Gyvenantys iš emigrantų siunčiamų pinigų rizikuoja likti be pašalpų 

Iš užsienyje dirbančių giminaičių gaunamos piniginės perlaidos kitais metais gali tapti kliūtimi Lietuvoje gauti socialines pašalpas ir kompensacijas už būsto šildymą ir vandenį.

Valstybinė mokesčių inspekcija su savivaldybėmis ketina pasirašyti sutartis ir keistis informacija apie valstybės paramą gaunančiųjų pajamas.

Prognozuojama, kad šiais metais mūsų šalies gyventojai iš emigravusių artimųjų gali sulaukti 6 milijardų litų, rašo dienraštis „Sekundė".

„Netikrinsime kiekvienos močiutės, kurią kartkartėmis paremia užsienyje gyvenantys vaikai, sąskaitos, tačiau gavę paklausimą iš savivaldybių dėl konkrečių pašalpų ir kompensacijų gavėjų pajamų, be kita ko, pasidomėsime ir jų iš emigrantų giminaičių gautomis piniginėmis perlaidomis“, – ramina, kad nebus visuotinio gyventojų pajamų tikrinimo, VMI atstovas Darius Buta.

Bedarbė 56 metų panevėžietė Danutė, gaunanti kompensaciją už komunalines paslaugas, – viena iš daugelio galimų Mokesčių inspekcijos taikinių. Išsituokusi moteris turi 28 metų sūnų, kuris jau kelerius metus dirba Anglijoje.

Jis nuolatinio darbo nerandančiai motinai kelis kartus per metus atsiunčia pinigų. Kartais juos perduoda per draugus, kartais perveda į banko sąskaitą. Šiais metais Kalėdų proga motiną aplankęs sūnus, matyt, jai parveš ne tik dovanų, bet ir paliks šiek tiek pinigų pragyvenimui.

Danutė sako, kad sūnus ją paremia nedidelėmis sumomis – 200–300 litų.

Savivaldybės prašydama kompensacijos už šildymą ir vandenį ji apie tai nutylėjo, nors buvo prašoma nurodyti visas gaunamas pajamas.

Moteris nemano, kad elgiasi nesąžiningai. Jos teigimu, būtų nesąžininga, jeigu ji dėl to, kad sūnus per metus dovanoja 1000 litų, netektų teisės į kompensaciją už būsto šildymą.

Danutei apskritai nesuprantama, kodėl sūnaus dovanojimai pinigai turėtų būti įtraukiami į jos pajamas.

„Jis man padeda, kad nereikėtų eiti elgetauti. Mano amžiaus moteriai, neturinčiai gero išsilavinimo, rasti darbą sunku“, – kalbėjo panevėžietė.

Panevėžio miesto ir rajono socialinės paramos skyrių darbuotojai patvirtino, jog pašalpų ir kompensacijų gavėjai dabar turi galimybių nuslėpti gaunantys užsienyje dirbančių giminaičių materialinę paramą.

Specialistų žiniomis, kitais metais bus dar labiau sugriežtinta pajamų kontrolė ir tie, kurie gauna materialinę paramą iš užsienyje dirbančių artimųjų, negaus jos iš valstybės.

Kaime – daug kas kaip ant delno

Socialiniai darbuotojai spėja, kad tarp gaunančiųjų pašalpas ir kompensacijas už komunalines paslaugas yra nemažai tokių, kuriuos periodiškai ar kartkartėmis remia užsienyje dirbantys giminės. Manoma, kad, pavyzdžiui, pensininkams, kuriuos materialiai remia užsienyje dirbantys vaikai, net nešauna į galvą tokių perlaidų laikyti pajamomis ir jie apie jas neužsimena.

Kaimuose kontroliuoti valstybės paramos gavėjus paprasčiau. Seniūnijų darbuotojai dažniausiai neblogai pažįsta tokius asmenis, be to, iš vietos gyventojų gauna informacijos apie jų turtinę padėtį.

„Tokių pašalpų prašytojų, kuriems užsienyje dirbantys artimieji siunčia pinigų, pasitaikė tik vienetai. Paaiškinus jiems, kad nuslėpus pajamas gresia dideli nemalonumai, jie pašalpų ir nebeprašo. Negali būti tokių dalykų, kad vyras dirba užsienyje, žmonai siunčia pinigus, o ji dar gauna valstybės paramą“, – kalbėjo Ramygalos seniūnijos socialinė darbuotoja Laimutė Chirv.

Ji neatmeta, kad yra ir tokių, kuriems pavyksta nuslėpti, jog iš užsienyje dirbančių artimųjų gauna perlaidas.

Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas taip pat mano, jog kai kurie pašalpų ir kompensacijų gavėjai galbūt nutylėjo apie pinigines injekcijas iš užsienio.
„Mes galime žinoti, kuris pašalpos gavėjas nusipirko gerą mašiną, prašmatniai susiremontavo namą, bet apie kiekvieną, pradėjusį gerti geresnę degtinę, tikrai nežinome“, – tvirtino seniūnas.

www.anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Iš užsienyje dirbančių giminaičių gaunamos piniginės perlaidos kitais metais gali tapti kliūtimi Lietuvoje gauti socialines pašalpas ir kompensacijas už būsto šildymą ir vandenį.

Valstybinė mokesčių inspekcija su savivaldybėmis ketina pasirašyti sutartis ir keistis informacija apie valstybės paramą gaunančiųjų pajamas.

Prognozuojama, kad šiais metais mūsų šalies gyventojai iš emigravusių artimųjų gali sulaukti 6 milijardų litų, rašo dienraštis „Sekundė".

„Netikrinsime kiekvienos močiutės, kurią kartkartėmis paremia užsienyje gyvenantys vaikai, sąskaitos, tačiau gavę paklausimą iš savivaldybių dėl konkrečių pašalpų ir kompensacijų gavėjų pajamų, be kita ko, pasidomėsime ir jų iš emigrantų giminaičių gautomis piniginėmis perlaidomis“, – ramina, kad nebus visuotinio gyventojų pajamų tikrinimo, VMI atstovas Darius Buta.

Bedarbė 56 metų panevėžietė Danutė, gaunanti kompensaciją už komunalines paslaugas, – viena iš daugelio galimų Mokesčių inspekcijos taikinių. Išsituokusi moteris turi 28 metų sūnų, kuris jau kelerius metus dirba Anglijoje.

Jis nuolatinio darbo nerandančiai motinai kelis kartus per metus atsiunčia pinigų. Kartais juos perduoda per draugus, kartais perveda į banko sąskaitą. Šiais metais Kalėdų proga motiną aplankęs sūnus, matyt, jai parveš ne tik dovanų, bet ir paliks šiek tiek pinigų pragyvenimui.

Danutė sako, kad sūnus ją paremia nedidelėmis sumomis – 200–300 litų.

Savivaldybės prašydama kompensacijos už šildymą ir vandenį ji apie tai nutylėjo, nors buvo prašoma nurodyti visas gaunamas pajamas.

Moteris nemano, kad elgiasi nesąžiningai. Jos teigimu, būtų nesąžininga, jeigu ji dėl to, kad sūnus per metus dovanoja 1000 litų, netektų teisės į kompensaciją už būsto šildymą.

Danutei apskritai nesuprantama, kodėl sūnaus dovanojimai pinigai turėtų būti įtraukiami į jos pajamas.

„Jis man padeda, kad nereikėtų eiti elgetauti. Mano amžiaus moteriai, neturinčiai gero išsilavinimo, rasti darbą sunku“, – kalbėjo panevėžietė.

Panevėžio miesto ir rajono socialinės paramos skyrių darbuotojai patvirtino, jog pašalpų ir kompensacijų gavėjai dabar turi galimybių nuslėpti gaunantys užsienyje dirbančių giminaičių materialinę paramą.

Specialistų žiniomis, kitais metais bus dar labiau sugriežtinta pajamų kontrolė ir tie, kurie gauna materialinę paramą iš užsienyje dirbančių artimųjų, negaus jos iš valstybės.

Kaime – daug kas kaip ant delno

Socialiniai darbuotojai spėja, kad tarp gaunančiųjų pašalpas ir kompensacijas už komunalines paslaugas yra nemažai tokių, kuriuos periodiškai ar kartkartėmis remia užsienyje dirbantys giminės. Manoma, kad, pavyzdžiui, pensininkams, kuriuos materialiai remia užsienyje dirbantys vaikai, net nešauna į galvą tokių perlaidų laikyti pajamomis ir jie apie jas neužsimena.

Kaimuose kontroliuoti valstybės paramos gavėjus paprasčiau. Seniūnijų darbuotojai dažniausiai neblogai pažįsta tokius asmenis, be to, iš vietos gyventojų gauna informacijos apie jų turtinę padėtį.

„Tokių pašalpų prašytojų, kuriems užsienyje dirbantys artimieji siunčia pinigų, pasitaikė tik vienetai. Paaiškinus jiems, kad nuslėpus pajamas gresia dideli nemalonumai, jie pašalpų ir nebeprašo. Negali būti tokių dalykų, kad vyras dirba užsienyje, žmonai siunčia pinigus, o ji dar gauna valstybės paramą“, – kalbėjo Ramygalos seniūnijos socialinė darbuotoja Laimutė Chirv.

Ji neatmeta, kad yra ir tokių, kuriems pavyksta nuslėpti, jog iš užsienyje dirbančių artimųjų gauna perlaidas.

Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas taip pat mano, jog kai kurie pašalpų ir kompensacijų gavėjai galbūt nutylėjo apie pinigines injekcijas iš užsienio.
„Mes galime žinoti, kuris pašalpos gavėjas nusipirko gerą mašiną, prašmatniai susiremontavo namą, bet apie kiekvieną, pradėjusį gerti geresnę degtinę, tikrai nežinome“, – tvirtino seniūnas.

 (Komentarų: 23)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: