Grybauskaitės pažadai: galas monopolijoms, NT mokestis, peržiūrėti akcizai - Anglija.lt
 

Grybauskaitės pažadai: galas monopolijoms, NT mokestis, peržiūrėti akcizai 

Vienu smūgiu visus konkurentus nušlavusi Dalia Grybauskaitė rinkiminio maratono metu negailėjo kritikos ją remiančio Andriaus Kubiliaus vadovaujamai vyriausybei. Ji neslėpė įsitikinimo, kad vyriausybė nesugeba išmintingai ar su vizija kelti mokesčių ir protingai mažinti biudžeto išlaidas.

Tiesa, D. Grybauskaitė viso rinkimų maratono metu deklaravo palaikanti vyriausybės pastangas visomis priemonėmis sumažinti skylę biudžete.

„Vyriausybės vykdoma finansų stabilizavimo politika yra iš principo teisinga kaip kryptis, bet vykdymo detalės, ypač kai kurios kryptys, yra diskutuotinos. Bet tiesioginis vykdytojas, t. y. vykdomoji valdžia, atskiros ministerijos, ypač mokesčių sistemoje, daro per daug klaidų“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Keistų premjerą, jei matytų geresnį

Naujai išrinkta prezidentė vakar atviravo, kad visas reformas įgyvendintų tik su tokiu premjeru, su kuriuo rastų bendrą kalbą. Jeigu reikėtų, keistų dabartinį, tačiau suskubo pridurti, kad geri premjerai nesimėto, todėl veikiausiai veiksmus derins su dabartiniu.

“Pakeisčiau daug, jei didelė grupė protingų, raštingų politikų stovėtų eilėje, bet tokių daug nėra. Pasirinkimas nėra gražus ir optimistinis, kokio norėčiau. Dar yra laiko pasižiūrėti, kaip vyriausybė tvarkysis su iššūkiais, taisys klaidas”,– rinkimų dieną kalbėjo ji.

Pasak D. Grybauskaitės, skubiai keldama mokesčius bei mažindama išlaidas vyriausybė mokesčių sistemą suvėlė ir padarė bent dvi stambias klaidas – nepelnytai padidino mokesčius smulkiesiems verslininkams ir per daug padidino akcizus. Šios grubios klaidos esą sukompromitavo visą antikrizinį planą. Ji taip pat kritiškai vertina per didelius mokesčius dividendams.

D. Grybauskaitė ne kartą pabrėžė, kad inicijuotų nekilnojamojo turto mokestį, smulkiojo ir vidutiniojo verslo apmokestinimo reformą. Ji aiškino, kad šiuo metu svarbiausia skatinti verslumą, pagreitinti pinigų įsisavinimą iš struktūrinių fondų ir „išvalyti“ susidubliavusius mokesčius smulkiajam ir vidutiniam verslui.

NT mokestis būtinas

„NT vėluojama įvesti. Toks mokestis padėtų išvengti to burbulo, kuris Lietuvoje padarė daug žalos. NT mokestis reikalingas NT rinkai ir spekuliacinėms operacijoms reguliuoti“, – priešrinkiminiuose interviu kalbėjo būsimoji prezidentė.

Smulkiojo ir vidutinio verslo srityje D. Grybauskaitės teigimu, tai, kas padaryta dabar, sukelia trejopą verslo apmokestinimą, kai bendra suma viršija net 50 proc. – nenormali padėtis. Daugelyje Europos šalių sunkmečiu kaip tik smulkusis, šeimos verslai yra skatinami ir palaikomi, nes tokiu būdu sukuriama lyg ir buferinė zona, padedanti patiems žmonėms susikurti darbus ir lengviau pakelti sunkmetį. Tokios priemonės, kaip mikrokreditai, mokesčių naštos atidėjimas,– ėjimas tinkama linkme“, – kalbėjo ji.

Būsimoji prezidentė nepalaiko progresinių mokesčių, nes jie esą socialinio teisingumo neįvestų: „Labai turtingų žmonių šie mokesčiai nepaliestų, jie gyvena iš turimo kapitalo. Tai ar tikrai socialinis teisingumas taip bus pasiektas, kai šalyje nėra vidurinės klasės, o du trečdaliai žmonių yra žemiau vidutinio lygio? Manau, tam yra kitų priemonių nei simboliniai teisingumo burbulai ar įvaizdžiai.Vadinamasis progresinis mokestis „iš apačios“ per neapmokestinamą minimumą jau yra. Norint įvesti progresinių mokesčių sistemą iki galo, būtina drauge įvesti ir visuotinę pajamų deklaraciją. Kitaip bus beprasmiška“, – kalbėjo p.Grybauskaitė.

Ji pažymi, kad PVM lengvatos yra taikomos gamintojams, ne vartotojams.

„Norint palengvinti mokesčių naštą žmonėms, siūlyčiau kompensuoti realių kainų mažėjimu, pavyzdžiui, vaistų, maisto produktų ir pan.“, – prieš kurį laiką aiškino p.Grybauskaitė.

Greičiausiai vyriausybė iš prezidentūros išgirstų raginimą peržiūrėti ir alkoholio, tabako bei degalų akcizus. Grybauskaitės nuomone, akcizas degalams galėtų būti peržiūrėtas, nes nebuvo atsižvelgta į rinkas, kurios yra aplink Lietuvą.

„Vyriausybė turi ekonomikos gaivinimo planą, ketina renovuoti būstus, padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui.

„Tai priemonės, kurias mums rekomendavo tarptautinės organizacijos, Europos Komisija. Tai mums sakė ir 2007–2008 metais, bet tai nebuvo daroma”, – sakė ji.

Monopolijoms turėtų ateiti galas

Naujai išrinktos prezidentės teigimu, monopolijų peržiūros procesui pradėti reikia labai didelės politinės valios, mat „tokios monopolijos atsiranda politinės korupcijos keliu“.

Anot jos, elektros kainos kils ne tik dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, bet vėlgi – dėl rinkos monopolizavimo. Jei nesugebėsime demonopolizuoti elektros rinkos, sakė ji, nesugebėsime sukurti energetinės rinkos, nesugebėsime susijungti su Vakarais.

Anot naujai išrinktos prezidentės, sprendžiant energetikos problemas būtina pradėti nuo monopolijų priežiūros ir skaldymo, kiek tai įmanoma padaryti politiškai atsakingai. Ir kontroliuoti, kad monopolininkai nesipelnytų iš vartotojų per kainas.

„Monopolijas galima reguliuoti, valdyti ir neleisti joms valdyti“, – sakė ji.

Jos nuomone, senoji Ignalina, kuri apsivėlė energetinių klanų interesais, kurie savo ruožtu skatino politinio elito oligarchizaciją.Dėl to Lietuva blokavo tikrą energetinę nepriklausomybę, t. y. neinvestavo į alternatyviąją energetiką.

Analitikai esminių pokyčių nesitiki

„Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė teigia iš D.Grybauskaitės esminių pokyčių ekonomikos politikoje nesitikinti. „Susidarė įspūdis, kad būsimą prezidentę tenkina dabartinės vyriausybės vykdoma politika, todėl kardinalių pokyčių nesitikime. Ji kalba, kad mokesčių srityje buvo padaryta daug klaidų. Su tokiu teiginiu niekas ir nesiginčija. Ji siūlo įvesti NT mokestį. Ekonomistai apie tai kalba jau seniai“, – komentavo ekonomistė.

Eugenija Grižibauskienė, Alfa.lt

Vienu smūgiu visus konkurentus nušlavusi Dalia Grybauskaitė rinkiminio maratono metu negailėjo kritikos ją remiančio Andriaus Kubiliaus vadovaujamai vyriausybei. Ji neslėpė įsitikinimo, kad vyriausybė nesugeba išmintingai ar su vizija kelti mokesčių ir protingai mažinti biudžeto išlaidas.

Tiesa, D. Grybauskaitė viso rinkimų maratono metu deklaravo palaikanti vyriausybės pastangas visomis priemonėmis sumažinti skylę biudžete.

„Vyriausybės vykdoma finansų stabilizavimo politika yra iš principo teisinga kaip kryptis, bet vykdymo detalės, ypač kai kurios kryptys, yra diskutuotinos. Bet tiesioginis vykdytojas, t. y. vykdomoji valdžia, atskiros ministerijos, ypač mokesčių sistemoje, daro per daug klaidų“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Keistų premjerą, jei matytų geresnį

Naujai išrinkta prezidentė vakar atviravo, kad visas reformas įgyvendintų tik su tokiu premjeru, su kuriuo rastų bendrą kalbą. Jeigu reikėtų, keistų dabartinį, tačiau suskubo pridurti, kad geri premjerai nesimėto, todėl veikiausiai veiksmus derins su dabartiniu.

“Pakeisčiau daug, jei didelė grupė protingų, raštingų politikų stovėtų eilėje, bet tokių daug nėra. Pasirinkimas nėra gražus ir optimistinis, kokio norėčiau. Dar yra laiko pasižiūrėti, kaip vyriausybė tvarkysis su iššūkiais, taisys klaidas”,– rinkimų dieną kalbėjo ji.

Pasak D. Grybauskaitės, skubiai keldama mokesčius bei mažindama išlaidas vyriausybė mokesčių sistemą suvėlė ir padarė bent dvi stambias klaidas – nepelnytai padidino mokesčius smulkiesiems verslininkams ir per daug padidino akcizus. Šios grubios klaidos esą sukompromitavo visą antikrizinį planą. Ji taip pat kritiškai vertina per didelius mokesčius dividendams.

D. Grybauskaitė ne kartą pabrėžė, kad inicijuotų nekilnojamojo turto mokestį, smulkiojo ir vidutiniojo verslo apmokestinimo reformą. Ji aiškino, kad šiuo metu svarbiausia skatinti verslumą, pagreitinti pinigų įsisavinimą iš struktūrinių fondų ir „išvalyti“ susidubliavusius mokesčius smulkiajam ir vidutiniam verslui.

