Gruodį laukia netikėto rekordo: Lietuva išlipo iš duobės? - Anglija.lt
 

Gruodį laukia netikėto rekordo: Lietuva išlipo iš duobės?  

Šių metų kalėdiniai apsipirkimai gali turėti vieną išskirtinumą – prognozuojama, kad mažmeninės prekybos apyvarta pasieks visų laikų Lietuvos rekordą, kuris priklausė „burbulais“ aplipusiam 2007 m. gruodžiui. Pasak ekonomistų, tai ženklas, kad Lietuva lipa iš duobės ir žmonės ima patikėti, jog blogiausia liko praeityje.

Banko „Nordea” ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad mažmeninė prekyba šį gruodį gali sudaryti iki 3 mlrd. Lt, o 2007 m. ji buvo beveik 2,8 mrd. Lt be pridėtinės vertės mokesčio.

Praėjusiais metais prieš Kalėdas mažmeninės prekybos apyvarta siekė 2,65 mlrd. Lt.

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis taip pat sutinka, kad šiemet pasiekti rekordą yra realu, bet atkreipia dėmesį, kad pagal nupirktų prekių skaičių 2007 m. lygio vis dar nepasieksime.

„Lietuva pamažu lipa iš krizės duobės, gyventojai mato, kad blogiausia yra praeityje, tačiau atsigavimą labiausiai stabdo likęs diržų veržimosi mentalitetas. Šiemet realiai pradėjo didėti darbuotojų pajamos, o mažėjantis nedarbo lygis ir nedidelė infliacija sudarė tokią aplinką, kurioje žmonės įgauna vis daugiau pasitikėjimo“, – komentavo Ž. Mauricas.

Tiesa, jis skaičiuoja, kad šiemet prekių bus nupirkta apie 15 proc. mažiau nei 2007 m.

„Ne visų prekių pardavimas bus mažesnis ir tai yra labai džiugu“, – dėstė pašnekovas.

Ekonomistas prognozuoja, kad šiemet maisto prekių apyvarta bus panaši kaip 2007 m., tačiau nebus pasiektas kompiuterių, televizorių, buitinės technikos, baldų pardavimo lygis.

„Tikrai pasieksime ir viršysime išmaniųjų telefonų pardavimą maždaug 20 proc. Atėjus naujiems žaidėjams drabužių apyvarta taip pat turėtų būti apie penktadaliu didesnė nei 2007 m. Labiausiai džiugina, kad žaislų pardavimas bus kone dvigubai didesnis ir knygų bus parduodama maždaug 60 proc. daugiau“, – dėstė Ž. Mauricas.

Apskritai gruodį iki trijų kartų išauga žaislų pardavimas, o kompiuterių ir buitinės technikos apyvarta didėja beveik du kartus lyginant su kitais metų mėnesiais. Taip pat prieš Kalėdas daugiau parduodama papuošalų, maisto nuperkama 20 proc. daugiau.

„Įdomu ir tai, kad šiuo laikotarpiu daugiau nuperkama ir kitų prekių, kurios šiaip nesusijusios su Kalėdomis. Žmonės, matyt, nuėję į parduotuvę pirkti dovanų pamato kitas prekes su nuolaida, nusiperka ir jas. Taip pat yra pirkėjų, kurie specialiai atideda pirkinį iki kalėdinio laikotarpio, kad galėtų pasinaudoti nuolaidomis, todėl šiuo laikotarpiu perkami ir baldai, skalbimo mašinos, televizoriai“, – atkreipė dėmesį jis.

Nereikėtų ilgėtis Kalėdų su trimis sulčiaspaudėmis

Jo nuomone, nereikėtų skubėti pasivyti 2007 m. pagal nupirktų prekių skaičiaus, nes tuo metu augimas buvo pernelyg didelis ir nesveikas lyginant su visa ekonomika.

„Tuo metu buvo labai daug perkama daiktų vardan pirkimo, nes darbo užmokesčio augimas buvo labai spartus, o lūkesčiai labai geri. Tuo metu gyventojai pirkdavo daug nereikalingų arba mažai reikalingų daiktų, kad ir to paties maisto ar alkoholio, kurie vėliau būdavo išmetami. Taip pat būdavo kur kas daugiau perkama televizorių, kitų buities daiktų. Šių daiktų poreikis buvo didesnis, matyt, dėl to, kad buvo nekilnojamojo turto bumas. Būdavo atvejų, kai per Kalėdas vienas žmogus gaudavo tris sulčiaspaudes, keturias mikrobangų krosneles. Dabar žmonės perka kur kas atsakingiau ir labiau skaičiuoja“, – atkreipė dėmesį jis.

Apsipirkinėjo už skolintus pinigus

Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiemet vis dar buvo neigiamas, bet kas mėnesį gerėjo. Spalį jis buvo -11. Tuo metu 2007 m. spalį jis buvo -4.

„Tuo metu ir lūkesčiai buvo gerokai didesni, kreditavimo rinka buvo kur kas aktyvesnė. Nemaža dalis gyventojų prekes pirko skolintais pinigais“, – priminė Ž. Mauricas.

Tačiau kartu jis atkreipia dėmesį, kad nuolatinis diržų veržimasis trukdo ekonomikos plėtrai.

„Juk JAV geriau išlipo iš duobės, nes jų mąstymas buvo, kad geriausias būdas išlipti iš krizės yra naujų pajamų uždirbimas ir naujų galimybių ieškojimas, o Europoje vyravo nuomonė, kad išlipti iš krizės galima veržiantis diržus. Tačiau diržų veržimasis nėra gerai, nes jis veikia žmonių mąstymą ta linkme, kad reikia akcentuotis tik į taupymą. O jeigu akcentuojiesi tik į taupymą, tai ekonomika negali augti, nes ekonomika yra judėjimas. O jeigu jo nėra, veržkis diržus kiek nori“, – sakė ekonomistas.

Taip pat, jo nuomone, Lietuvos vartotojų nuotaikas gerina ir atsigavimas D. Britanijoje, Skandinavijoje, nes nepasisekus Lietuvoje bus galima emigruoti.

Duonos kepaliukų išeitų mažiau

Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis irgi mano, kad mažmeninės prekybos apyvarta šiemet gali viršyti 2007 m. gruodį.

„Jau praėjusių metų apyvarta atsiliko labai nedaug – iki 5 proc. Logiška, kad šiemet apyvarta turėtų augti bent tiek, kiek augo atlyginimai – daugiau nei 4 proc. Taigi labai tikėtina, kad pagaliau pasieksime prieškrizinį lygį“, – komentavo ekonomikas.

Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad už tą pačią sumą nupirksime kur kas mažiau daiktų nei prieš penkerius metus.

„Juk kainos pakilo. Tie 2,7 mlrd. Lt, kuriuos dabar išleisime, nėra tie patys 2,7 mlrd. Lt 2007 m. Už nugaros juk turime 5 metų infliaciją, taigi lito vertė jau yra kita. Todėl palyginamosiomis kainomis apyvartos mes nė iš tolo nepavysime, nes jeigu skaičiuotume duonos kepaliukais, už tą pačią sumą mes jų nupirktume kur kas mažiau nei prieš šešerius metus“, – sakė R. Rudzkis.

Kai kas gruodžio laukia kaip išganymo

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas tvirtino, kad mažmenininkai didelių stebuklų nesitiki. Apyvarta turėtų būti iki 5 proc. didesnė nei praėjusiais metais.

„Tačiau, be abejo, visi optimistiškai žiūri, kad turėtų būti geriau, o ne prasčiau. Jeigu vertintume infliacijos lygį kasmet, tai matyti, kad produktų ar paslaugų gali būti nenupirkta daugiau nei 2007 m., bet už jas bus sumokėta brangiau. Mes dar nematome, kad šiuo metu būtų įsigyjama daugiau nei prieš krizę“, – komentavo jis.

Asociacija prognozuoja, kad pagal nupirktų prekių ir paslaugų skaičių 2007 m. lygį galima būtų pasiekti per ketverius-penkerius metus.

Šiemet, kaip ir kasmet, prognozuojama, kad gruodį labiausiai didės grožio ir sveikatinimo priemonių, žaislų, alkoholinių gėrimų, konditerijos gaminių, suvenyrų pardavimas.

Pasak jo, gruodis yra labiausiai prekybininkų laukiamas mėnuo.

„Be jokios abejonės (geriausias mėnuo), nes kai kurioms prekių grupėms per šį mėnesį pasiekiama kone pusė metinių pardavimų, pavyzdžiui, puošimo ir dekoravimo atributikos. O fejerverkai per gruodį turbūt padaro 90 proc. savo apyvartos”, – kalbėjo L. Vilimas.

2014 m. perspektyva

Pasiteiravus, ko reikėtų laukti kitais metais, Ž. Mauricas prognozavo neblogą ateitį.

„Daug kas priklauso nuo to, kas vyks Europos ir viso pasaulio ekonomikoje, bet tikimės, kad Vakarai pamažu stojasi ant kojų, Europa išlips iš recesijos, o JAV pakankamai sparčiai augs. Jeigu išsipildys ši prognozė, tikimės, kad 2014 m. bus dar geresni, nes mes tikimės, kad darbo užmokestis augs 5 proc., o infliacija bus vos 2 proc. Taigi gyventojų pajamos turėtų realiai didėti. Taigi jeigu nieko blogo ir netikėto nenutiks, ateinantys metai būtų dar geresni“, – sakė ekonomistas.

Šių metų kalėdiniai apsipirkimai gali turėti vieną išskirtinumą – prognozuojama, kad mažmeninės prekybos apyvarta pasieks visų laikų Lietuvos rekordą, kuris priklausė „burbulais“ aplipusiam 2007 m. gruodžiui. Pasak ekonomistų, tai ženklas, kad Lietuva lipa iš duobės ir žmonės ima patikėti, jog blogiausia liko praeityje.

Banko „Nordea” ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad mažmeninė prekyba šį gruodį gali sudaryti iki 3 mlrd. Lt, o 2007 m. ji buvo beveik 2,8 mrd. Lt be pridėtinės vertės mokesčio.

Praėjusiais metais prieš Kalėdas mažmeninės prekybos apyvarta siekė 2,65 mlrd. Lt.

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis taip pat sutinka, kad šiemet pasiekti rekordą yra realu, bet atkreipia dėmesį, kad pagal nupirktų prekių skaičių 2007 m. lygio vis dar nepasieksime.

„Lietuva pamažu lipa iš krizės duobės, gyventojai mato, kad blogiausia yra praeityje, tačiau atsigavimą labiausiai stabdo likęs diržų veržimosi mentalitetas. Šiemet realiai pradėjo didėti darbuotojų pajamos, o mažėjantis nedarbo lygis ir nedidelė infliacija sudarė tokią aplinką, kurioje žmonės įgauna vis daugiau pasitikėjimo“, – komentavo Ž. Mauricas.

Tiesa, jis skaičiuoja, kad šiemet prekių bus nupirkta apie 15 proc. mažiau nei 2007 m.

„Ne visų prekių pardavimas bus mažesnis ir tai yra labai džiugu“, – dėstė pašnekovas.

Ekonomistas prognozuoja, kad šiemet maisto prekių apyvarta bus panaši kaip 2007 m., tačiau nebus pasiektas kompiuterių, televizorių, buitinės technikos, baldų pardavimo lygis.

„Tikrai pasieksime ir viršysime išmaniųjų telefonų pardavimą maždaug 20 proc. Atėjus naujiems žaidėjams drabužių apyvarta taip pat turėtų būti apie penktadaliu didesnė nei 2007 m. Labiausiai džiugina, kad žaislų pardavimas bus kone dvigubai didesnis ir knygų bus parduodama maždaug 60 proc. daugiau“, – dėstė Ž. Mauricas.

Apskritai gruodį iki trijų kartų išauga žaislų pardavimas, o kompiuterių ir buitinės technikos apyvarta didėja beveik du kartus lyginant su kitais metų mėnesiais. Taip pat prieš Kalėdas daugiau parduodama papuošalų, maisto nuperkama 20 proc. daugiau.

„Įdomu ir tai, kad šiuo laikotarpiu daugiau nuperkama ir kitų prekių, kurios šiaip nesusijusios su Kalėdomis. Žmonės, matyt, nuėję į parduotuvę pirkti dovanų pamato kitas prekes su nuolaida, nusiperka ir jas. Taip pat yra pirkėjų, kurie specialiai atideda pirkinį iki kalėdinio laikotarpio, kad galėtų pasinaudoti nuolaidomis, todėl šiuo laikotarpiu perkami ir baldai, skalbimo mašinos, televizoriai“, – atkreipė dėmesį jis.

Nereikėtų ilgėtis Kalėdų su trimis sulčiaspaudėmis

Jo nuomone, nereikėtų skubėti pasivyti 2007 m. pagal nupirktų prekių skaičiaus, nes tuo metu augimas buvo pernelyg didelis ir nesveikas lyginant su visa ekonomika.

„Tuo metu buvo labai daug perkama daiktų vardan pirkimo, nes darbo užmokesčio augimas buvo labai spartus, o lūkesčiai labai geri. Tuo metu gyventojai pirkdavo daug nereikalingų arba mažai reikalingų daiktų, kad ir to paties maisto ar alkoholio, kurie vėliau būdavo išmetami. Taip pat būdavo kur kas daugiau perkama televizorių, kitų buities daiktų. Šių daiktų poreikis buvo didesnis, matyt, dėl to, kad buvo nekilnojamojo turto bumas. Būdavo atvejų, kai per Kalėdas vienas žmogus gaudavo tris sulčiaspaudes, keturias mikrobangų krosneles. Dabar žmonės perka kur kas atsakingiau ir labiau skaičiuoja“, – atkreipė dėmesį jis.

Apsipirkinėjo už skolintus pinigus

Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiemet vis dar buvo neigiamas, bet kas mėnesį gerėjo. Spalį jis buvo -11. Tuo metu 2007 m. spalį jis buvo -4.

„Tuo metu ir lūkesčiai buvo gerokai didesni, kreditavimo rinka buvo kur kas aktyvesnė. Nemaža dalis gyventojų prekes pirko skolintais pinigais“, – priminė Ž. Mauricas.

Tačiau kartu jis atkreipia dėmesį, kad nuolatinis diržų veržimasis trukdo ekonomikos plėtrai.

„Juk JAV geriau išlipo iš duobės, nes jų mąstymas buvo, kad geriausias būdas išlipti iš krizės yra naujų pajamų uždirbimas ir naujų galimybių ieškojimas, o Europoje vyravo nuomonė, kad išlipti iš krizės galima veržiantis diržus. Tačiau diržų veržimasis nėra gerai, nes jis veikia žmonių mąstymą ta linkme, kad reikia akcentuotis tik į taupymą. O jeigu akcentuojiesi tik į taupymą, tai ekonomika negali augti, nes ekonomika yra judėjimas. O jeigu jo nėra, veržkis diržus kiek nori“, – sakė ekonomistas.

Taip pat, jo nuomone, Lietuvos vartotojų nuotaikas gerina ir atsigavimas D. Britanijoje, Skandinavijoje, nes nepasisekus Lietuvoje bus galima emigruoti.

Duonos kepaliukų išeitų mažiau

Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis irgi mano, kad mažmeninės prekybos apyvarta šiemet gali viršyti 2007 m. gruodį.

„Jau praėjusių metų apyvarta atsiliko labai nedaug – iki 5 proc. Logiška, kad šiemet apyvarta turėtų augti bent tiek, kiek augo atlyginimai – daugiau nei 4 proc. Taigi labai tikėtina, kad pagaliau pasieksime prieškrizinį lygį“, – komentavo ekonomikas.

Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad už tą pačią sumą nupirksime kur kas mažiau daiktų nei prieš penkerius metus.

„Juk kainos pakilo. Tie 2,7 mlrd. Lt, kuriuos dabar išleisime, nėra tie patys 2,7 mlrd. Lt 2007 m. Už nugaros juk turime 5 metų infliaciją, taigi lito vertė jau yra kita. Todėl palyginamosiomis kainomis apyvartos mes nė iš tolo nepavysime, nes jeigu skaičiuotume duonos kepaliukais, už tą pačią sumą mes jų nupirktume kur kas mažiau nei prieš šešerius metus“, – sakė R. Rudzkis.

Kai kas gruodžio laukia kaip išganymo

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas tvirtino, kad mažmenininkai didelių stebuklų nesitiki. Apyvarta turėtų būti iki 5 proc. didesnė nei praėjusiais metais.

„Tačiau, be abejo, visi optimistiškai žiūri, kad turėtų būti geriau, o ne prasčiau. Jeigu vertintume infliacijos lygį kasmet, tai matyti, kad produktų ar paslaugų gali būti nenupirkta daugiau nei 2007 m., bet už jas bus sumokėta brangiau. Mes dar nematome, kad šiuo metu būtų įsigyjama daugiau nei prieš krizę“, – komentavo jis.

Asociacija prognozuoja, kad pagal nupirktų prekių ir paslaugų skaičių 2007 m. lygį galima būtų pasiekti per ketverius-penkerius metus.

Šiemet, kaip ir kasmet, prognozuojama, kad gruodį labiausiai didės grožio ir sveikatinimo priemonių, žaislų, alkoholinių gėrimų, konditerijos gaminių, suvenyrų pardavimas.

Pasak jo, gruodis yra labiausiai prekybininkų laukiamas mėnuo.

„Be jokios abejonės (geriausias mėnuo), nes kai kurioms prekių grupėms per šį mėnesį pasiekiama kone pusė metinių pardavimų, pavyzdžiui, puošimo ir dekoravimo atributikos. O fejerverkai per gruodį turbūt padaro 90 proc. savo apyvartos”, – kalbėjo L. Vilimas.

2014 m. perspektyva

Pasiteiravus, ko reikėtų laukti kitais metais, Ž. Mauricas prognozavo neblogą ateitį.

„Daug kas priklauso nuo to, kas vyks Europos ir viso pasaulio ekonomikoje, bet tikimės, kad Vakarai pamažu stojasi ant kojų, Europa išlips iš recesijos, o JAV pakankamai sparčiai augs. Jeigu išsipildys ši prognozė, tikimės, kad 2014 m. bus dar geresni, nes mes tikimės, kad darbo užmokestis augs 5 proc., o infliacija bus vos 2 proc. Taigi gyventojų pajamos turėtų realiai didėti. Taigi jeigu nieko blogo ir netikėto nenutiks, ateinantys metai būtų dar geresni“, – sakė ekonomistas.

 (Komentarų: 7)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: