Gydytoja: lenkų išgarsintos „Saulutės“ analogų gali būti ir Lietuvoje - Anglija.lt
 

Gydytoja: lenkų išgarsintos „Saulutės“ analogų gali būti ir Lietuvoje 


Seksualinio žaidimo „Saulutė“, po kurio Lenkijoje pastojo penkios paauglės, aukų rizikuojame turėti arba jau turime ir Lietuvoje. Taip DELFI teigė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė gydytoja Esmeralda Kuliešytė. Ji kritikuoja lietuvišką lytinio ugdymo sistemą, nepripažįstančią švietimo apie kontracepciją ir piktinasi Bažnyčios įtaka Vyriausybei. Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, kad Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose vaikai rengiami šeimai ir skiriama dėmesio lytiškumo ugdymui.

Kaip pranešė „TVP Info“, žaidimu „saulutė“ arba „žvaigždė“ šiaurės Lenkijos Ostrodos mieste užsiiminėjo 14–15 metų paaugliai. Kadangi mokykloje nėra seksualinio švietimo pamokų, nėra nei specialistų, kurie paaiškintų, kad tokie žaidimai gali baigtis nėštumu.
„14-15 m. paaugliai ir yra ta rizikos grupė, su kuria labiausiai reikia dirbti visose šalyse - ne tik Lenkijoje ir ne tik katalikiškose. Tik tiek, kad ten daugiau ir dirbama, o katalikiškose šalyse, ypač mūsų, Lenkijoje, Maltoje, Airijoje Katalikų bažnyčia daro įtaką Vyriausybei, lytinį švietimą supranta kaip blogį“, - teigė E. Kuliešytė.

Ją piktina, kad Lietuvoje lytiniu ugdymu vadinama Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa. E. Kuliešytei dažnai tenka aiškinti, kad į lytinį švietimą įeina aspektai, svarbūs ir katalikams – asmenybės ugdymas, moralė. „Bet jie nepripažįsta švietimo apie kontracepciją – apie visus šeimos planavimo metodus, jie nepripažįsta prezervatyvo naudojimo lytinių santykių metu. Tokį požiūrį Bažnyčią tiesiog diktuoja Vyriausybei, savivaldybėms, mokytojams, atsakingiems asmenims“, - kalbėjo E. Kuliešytė.

Gydytojos teigimu, problema ne Bažnyčios diktavime, o mūsų Vyriausybėje, kuri nesusigaudo, ko iš tikrųjų reikia paaugliams. „Jie jų nekviečia nei į jokius pokalbius, neklauso jų nuomonės, nesidomi, kas vyksta užsienyje, neturi net kuo apsiginti, kai jiems ką sako. Trūksta lytinio išsilavinimo pedagogams, mokyklų autoritetams direktoriams, atsakingiems darbuotojams, trūksta lytinio išsilavinimo politikams bendrai – jie bijo šią temą net paliesti“, - sakė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė.
E.Kuliešytės teigimu, dabar galiojančios Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos turinys patenkinamas, bet jis nėra vykdomas, o jeigu vykdomas, abejotina, ar vykdomas teisingai.

Gydytojos nuomone, jei jauną žmogų atitinkamai pakreipsi, išaiškinsi, kaip jis turi save ir kitą lytį suprasti, bus mažiau lytinės prievartos, prekybos žmonėmis, prostitucijos, smurto ir vaikų seksualinio išnaudojimo atvejų.
„Jeigu mes viso to neduodame, visą laiką ir rizikuojame turėti, kas vyksta Lenkijoje. Gal jau ir turime, tik nežinome. Gal ir kur nors miestelyje atsitikę kur nors. O gal net ir baisiau yra - mes gi nežinome. Bet kai matome, kad motinos žudo pagimdytus kūdikius – tai irgi lytinio švietimo stoka“, - kalbėjo E. Kuliešytė.

Ją stebina nusistatymas prieš abortus, orientacija tik į susilaikymą ir nekalbėjimas apie neplanuoto nėštumo prevenciją. „Visa tai sudaro labai neigiamą aplinką augantiems žmonėms – jie nemato nei pavyzdžių, nežino, kaip elgtis - tai formuojasi iš kino filmų, bet ne tinkamai suformuotų, mokslo pagrindu pagrįstų programų“, - sakė E. Kuliešytė.

Integruoja į kitas pamokas
Kaip teigiama ŠMM atsakyme DELFI, lytinio švietimo klausimai ypač giliai siejasi su dorinio, biologijos ir psichologijos dalykų ugdymo turiniu, kurių pagrindu formuojama visuminė lytiškumo samprata.
„Visuose amžiaus koncentruose, atsižvelgiant į psichologinės raidos ypatumus, mokiniai nuosekliai aiškinasi biologinius, socialinius, psichologinius, kultūrinius ir dvasinius lytinio brendimo, ruošimosi šeimai, lytinės sveikatos, atsakomybės ir brandžių santykių kūrimo aspektus. Informacija, susijusi su lytiškumo ugdymu pateikiama pagal to amžiaus koncentro vaikų psichologinį pasiruošimą ir poreikį, aktualizuojant ne žinių gausą, o fizinio ir dvasinio vystymosi darną, reikiamas žinias apie žmogaus organizmo brendimą ir vystymąsi“, - teigia ŠMM.