NT mokestis būtinas

„NT vėluojama įvesti. Toks mokestis padėtų išvengti to burbulo, kuris Lietuvoje padarė daug žalos. NT mokestis reikalingas NT rinkai ir spekuliacinėms operacijoms reguliuoti“, – priešrinkiminiuose interviu kalbėjo būsimoji prezidentė.

Smulkiojo ir vidutinio verslo srityje D. Grybauskaitės teigimu, tai, kas padaryta dabar, sukelia trejopą verslo apmokestinimą, kai bendra suma viršija net 50 proc. – nenormali padėtis. Daugelyje Europos šalių sunkmečiu kaip tik smulkusis, šeimos verslai yra skatinami ir palaikomi, nes tokiu būdu sukuriama lyg ir buferinė zona, padedanti patiems žmonėms susikurti darbus ir lengviau pakelti sunkmetį. Tokios priemonės, kaip mikrokreditai, mokesčių naštos atidėjimas,– ėjimas tinkama linkme“, – kalbėjo ji.

Būsimoji prezidentė nepalaiko progresinių mokesčių, nes jie esą socialinio teisingumo neįvestų: „Labai turtingų žmonių šie mokesčiai nepaliestų, jie gyvena iš turimo kapitalo. Tai ar tikrai socialinis teisingumas taip bus pasiektas, kai šalyje nėra vidurinės klasės, o du trečdaliai žmonių yra žemiau vidutinio lygio? Manau, tam yra kitų priemonių nei simboliniai teisingumo burbulai ar įvaizdžiai.Vadinamasis progresinis mokestis „iš apačios“ per neapmokestinamą minimumą jau yra. Norint įvesti progresinių mokesčių sistemą iki galo, būtina drauge įvesti ir visuotinę pajamų deklaraciją. Kitaip bus beprasmiška“, – kalbėjo p.Grybauskaitė.

Ji pažymi, kad PVM lengvatos yra taikomos gamintojams, ne vartotojams.

„Norint palengvinti mokesčių naštą žmonėms, siūlyčiau kompensuoti realių kainų mažėjimu, pavyzdžiui, vaistų, maisto produktų ir pan.“, – prieš kurį laiką aiškino p.Grybauskaitė.

Greičiausiai vyriausybė iš prezidentūros išgirstų raginimą peržiūrėti ir alkoholio, tabako bei degalų akcizus. Grybauskaitės nuomone, akcizas degalams galėtų būti peržiūrėtas, nes nebuvo atsižvelgta į rinkas, kurios yra aplink Lietuvą.

„Vyriausybė turi ekonomikos gaivinimo planą, ketina renovuoti būstus, padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui.

„Tai priemonės, kurias mums rekomendavo tarptautinės organizacijos, Europos Komisija. Tai mums sakė ir 2007–2008 metais, bet tai nebuvo daroma”, – sakė ji.

Monopolijoms turėtų ateiti galas

Naujai išrinktos prezidentės teigimu, monopolijų peržiūros procesui pradėti reikia labai didelės politinės valios, mat „tokios monopolijos atsiranda politinės korupcijos keliu“.

Anot jos, elektros kainos kils ne tik dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, bet vėlgi – dėl rinkos monopolizavimo. Jei nesugebėsime demonopolizuoti elektros rinkos, sakė ji, nesugebėsime sukurti energetinės rinkos, nesugebėsime susijungti su Vakarais.

Anot naujai išrinktos prezidentės, sprendžiant energetikos problemas būtina pradėti nuo monopolijų priežiūros ir skaldymo, kiek tai įmanoma padaryti politiškai atsakingai. Ir kontroliuoti, kad monopolininkai nesipelnytų iš vartotojų per kainas.

„Monopolijas galima reguliuoti, valdyti ir neleisti joms valdyti“, – sakė ji.

Jos nuomone, senoji Ignalina, kuri apsivėlė energetinių klanų interesais, kurie savo ruožtu skatino politinio elito oligarchizaciją.Dėl to Lietuva blokavo tikrą energetinę nepriklausomybę, t. y. neinvestavo į alternatyviąją energetiką.

Analitikai esminių pokyčių nesitiki

„Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė teigia iš D.Grybauskaitės esminių pokyčių ekonomikos politikoje nesitikinti. „Susidarė įspūdis, kad būsimą prezidentę tenkina dabartinės vyriausybės vykdoma politika, todėl kardinalių pokyčių nesitikime. Ji kalba, kad mokesčių srityje buvo padaryta daug klaidų. Su tokiu teiginiu niekas ir nesiginčija. Ji siūlo įvesti NT mokestį. Ekonomistai apie tai kalba jau seniai“, – komentavo ekonomistė.

Eugenija Grižibauskienė, Alfa.lt

 (Komentarų: 4)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: