Grybai Anglijoje – dėl grožio? - Anglija.lt
 

Grybai Anglijoje – dėl grožio? 

Visame pasaulyje suskaičiuojama apie 120 000 grybų rūšių ir maždaug 1 800 jų yra valgomi. Kiti akį džiugina netikėta spalvų ir formų įvairove. Grybai paslaptingi dar ir dėl to, kad nepriskiriami nei augalų, nei gyvūnų pasauliui ir atsiranda tarsi iš nieko palijus šiltam lietučiui.

Spalio mėnuo Anglijoje laikomas grybingiausiu mėnesiu. Žinovai teigia, kad Anglijoje šie metai itin grybingi, nes vasara buvo šilta ir lietinga. Tačiau vis dažniau pasigirsta susirūpinusių balsų dėl masinio grybavimo, kurį esą paskatino garsenybės virėjai, tokie kaip Jamie Oliveris.

Lietuviams kokie nors garsenybių paskatinimai ar nepaskatinamai nė motais – pomėgį grybams mes atsivežėme iš Lietuvos ir jo neprarandam, nesvarbu, kur važiuotume. Ir, beje, apie patį Jamie Oliverį, bent jau kiek man teko girdėti, jog jis pats maistingąsias grybų savybes įvertino tik pasisvečiavęs Lietuvoje. Na, o garsenybes aklai stebintys anglai iš Oliverio išgirdę apie grybų skonį ir naudą, irgi patraukė į miškus. Nenuostabu, kad laukinės gamtos sergėtojai rimtai susirūpino, kad visų grybų neišrinktų. Pranešama, kad vien Epingo miške, beje, pamėgtame ir lietuvių, per vieną savaitgalį buvo sustabdyta daugiau kaip 100 grybautojų, kurie buvo perspėti, jog grybų rinkti nevalia. Mat, Epingo miškui neseniai buvo suteiktas mokslinio susidomėjimo objekto statusas, tad grybais šį rudenį čia galima tik grožėtis. Teismus šiuo metu yra pasiekę 6 bylos dėl baudų grybautojams, kurios gali siekti iki 200 svarų.

Grybauti mėgstantys lietuviai ne itin susigaudo, kaip su tuo grybavimu yra – galima grybus rinkti ar ne?

Grybauti daugelyje miškų yra leidžiama, jei jie nėra privatūs ir neturi specialaus draustinio ar rezervato statuso. Beje, keturių rūšių grybai, tarp jų ir tikriniai baravykai (Royal Bolete), nesvarbu, kur jie augtų, yra saugomi 1981 m. priimto Laukinės gamtos ir kaimo aplinkos apsaugos įstatymo.

Tačiau ir tuo atveju, jei grybai renkami paprastame miške, kur grybauti nedraudžiama, lankytojai raginami grybais tik pasigrožėti ir palikti juos neliestus arba vieno vizito metu ir tik asmeniniam naudojimui pasiimti ne daugiau kaip pusantro kilogramo. Be to, rekomenduojama rinkti tik tuos grybus, kurie toje vietoje yra gausiai paplitę, bet net ir tuo atveju vienos rūšies grybai neturėtų sudaryti kaip pusę visų surinktų grybų.

Kaip jau minėta, britų susidomėjimas grybais, kaip maistu, išaugo tik pastaraisiais metais. Anksčiau įgąsdinti pasakojimų apie nuodingus grybus, britai buvo labiau linkę jais pasigrožėti ir palikti neliestus. Visiškai skirtingai nuo lietuviškų papročių, kai grybas arba keliauja į krepšį, jeigu valgomas, arba, jeigu nuodingas ar bevertis, būna nuspiriamas. Ramybėje grybo lietuvis nepaliks.

Burnham Beeches giria, esanti 25 mylios į vakarus nuo Londono, netoli Slau, ir užimanti 220 hektarų, yra viena iš seniausių Anglijos girių. Čia itin gausu šimtamečių bukmedžių, kurių įvairiausių formų gumbais apaugę išdrevėję kamienai bei dirvos paviršiuje išsiraizgę šaknys sukuria gūdaus paslaptingumo įspūdį. Nenuostabu, kad būtent šis miškas pasirenkamas kaip veiksmo vieta filmams apie burtininkus. Čia buvo filmuotas ir vienas iš filmų apie Harį Poterį. Ši giria – tai salelė neliestos senovės – taip galėjo atrodyti Anglijos miškai prieš keletą šimtmečių.

Miškas labai gražus, tačiau nebūčiau lietuvė, kad mano akys ne tiek žvalgytųsi į miško tolumas, bet lakstytų pažeme – gal kur koks grybas tūno po lapu. Bet tokių, kurie ne tik traukia akį, bet ir sukelia širdyje beveik nežemišką džiaugsmą, t. y. baravykų ar raudonviršių, pasitaikė nedaug. Didžioji dauguma – visokie šungrybiai, kurių likimas Lietuvoje labai aiškus – būti išspardytiems. Čia jie puikiausiai veša tarsi gėlių vainikai aplipę kelmus, sudygę ratais aplink skruzdėlynus ar blyškiomis, orchidėjų žiedus primenančiomis taurelėmis išstypę tarp supuvusių lapų. Nors ir labai keista – pirmą kartą supratau, kad grybais iš tiesų galima grožėtis, kad jų formos ir spalvos visai kitokios nei tos, kurios įprastos augalų ir gyvūnų pasaulyje. Nesvarbu, kokiomis puokštėmis tie kiti grybai būtų sukibę, raudonviršiai ir baravykai man gražiausi. Manau, kad man pritars kas antras tautietis.

Grybai yra vienas iš didžiausių rudens sezono džiaugsmų. Net Anglijoje. Ir ne vien lietuviams ar lenkams, ar kitiems europiečiams iš rytų.