Pavyzdžiui, biologijos pamokose VI klasėje (vadovėlis „Eureka“, 2006) nagrinėjama paauglystėje vykstantys pokyčiai berniukų ir mergaičių kūne (anatomija ir fiziologija, į tai įeina ir menstruacijų ciklo aiškinimas), asmeninė higiena paauglystėje, elgesio pokyčiai (santykiai su bendraamžiais, santykiai su tėvais, domėjimasis priešinga lytimi, pirmoji meilė), mokiniai mokomi pasakyti „Ne“ nenorimiems prisilietimams, aiškinama apie prievartą ir nurodoma kur galima kreiptis pagalbos. Kaip atskira tema yra „Iš kur atsiranda vaikai“.

Dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) pamokose ugdomos nuostatos pagarbiai žvelgti į kitos lyties bendraamžius ir kritiškai vertinti su lytiškumu susijusius stereotipinius įvaizdžius; atpažinti su lytiškumu susijusius mąstymo stereotipus. Vaikai mokomi įvertinti asmeninius tarpusavio santykius, norima linkme juos keisti, pagarbiai bendrauti su kitos lyties bendraamžiais, suvokti lytiškumo raišką, paaiškinti vyriškumo ir moteriškumo sampratą, paaiškinti santykių su kitos lyties bendraamžiais ypatumus (kolegiški, draugiški, artimi, tolimi, teigiami, neigiami, įtempti), suprasti šių skirtingų santykių priežastis.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose vaikams yra teikiamas rengimas šeimai ir lytiškumo ugdymas, kuris vykdomas vadovaujantis Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą gali vykdyti visų dalykų mokytojai, jeigu jų kompetencijos yra pakankamos.
„Manome, kad nuoširdūs pokalbiai, šilti santykiai tarp mokinių ir mokytojų, laiku ir jautriai sprendžiamos problemos daro didžiulę įtaką augant ir bręstant, tampant atsakingu už save ir kitus žmogumi“, - teigia ministerija.

ŠMM tikina, kad Bažnyčios atstovai nedalyvauja formuojant lytinio švietimo principus, o tik lytiškumo ugdymo, kuris apima ne vien biologinį, bet ir psichosocialinį lytiškumo aspektą.


Seksualinio žaidimo „Saulutė“, po kurio Lenkijoje pastojo penkios paauglės, aukų rizikuojame turėti arba jau turime ir Lietuvoje. Taip DELFI teigė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė gydytoja Esmeralda Kuliešytė. Ji kritikuoja lietuvišką lytinio ugdymo sistemą, nepripažįstančią švietimo apie kontracepciją ir piktinasi Bažnyčios įtaka Vyriausybei. Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, kad Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose vaikai rengiami šeimai ir skiriama dėmesio lytiškumo ugdymui.

Kaip pranešė „TVP Info“, žaidimu „saulutė“ arba „žvaigždė“ šiaurės Lenkijos Ostrodos mieste užsiiminėjo 14–15 metų paaugliai. Kadangi mokykloje nėra seksualinio švietimo pamokų, nėra nei specialistų, kurie paaiškintų, kad tokie žaidimai gali baigtis nėštumu.
„14-15 m. paaugliai ir yra ta rizikos grupė, su kuria labiausiai reikia dirbti visose šalyse - ne tik Lenkijoje ir ne tik katalikiškose. Tik tiek, kad ten daugiau ir dirbama, o katalikiškose šalyse, ypač mūsų, Lenkijoje, Maltoje, Airijoje Katalikų bažnyčia daro įtaką Vyriausybei, lytinį švietimą supranta kaip blogį“, - teigė E. Kuliešytė.

Ją piktina, kad Lietuvoje lytiniu ugdymu vadinama Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa. E. Kuliešytei dažnai tenka aiškinti, kad į lytinį švietimą įeina aspektai, svarbūs ir katalikams – asmenybės ugdymas, moralė. „Bet jie nepripažįsta švietimo apie kontracepciją – apie visus šeimos planavimo metodus, jie nepripažįsta prezervatyvo naudojimo lytinių santykių metu. Tokį požiūrį Bažnyčią tiesiog diktuoja Vyriausybei, savivaldybėms, mokytojams, atsakingiems asmenims“, - kalbėjo E. Kuliešytė.

Gydytojos teigimu, problema ne Bažnyčios diktavime, o mūsų Vyriausybėje, kuri nesusigaudo, ko iš tikrųjų reikia paaugliams. „Jie jų nekviečia nei į jokius pokalbius, neklauso jų nuomonės, nesidomi, kas vyksta užsienyje, neturi net kuo apsiginti, kai jiems ką sako. Trūksta lytinio išsilavinimo pedagogams, mokyklų autoritetams direktoriams, atsakingiems darbuotojams, trūksta lytinio išsilavinimo politikams bendrai – jie bijo šią temą net paliesti“, - sakė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė.
E.Kuliešytės teigimu, dabar galiojančios Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos turinys patenkinamas, bet jis nėra vykdomas, o jeigu vykdomas, abejotina, ar vykdomas teisingai.

Gydytojos nuomone, jei jauną žmogų atitinkamai pakreipsi, išaiškinsi, kaip jis turi save ir kitą lytį suprasti, bus mažiau lytinės prievartos, prekybos žmonėmis, prostitucijos, smurto ir vaikų seksualinio išnaudojimo atvejų.
„Jeigu mes viso to neduodame, visą laiką ir rizikuojame turėti, kas vyksta Lenkijoje. Gal jau ir turime, tik nežinome. Gal ir kur nors miestelyje atsitikę kur nors. O gal net ir baisiau yra - mes gi nežinome. Bet kai matome, kad motinos žudo pagimdytus kūdikius – tai irgi lytinio švietimo stoka“, - kalbėjo E. Kuliešytė.

Ją stebina nusistatymas prieš abortus, orientacija tik į susilaikymą ir nekalbėjimas apie neplanuoto nėštumo prevenciją. „Visa tai sudaro labai neigiamą aplinką augantiems žmonėms – jie nemato nei pavyzdžių, nežino, kaip elgtis - tai formuojasi iš kino filmų, bet ne tinkamai suformuotų, mokslo pagrindu pagrįstų programų“, - sakė E. Kuliešytė.

Integruoja į kitas pamokas
Kaip teigiama ŠMM atsakyme DELFI, lytinio švietimo klausimai ypač giliai siejasi su dorinio, biologijos ir psichologijos dalykų ugdymo turiniu, kurių pagrindu formuojama visuminė lytiškumo samprata.
„Visuose amžiaus koncentruose, atsižvelgiant į psichologinės raidos ypatumus, mokiniai nuosekliai aiškinasi biologinius, socialinius, psichologinius, kultūrinius ir dvasinius lytinio brendimo, ruošimosi šeimai, lytinės sveikatos, atsakomybės ir brandžių santykių kūrimo aspektus. Informacija, susijusi su lytiškumo ugdymu pateikiama pagal to amžiaus koncentro vaikų psichologinį pasiruošimą ir poreikį, aktualizuojant ne žinių gausą, o fizinio ir dvasinio vystymosi darną, reikiamas žinias apie žmogaus organizmo brendimą ir vystymąsi“, - teigia ŠMM.

Pavyzdžiui, biologijos pamokose VI klasėje (vadovėlis „Eureka“, 2006) nagrinėjama paauglystėje vykstantys pokyčiai berniukų ir mergaičių kūne (anatomija ir fiziologija, į tai įeina ir menstruacijų ciklo aiškinimas), asmeninė higiena paauglystėje, elgesio pokyčiai (santykiai su bendraamžiais, santykiai su tėvais, domėjimasis priešinga lytimi, pirmoji meilė), mokiniai mokomi pasakyti „Ne“ nenorimiems prisilietimams, aiškinama apie prievartą ir nurodoma kur galima kreiptis pagalbos. Kaip atskira tema yra „Iš kur atsiranda vaikai“.

Dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) pamokose ugdomos nuostatos pagarbiai žvelgti į kitos lyties bendraamžius ir kritiškai vertinti su lytiškumu susijusius stereotipinius įvaizdžius; atpažinti su lytiškumu susijusius mąstymo stereotipus. Vaikai mokomi įvertinti asmeninius tarpusavio santykius, norima linkme juos keisti, pagarbiai bendrauti su kitos lyties bendraamžiais, suvokti lytiškumo raišką, paaiškinti vyriškumo ir moteriškumo sampratą, paaiškinti santykių su kitos lyties bendraamžiais ypatumus (kolegiški, draugiški, artimi, tolimi, teigiami, neigiami, įtempti), suprasti šių skirtingų santykių priežastis.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose vaikams yra teikiamas rengimas šeimai ir lytiškumo ugdymas, kuris vykdomas vadovaujantis Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą gali vykdyti visų dalykų mokytojai, jeigu jų kompetencijos yra pakankamos.
„Manome, kad nuoširdūs pokalbiai, šilti santykiai tarp mokinių ir mokytojų, laiku ir jautriai sprendžiamos problemos daro didžiulę įtaką augant ir bręstant, tampant atsakingu už save ir kitus žmogumi“, - teigia ministerija.

ŠMM tikina, kad Bažnyčios atstovai nedalyvauja formuojant lytinio švietimo principus, o tik lytiškumo ugdymo, kuris apima ne vien biologinį, bet ir psichosocialinį lytiškumo aspektą.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: