Pastarosiomis dienomis pajutusi išskirtinį žmonių susidomėjimą mobilizacija, Krašto apsaugos ministerija (KAM) ėmė platinti informaciją, kaip ji būtų vykdoma.

Politikai neabejoja, kad rengtis mobilizacijai – pats metas, rašo „Lietuvos žinios“.

Tačiau kyla klausimų, ar pavyktų šį procesą sklandžiai įgyvendinti. Lietuva pernelyg ilgai gyveno taikos sąlygomis, todėl žmonėms sunku suvokti, kokią grėsmę mūsų šalies saugumui kelia karinė Rusijos intervencija į Ukrainą. Tuo įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.

NSGK narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad pirmiausia grėsmę Lietuvai pajuto ir apie mobilizaciją prabilo patys piliečiai, jie savo iniciatyva ginti šalį aplenkė KAM klerkus. Parlamentarė tikino gaunanti itin daug elektroninių laiškų ir žinučių, žmonės jos klausia, ar neturėtų mobilizuotis, ir apskritai - kaip galėtų padėti savo šaliai iškilus karinei grėsmei. Pasak jos, krašto gynyba domisi ir emigravę lietuviai.

KAM Mobilizacijos departamento direktorius Marius Jatautas pabrėžė, kad šiuo metu apie mobilizaciją kalbama kaip apie pasirengimą karui. Jis atkreipė dėmesį, kad iki šiol visa su mobilizacija susijusi mūsų šalies teisinė bazė buvo sutvarkyta galvojant apie mobilizaciją ištikus stichinei nelaimei. „Karinių įvykių Ukrainoje grėsmė privertė keisti teisinę bazę ir ją sieti su kitu - karo - kontekstu“, - tvirtino M. Jatautas. Departamento direktorius tikino, kad paskelbus mobilizaciją civilinis gyvenimas anaiptol nesustotų, bet šalies gynybos klausimams būtų skiriama nepalyginti daugiau dėmesio.