Visame pasaulyje suskaičiuojama apie 120 000 grybų rūšių ir maždaug 1 800 jų yra valgomi. Kiti akį džiugina netikėta spalvų ir formų įvairove. Grybai paslaptingi dar ir dėl to, kad nepriskiriami nei augalų, nei gyvūnų pasauliui ir atsiranda tarsi iš nieko palijus šiltam lietučiui.

Spalio mėnuo Anglijoje laikomas grybingiausiu mėnesiu. Žinovai teigia, kad Anglijoje šie metai itin grybingi, nes vasara buvo šilta ir lietinga. Tačiau vis dažniau pasigirsta susirūpinusių balsų dėl masinio grybavimo, kurį esą paskatino garsenybės virėjai, tokie kaip Jamie Oliveris.

Lietuviams kokie nors garsenybių paskatinimai ar nepaskatinamai nė motais – pomėgį grybams mes atsivežėme iš Lietuvos ir jo neprarandam, nesvarbu, kur važiuotume. Ir, beje, apie patį Jamie Oliverį, bent jau kiek man teko girdėti, jog jis pats maistingąsias grybų savybes įvertino tik pasisvečiavęs Lietuvoje. Na, o garsenybes aklai stebintys anglai iš Oliverio išgirdę apie grybų skonį ir naudą, irgi patraukė į miškus. Nenuostabu, kad laukinės gamtos sergėtojai rimtai susirūpino, kad visų grybų neišrinktų. Pranešama, kad vien Epingo miške, beje, pamėgtame ir lietuvių, per vieną savaitgalį buvo sustabdyta daugiau kaip 100 grybautojų, kurie buvo perspėti, jog grybų rinkti nevalia. Mat, Epingo miškui neseniai buvo suteiktas mokslinio susidomėjimo objekto statusas, tad grybais šį rudenį čia galima tik grožėtis. Teismus šiuo metu yra pasiekę 6 bylos dėl baudų grybautojams, kurios gali siekti iki 200 svarų.

Grybauti mėgstantys lietuviai ne itin susigaudo, kaip su tuo grybavimu yra – galima grybus rinkti ar ne?

Grybauti daugelyje miškų yra leidžiama, jei jie nėra privatūs ir neturi specialaus draustinio ar rezervato statuso. Beje, keturių rūšių grybai, tarp jų ir tikriniai baravykai (Royal Bolete), nesvarbu, kur jie augtų, yra saugomi 1981 m. priimto Laukinės gamtos ir kaimo aplinkos apsaugos įstatymo.

Tačiau ir tuo atveju, jei grybai renkami paprastame miške, kur grybauti nedraudžiama, lankytojai raginami grybais tik pasigrožėti ir palikti juos neliestus arba vieno vizito metu ir tik asmeniniam naudojimui pasiimti ne daugiau kaip pusantro kilogramo. Be to, rekomenduojama rinkti tik tuos grybus, kurie toje vietoje yra gausiai paplitę, bet net ir tuo atveju vienos rūšies grybai neturėtų sudaryti kaip pusę visų surinktų grybų.

Kaip jau minėta, britų susidomėjimas grybais, kaip maistu, išaugo tik pastaraisiais metais. Anksčiau įgąsdinti pasakojimų apie nuodingus grybus, britai buvo labiau linkę jais pasigrožėti ir palikti neliestus. Visiškai skirtingai nuo lietuviškų papročių, kai grybas arba keliauja į krepšį, jeigu valgomas, arba, jeigu nuodingas ar bevertis, būna nuspiriamas. Ramybėje grybo lietuvis nepaliks.

Burnham Beeches giria, esanti 25 mylios į vakarus nuo Londono, netoli Slau, ir užimanti 220 hektarų, yra viena iš seniausių Anglijos girių. Čia itin gausu šimtamečių bukmedžių, kurių įvairiausių formų gumbais apaugę išdrevėję kamienai bei dirvos paviršiuje išsiraizgę šaknys sukuria gūdaus paslaptingumo įspūdį. Nenuostabu, kad būtent šis miškas pasirenkamas kaip veiksmo vieta filmams apie burtininkus. Čia buvo filmuotas ir vienas iš filmų apie Harį Poterį. Ši giria – tai salelė neliestos senovės – taip galėjo atrodyti Anglijos miškai prieš keletą šimtmečių.

Miškas labai gražus, tačiau nebūčiau lietuvė, kad mano akys ne tiek žvalgytųsi į miško tolumas, bet lakstytų pažeme – gal kur koks grybas tūno po lapu. Bet tokių, kurie ne tik traukia akį, bet ir sukelia širdyje beveik nežemišką džiaugsmą, t. y. baravykų ar raudonviršių, pasitaikė nedaug. Didžioji dauguma – visokie šungrybiai, kurių likimas Lietuvoje labai aiškus – būti išspardytiems. Čia jie puikiausiai veša tarsi gėlių vainikai aplipę kelmus, sudygę ratais aplink skruzdėlynus ar blyškiomis, orchidėjų žiedus primenančiomis taurelėmis išstypę tarp supuvusių lapų. Nors ir labai keista – pirmą kartą supratau, kad grybais iš tiesų galima grožėtis, kad jų formos ir spalvos visai kitokios nei tos, kurios įprastos augalų ir gyvūnų pasaulyje. Nesvarbu, kokiomis puokštėmis tie kiti grybai būtų sukibę, raudonviršiai ir baravykai man gražiausi. Manau, kad man pritars kas antras tautietis.

Grybai yra vienas iš didžiausių rudens sezono džiaugsmų. Net Anglijoje. Ir ne vien lietuviams ar lenkams, ar kitiems europiečiams iš rytų.

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: