiek pa­va­sa­rį už­si­re­gist­ra­vo, tiek atė­jo rug­sė­jo pir­mą­ją“, – džiau­gė­si N. Vik­to­ra­vi­čie­nė.

Nuo­to­li­nis mo­ky­mas – emig­ran­tams

Naudodamiesi kom­piu­te­ri­nėmis tech­no­lo­gi­jomis ir in­ter­ne­tu už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys vai­kai iš vi­so pa­sau­lio tu­ri ga­li­my­bę mo­ky­tis lie­tu­viš­kai vir­tua­lio­se pa­mo­ko­se.

Lie­tu­vo­je šiuo me­tu yra pen­kios ug­dy­mo įstai­gos, or­ga­ni­zuo­jan­čios nuo­to­li­nį mo­ky­mą. Vie­na pir­mų­jų, nuo 2011 me­tų, nuo­to­li­nio mo­ky­mo pa­slau­gą 1-8 kla­sių mo­ki­niams ėmė teik­ti Šiau­lių „San­do­ros“ pro­gim­na­zi­ja.

Pir­mai­siais me­tais nuo­to­li­niu bū­du mo­kė­si 17 vai­kų, šie­met – 158. Lie­tu­vos pi­lie­čiams moks­las nuo­to­li­niu bū­du yra ne­mo­ka­mas.

Di­džio­ji da­lis mo­ki­nių yra emig­ra­vu­sių tė­vų vai­kai, vos 5 nuo­to­li­niu bū­du mo­ko­si dėl ki­tų prie­žas­čių. Pa­vyz­džiui, po pa­sau­lį daug ke­liau­jan­tis spor­ti­nin­kas, vai­kai, ku­rių tė­vai prieš­ta­rau­ja, kad jie lan­ky­tų mo­kyk­lą dėl re­li­gi­nių įsi­ti­ki­ni­mų. To­kiais at­ve­jais nuo­to­li­niam mo­ky­mui tu­ri bū­ti su­teik­tas Vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos lei­di­mas.

„Ne­vy­nio­jant į va­tą – jei­gu yra ga­li­my­bė ei­ti į mo­kyk­lą, ge­riau lan­ky­ti mo­kyk­lą. Gy­vas kon­tak­tas, so­cia­li­za­ci­ja la­bai rei­ka­lin­gi. Jei­gu tam tik­ros prie­žas­tys ne­lei­džia, tuo­met ge­riau mo­ky­tis nuo­to­li­niu bū­du, užuot vi­sai ne­si­mo­kius“, – įsi­ti­ki­nęs „San­do­ros“ pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Kęs­tu­tis Šal­tis.

Per at­stu­mą mo­ko­si mo­ki­niai be­veik iš vi­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių, Skan­di­na­vi­jos, Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, Bra­zi­li­jos, Aust­ra­li­jos.

Parengta pagal "Šiaulių kraštas" informaciją

Stiprus akcentas, skurdus žodynas, pasimetimas - o kas yra klumpės? Tai tik keletas sunkumų, su kuriais susiduria iš emigracijos grįžę ir mokyklą pradėję lankyti pradinukai.

Mokytojams kyla nauji iššūkiai - rasti būdų, kaip vaikus mokyti. Dalis užsienyje apsigyvenusių lietuvių renkasi nuotolinį mokymą. Pamoką klasėje keičia bendravimas internetu.

Grįžusiems iš užsienio vaikams ir jų tėvams tenka stengtis kur kas daugiau, kad mokykloje jiems sektųsi taip pat, kaip bendraamžiams.

Šiaulių Ragainės progimnazijos pradinių klasių mokytojos metodininkės Neringos Viktoravičienės klasėje šiemet pirmą kartą tiek daug iš emigracijos grįžusių vaikų.

Pedagogė atskleidžia susidurianti su iki tol nebūtais sunkumais - kalbos barjeru, ugdymo sistemų skirtumais.

Vai­kai kal­ba su ak­cen­tu, jų skur­dus žo­dy­nas, ne­sup­ran­ta per­kel­ti­nių žo­džių reikš­mių. Už­sie­nio kal­bos žo­džiai vis įsi­ter­pia į kal­bą, kai pri­mirš­tamas lie­tu­viš­kas.

Vai­kams bū­na su­dė­tin­ga lie­tu­viš­kai įvar­din­ti me­džių pa­va­di­ni­mus – ži­no juos tik už­sie­nio kal­ba. Mo­ky­to­jai ten­ka ro­dy­ti me­džio la­pą, aiš­kin­ti lie­tu­viš­ką pa­va­di­ni­mą.

Mo­ko­si vie­ni iš ki­tų

Nes­pė­ję pri­pras­ti prie nau­jos ap­lin­kos, kal­bos bu­vu­sių emig­ran­tų vai­kai psi­cho­lo­giš­kai la­biau su­dir­gę, su­sier­zi­nę, jau­čia dis­kom­for­tą. N. Vik­to­ra­vi­čie­nė pa­žy­mi, jog aukštes­nė­se kla­sė­se vai­kams iš­ky­la sun­ku­mų, kai tė­vai vai­ką pa­sii­ma ku­riam lai­kui į už­sie­nio ša­lį, po pus­me­čio vėl su­grą­ži­na.

Yra bu­vę, kai nuo­to­li­niu bū­du moks­lei­vis už­duo­tis spren­dė ge­rai, ta­čiau grį­žus į mo­kyk­lą jo ži­nios nea­ti­ti­ko tos kla­sės ly­gio. Te­ko mo­ki­nį grą­žin­ti vie­na kla­se že­miau. Vai­kui tai – dvi­gu­bas stre­sas.

Pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja at­krei­pia dė­me­sį, jog Lie­tu­vos prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gos ge­riau nei už­sie­ny­je iš­la­vi­na vai­ko mo­to­ri­ką, ran­kas. Atė­ju­sie­ji tu­ri sun­ku­mų pieš­ti, spal­vin­ti.

„Man at­ro­do, už­sie­ny­je ne­krei­pia­ma dė­me­sio į dar­bo ko­ky­bę. Mes rei­ka­lau­ja­me, kad at­lik­da­mas dar­bą vai­kas jį pa­da­ry­tų ge­rai, o ten svar­bu – pa­da­riau, o kaip – ne­svar­bu“, – pa­žy­mi N. Vik­to­ra­vi­čie­nė.

Bend­rau­da­ma su iš už­sie­nio grį­žu­siais vai­kais mo­ky­to­ja įžvel­gia ir tei­gia­mų as­pek­tų: jie bend­rak­la­sius mo­ko sve­ti­mos kal­bos, pa­pa­sa­ko­ja apie ki­tą ša­lį. Ji pa­ti no­rė­tų pa­si­nau­do­ti Nor­ve­gi­jos ug­dy­mo pa­tir­ti­mi – daž­niau pa­mo­kas ves­ti lau­ke.

„Džiu­gu, kad tė­vai su­grįž­ta į sa­vo tė­vy­nę. Anks­čiau dau­giau iš­va­žiuo­da­vo, ne­gu su­grįž­da­vo. Šiais moks­lo me­tais neiš­va­žia­vo nė vie­nas – kiek pa­va­sa­rį už­si­re­gist­ra­vo, tiek atė­jo rug­sė­jo pir­mą­ją“, – džiau­gė­si N. Vik­to­ra­vi­čie­nė.

Nuo­to­li­nis mo­ky­mas – emig­ran­tams

Naudodamiesi kom­piu­te­ri­nėmis tech­no­lo­gi­jomis ir in­ter­ne­tu už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys vai­kai iš vi­so pa­sau­lio tu­ri ga­li­my­bę mo­ky­tis lie­tu­viš­kai vir­tua­lio­se pa­mo­ko­se.

Lie­tu­vo­je šiuo me­tu yra pen­kios ug­dy­mo įstai­gos, or­ga­ni­zuo­jan­čios nuo­to­li­nį mo­ky­mą. Vie­na pir­mų­jų, nuo 2011 me­tų, nuo­to­li­nio mo­ky­mo pa­slau­gą 1-8 kla­sių mo­ki­niams ėmė teik­ti Šiau­lių „San­do­ros“ pro­gim­na­zi­ja.

Pir­mai­siais me­tais nuo­to­li­niu bū­du mo­kė­si 17 vai­kų, šie­met – 158. Lie­tu­vos pi­lie­čiams moks­las nuo­to­li­niu bū­du yra ne­mo­ka­mas.

Di­džio­ji da­lis mo­ki­nių yra emig­ra­vu­sių tė­vų vai­kai, vos 5 nuo­to­li­niu bū­du mo­ko­si dėl ki­tų prie­žas­čių. Pa­vyz­džiui, po pa­sau­lį daug ke­liau­jan­tis spor­ti­nin­kas, vai­kai, ku­rių tė­vai prieš­ta­rau­ja, kad jie lan­ky­tų mo­kyk­lą dėl re­li­gi­nių įsi­ti­ki­ni­mų. To­kiais at­ve­jais nuo­to­li­niam mo­ky­mui tu­ri bū­ti su­teik­tas Vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos lei­di­mas.

„Ne­vy­nio­jant į va­tą – jei­gu yra ga­li­my­bė ei­ti į mo­kyk­lą, ge­riau lan­ky­ti mo­kyk­lą. Gy­vas kon­tak­tas, so­cia­li­za­ci­ja la­bai rei­ka­lin­gi. Jei­gu tam tik­ros prie­žas­tys ne­lei­džia, tuo­met ge­riau mo­ky­tis nuo­to­li­niu bū­du, užuot vi­sai ne­si­mo­kius“, – įsi­ti­ki­nęs „San­do­ros“ pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Kęs­tu­tis Šal­tis.

Per at­stu­mą mo­ko­si mo­ki­niai be­veik iš vi­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių, Skan­di­na­vi­jos, Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, Bra­zi­li­jos, Aust­ra­li­jos.

Parengta pagal "Šiaulių kraštas" informaciją

 (Komentarų: 2)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: