Ne pirmi metai aktyviai muzikuojanti lietuviška roko grupė „Gyvai“ praeitą savaitgalį surengė „gyvą“ koncertą Londone. Nors grupės vardas nemirga laikraščių antraštėse, jos sukurtas antrasis vaizdo klipas „Me Without You“ šiemet buvo pristatytas geriausių MTV vaizdo klipų konkursui.

Grupė „Gyvai“ nesiekia bet kokiomis priemonėmis pakliūti į blizgančių žurnalų puslapius, bet kaip ir visi muziką kuriantys žmonės nori būti išgirsti ir pasiekti žmonių širdis. Į grupę prieš aštuonetą metų susibūrę jaunuoliai daro viską, kad surastų tuos, kuriems jų muzika būtų artima, ir tiki, kad tokių žmonių yra visur. Šio troškimo vedama ir „Lietuvių krikščionių bažnyčios Londone“ pakviesta grupė praeitą savaitgalį surengė du „gyvus“ koncertus – vieną „Kensington Temple“ bažnyčioje, kitą - East Hame. Prieš ketvertą metų ši grupė Lietuvoje buvo išrinkta geriausia alternatyvios muzikos grupe, o pernai nacionalinėje “Eurovizijos” konkurso atrankoje ji sulaukė nemažos dalies žiūrovų palaikymo ir iškopė į ketvirtą vietą.

Sieja ir giminystė, ir tikėjimas

Šiuo metu grupė susideda iš keturių žmonių – anksčiau buvo šeši – ir visi jie susibūrė šeimyninių ryšių bei draugystės pagrindu. „Mes su Justu (J.Kupstys, elektrinė gitara) nuo vaikystės pažįstami, esam giminės, mūsų šeimos bendrauja, tad susitinkam ne tik repeticijų metu. Justo ir Dimos (D.Škulis, bosinė gitara) tėvai bendradarbiai, visi vilniečiai. Be to, visi tikintys, nors bažnyčios skirtingas, bet krikščioniškas tikėjimas mus vienija“, – sako grupės vokalistė Milda Kriščiūnaitė.
Pati Milda grupėje – nuo pat jos įsikūrimo. Ji buvo ir lieka pagrindine grupės vokaliste ir dainų kūrėja. Tiesa, dainų žodžius ir muziką grupėje gali kurti kiekvienas – kuris sugalvoja, tas ir pasiūlo, o grupės nariai nusprendžia, ar verta tai atlikti. Tad nemažai dainų yra bendri visos grupės kūriniai. „Mes surandam bendrą kalbą, nes visi esam tikintys ir tai atsispindi mūsų muzikoje. Tačiau mūsų muzika bažnyčioje groti nelabai tinka. Bažnyčia, kaip vieta, nepritaikyta tokio pobūdžio muzikai. Mes esam tiesiog roko grupė, tik tiek, kad mūsų kuriamoje muzikoje atsispindi mūsų tikėjimas“, – sako Justas.

Grupėje – ir amerikietis

Kalbėdamasi su Londone besisvečiuojančiais grupės „Gyvai“ nariais kurį laiką nė nepastebėjau, kad vienas jų – ne lietuvis. Nei išvaizda, nei kalba, nei tartis neišdavė, kad vaikinas – atvykėlis iš Amerikos.

- Kodėl lietuviai atsirado tavo gyvenime? – teiraujuosi.

- Todėl, kad aš jų gyvenime atsiradau, - be jokių „amerikonizmų“ balse paaiškina Joshua McClungas. Grupėje jis muša būgną, o į Lietuvą atvyko dar paauglys kartu su tėvais misionieriais prieš devynerius metus. Jis lankė lietuvišką mokyklą, gerai išmoko kalbą, o su grupės nariu Dima susipažino krikščionių stovykloje. „Ne tik žmonės išvažiuoja iš Lietuvos, į Lietuvą irgi atvyksta gyventi. Kalbą išmoksta. Dirba“, - šypsosi vaikinas. Būgnais groti jis pradėjo nuo ketverių metų ir per tą laiką jam teko nemažai koncertuoti su įvairiausiomis grupėmis Amerikoje. Jis sakė nesijaučiąs ateiviu ir neturįs adaptacijos problemų. „Tie, kas čia, į Angliją, atvažiuoja, irgi įsilieja, taip ir aš“, – sako Joshua. Milda juokais priduria, kad „Coca-colą“ jis vis tiek geria. „Neperėjau prie lietuviškos giros“, - pripažįsta Joshua.

Ir nors būgnus mušti, kaip sako pats muzikantas, sunkus darbas, o dar sunkesnis – juos tampyti, vaikinas verčiasi vien iš grojimo. Tiesa, kad užsidirbtų pragyvenimui, būgnuoti jam tenka net trijose grupėse.

Rokas ir dvasiniai dalykai – nesuderinami?

Kiti grupės nariai turi darbus, mažiau susijusius su muzika. Arčiausiai muzikos pasaulio yra Mildos darbas – ji muzikos mokytoja. Dima turi psichologijos magistro laipsnį, o Justas iki šiol dirbo statybų valdymo įmonėje. „Dabar statybos baigėsi, muzika liko“, – šypsosi Justas.

Grupė yra surengusi daug koncertų Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Jiems yra tekę groti ir dešimttūkstantinei miniai. Tačiau Lietuvoje koncertuoti galimybių nėra daug. Bėda ta, kad maža muzikinė rinka ir nepriklausomų grupių muzikos kūrimo ir vartojimo tradicija nėra išvystyta. „Mums net leidžiant albumus buvo problema, nes mūsų negalėjo niekam priskirti. Klausinėdavo - kokia leidybinė firma, kas prodiuseris ir pan. O mes viską darom patys iš savo pinigų. Dabar atsiranda tokių daugiau, džiazistai kažką panašaus ima daryti. Dar vienas dalykas – Lietuvoje žmonės nėra linkę klausyti tokios muzikos kaip mūsų, daugiau priima popsą“, – sako Justas.

„Mes netinkam paprastiems žmonėms, nes dainuojame apie dvasinius dalykus, o tiems, kuriems dvasiniai dalykai svarbu, nelabai patinka būtent tokia muzika. Rokas ir dvasiniai dalykai daug kam atrodo nesuderinami“, - priduria Dima ir primena, kad rokas visada buvo siejamas su maištu prieš sistemą. „Mes irgi einam prieš srovę, maištaujam ir muzikos, ir dainų tekstų prasme“.

Ir dar, lietuviškos muzikos pasaulyje gan įprasta, kad grupės koncertuoja pagal paruoštą fonogramą. Grupė „Gyvai“ fonogramų nepripažįsta – jie koncertuoja tik gyvai. Tai rizikinga, nes gali ir nepasisekti, bet teikia daugiau džiaugsmo ir patiems atlikėjams, ir klausytojams.

Sutiko savo mokinį

Grupė dažniausiai koncertuoja klubuose arba įvairiuose renginiuose. „Tai muzika, pagal kurią galima šokti, bet galima ir klausyti. Nepavadinčiau jos sunkiuoju roku, kurio klausydamas nebent galva makaluoti gali. Mūsų muzika melodinga ir dažnai žmonės klauso žodžių, muzikos“, - teigia Justas.

Į Londoną grupė atvyko trumpam ir 7-8 dešimtmečio roko garsenybių keliais pasivaikščioti sakė nespėję.

„Kiekvienas Lietuvos lietuvis turi kokį nors lietuvį Londone - ar draugą, ar giminaitį. Dalis Lietuvos čia gyvena ir mes tikimės pasiekti lietuvius, esančius čia. Atvažiavom pas lietuvius, dainas parinkom lietuviškas, kad savo krašto dainų nepamirštų“, – sakė Justas.

Ir nors Milda, kuri Londone svečiavosi pirmą kartą, ir buvo įsitikinusi, kad ji jokių draugų ar net pažįstamų Londone neturi, išvydo salėje savo buvusį mokinį. „Pauliau, ar čia tu?“ – per pertraukėlę kreipėsi dainininkė į berniuką publikoje. Ir paaiškino, kad pernai jos vienas mokinys išvyko. Ji nežinojo kur, o pasirodo, jis – Londone.

Zita Čepaitė