Grybauskaitės šimtadienis: reakcija gera, bet trūksta iniciatyvos 

Politikai bei politologai pirmajam šimtui prezidentės Dalios Grybauskaitės dienų didesnių priekaištų neturi. Tačiau pastebi, kad prezidentei jau nebepakanka vien gerai tvarkytis su palikimu, ateina metas nubrėžti aiškias vizijas, ką ji ketina pasiekti per penkerius darbo metus.

„Manau, kad vertinti reikia teigiamai“, – Alfa.lt prezidentės šimtadienį apibūdino stambiausios Seimo opozicinės jėgos socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Panašiai mano ir premjeras Andrius Kubilius. „Vertinu tikrai pozityviai“, – apibūdino jis.

Su politikais sutiko ir politologas Tomas Janeliūnas.

„Pirmas šimtą dienų vertinčiau gana pozityviai“, – Alfa.lt sakė jis.

Politologas argumentavo: „Pirmieji prezidentės sprendimai – tiek užsienio politikos pokyčiai, tiek bendra griežtesnė elgsena institucijų, politikų atžvilgiu – tikrai turėjo pateisinti bent jau balsavusiųjų už D. Grybauskaitę lūkesčius.“

Atrodo, prezidentę kol kas panašiai vertina ir rinkėjai. Spalio pirmojoje pusėje prezidentę nepalankiai vertino tik 2,2 proc. šalies gyventojų, o prezidento institucija nepasitikėjo tik 4,9 proc. („Vilmorus/Lietuvos ryto“ tyrimas).

Per gegužę vykusius rinkimus už D. Grybauskaitę balsavo 68 proc. balsuoti atėjusių piliečių.

Aiškios vizijos dar nematyti

Kita vertus, nors prezidentės darbo metodai jau ėmė aiškėti, dar sunku apibūdinti, kaip prezidentės kadencija vystysis toliau, mano Alfa.lt pašnekovai.

„Kol kas daugiausia matyti prezidentės reakciniai sprendimai į kasdienius įvykius, t. y. tvarkomasi su gautu paveldu, o ne inicijuojamos reformos ar sisteminės pertvarkos. Nematyti aiškios vizijos, ką prezidentė ketina per savo kadenciją nuveikti tiek užsienio politikos, tiek saugumo srityje“, – mano T. Janeliūnas.

Suprantama, kad prezidentė kadencijos pradžią skiria esamai situacijai įvertinti. Bet jau prasideda etapas, kai turėtų paaiškėti aiški ateinančių penkerių metų prezidentės vizija.

Taip pat turėtų aiškėti, kaip prezidentė ketina spręsti pastebėtus trūkumus institucijose, kurių vadovus ji skiria, mano T. Janeliūnas.

O A. Butkevičius numato, jog D. Grybauskaitės gairės turėtų geriau išryškėti metų pabaigoje, kai reikės spręsti, ar vetuoti kitų metų biudžetą.

„Jei bus numatyta mažinti pensijas, bus savotiškai įdomu, kaip prezidentė pasielgs“, – artėjantį iššūkį apibūdino opozicijos partijos pirmininkas.

Prezidentūra nebevengia aštrumo

Bene ryškiausias D. Grybauskaitės skirtumas nuo buvusio prezidento Valdo Adamkaus – jos griežtas vadovavimo stilius, mano T. Janeliūnas.

„Prezidentė yra vadovė, kuri diktuoja savo sąlygas, o ne išklauso ar ieško kompromisų. Ji nenuolaidžiauja, nevengia išdėstyti aiškios pozicijos, nesiekia visų pirma suderinti pozicijų – šiuo požiūriu ji tikrai neseka V. Adamkaus pėdomis“, – mano politologas.

A. Butkevičius pabrėžia, jog D. Grybauskaitė nuo ankstesnio prezidento V. Adamkaus ypač skiriasi tuo, kad nebijo kištis į vyriausybės darbą.

„V. Adamkus nesistengdavo per daug kištis į vyriausybės reikalus. O D. Grybauskaitė, davusi žmonėms viltį, kad ekonominė situacija keisis, leidžia sau daugiau“, – mano politikas.

Tačiau vyriausybei vadovaujantis A. Kubilius nesijaučia dėl to nuliūdęs. „Su D. Grybauskaitės prezidentavimo pradžia politiniame gyvenime atsirado daug naujo. Visos permainos ir visos naujienos man visada labai patinka“, – įvertino A. Kubilius.

Svarbiausi darbai – „Leo LT“ ir kiti žmonės kėdėse

Per pirmas šimtą dienų svarbiausias prezidentės darbas buvo pasiekti, kad vyriausybė atsisakytų „Leo LT“ idėjos, mano T. Janeliūnas. Taip pat daug dėmesio ji skyrė tam, kokie žmonės sėdi ar nebesėdi aukštuose postuose.

Prezidentės iniciatyva iš pareigų pasitraukė ministras Rimantas Dagys. Vėliau atsistatydinimo raštus prezidentūrai pateikė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojai Darius Jurgelevičius ir Dainius Dabašinskas.

Prezidentė nepratęsė Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus kadencijos bei atsisakė skirti ambasadoriumi Ispanijoje buvusį V. Adamkaus patarėją Valterį Baliukonį.

„Visa tai tarsi rodo, kad bandoma tas institucijas, kuriose turi įtakos prezidentė, išvalyti, aiškintis, ar jų vadovai verti pasitikėjimo, rodyti, kad bus laukiama atsakomybės“, – mano T. Janeliūnas.

Anglija.lt

Politikai bei politologai pirmajam šimtui prezidentės Dalios Grybauskaitės dienų didesnių priekaištų neturi. Tačiau pastebi, kad prezidentei jau nebepakanka vien gerai tvarkytis su palikimu, ateina metas nubrėžti aiškias vizijas, ką ji ketina pasiekti per penkerius darbo metus.

„Manau, kad vertinti reikia teigiamai“, – Alfa.lt prezidentės šimtadienį apibūdino stambiausios Seimo opozicinės jėgos socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Panašiai mano ir premjeras Andrius Kubilius. „Vertinu tikrai pozityviai“, – apibūdino jis.

Su politikais sutiko ir politologas Tomas Janeliūnas.

„Pirmas šimtą dienų vertinčiau gana pozityviai“, – Alfa.lt sakė jis.

Politologas argumentavo: „Pirmieji prezidentės sprendimai – tiek užsienio politikos pokyčiai, tiek bendra griežtesnė elgsena institucijų, politikų atžvilgiu – tikrai turėjo pateisinti bent jau balsavusiųjų už D. Grybauskaitę lūkesčius.“

Atrodo, prezidentę kol kas panašiai vertina ir rinkėjai. Spalio pirmojoje pusėje prezidentę nepalankiai vertino tik 2,2 proc. šalies gyventojų, o prezidento institucija nepasitikėjo tik 4,9 proc. („Vilmorus/Lietuvos ryto“ tyrimas).

Per gegužę vykusius rinkimus už D. Grybauskaitę balsavo 68 proc. balsuoti atėjusių piliečių.

Aiškios vizijos dar nematyti

Kita vertus, nors prezidentės darbo metodai jau ėmė aiškėti, dar sunku apibūdinti, kaip prezidentės kadencija vystysis toliau, mano Alfa.lt pašnekovai.

„Kol kas daugiausia matyti prezidentės reakciniai sprendimai į kasdienius įvykius, t. y. tvarkomasi su gautu paveldu, o ne inicijuojamos reformos ar sisteminės pertvarkos. Nematyti aiškios vizijos, ką prezidentė ketina per savo kadenciją nuveikti tiek užsienio politikos, tiek saugumo srityje“, – mano T. Janeliūnas.

Suprantama, kad prezidentė kadencijos pradžią skiria esamai situacijai įvertinti. Bet jau prasideda etapas, kai turėtų paaiškėti aiški ateinančių penkerių metų prezidentės vizija.

Taip pat turėtų aiškėti, kaip prezidentė ketina spręsti pastebėtus trūkumus institucijose, kurių vadovus ji skiria, mano T. Janeliūnas.

O A. Butkevičius numato, jog D. Grybauskaitės gairės turėtų geriau išryškėti metų pabaigoje, kai reikės spręsti, ar vetuoti kitų metų biudžetą.

„Jei bus numatyta mažinti pensijas, bus savotiškai įdomu, kaip prezidentė pasielgs“, – artėjantį iššūkį apibūdino opozicijos partijos pirmininkas.

Prezidentūra nebevengia aštrumo

Bene ryškiausias D. Grybauskaitės skirtumas nuo buvusio prezidento Valdo Adamkaus – jos griežtas vadovavimo stilius, mano T. Janeliūnas.

„Prezidentė yra vadovė, kuri diktuoja savo sąlygas, o ne išklauso ar ieško kompromisų. Ji nenuolaidžiauja, nevengia išdėstyti aiškios pozicijos, nesiekia visų pirma suderinti pozicijų – šiuo požiūriu ji tikrai neseka V. Adamkaus pėdomis“, – mano politologas.

A. Butkevičius pabrėžia, jog D. Grybauskaitė nuo ankstesnio prezidento V. Adamkaus ypač skiriasi tuo, kad nebijo kištis į vyriausybės darbą.

„V. Adamkus nesistengdavo per daug kištis į vyriausybės reikalus. O D. Grybauskaitė, davusi žmonėms viltį, kad ekonominė situacija keisis, leidžia sau daugiau“, – mano politikas.

Tačiau vyriausybei vadovaujantis A. Kubilius nesijaučia dėl to nuliūdęs. „Su D. Grybauskaitės prezidentavimo pradžia politiniame gyvenime atsirado daug naujo. Visos permainos ir visos naujienos man visada labai patinka“, – įvertino A. Kubilius.

Svarbiausi darbai – „Leo LT“ ir kiti žmonės kėdėse

Per pirmas šimtą dienų svarbiausias prezidentės darbas buvo pasiekti, kad vyriausybė atsisakytų „Leo LT“ idėjos, mano T. Janeliūnas. Taip pat daug dėmesio ji skyrė tam, kokie žmonės sėdi ar nebesėdi aukštuose postuose.

Prezidentės iniciatyva iš pareigų pasitraukė ministras Rimantas Dagys. Vėliau atsistatydinimo raštus prezidentūrai pateikė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojai Darius Jurgelevičius ir Dainius Dabašinskas.

Prezidentė nepratęsė Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus kadencijos bei atsisakė skirti ambasadoriumi Ispanijoje buvusį V. Adamkaus patarėją Valterį Baliukonį.

„Visa tai tarsi rodo, kad bandoma tas institucijas, kuriose turi įtakos prezidentė, išvalyti, aiškintis, ar jų vadovai verti pasitikėjimo, rodyti, kad bus laukiama atsakomybės“, – mano T. Janeliūnas.

 (Komentarų: 2)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: