„Laikome nepriimtinais JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton, taip pat Baltųjų rūmų ir Valstybės departamento atstovų pareiškimus apie Rusijoje vykusius parlamento rinkimus“, – sakoma antradienį paskelbtame Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Rusijos pareiškime buvo esą apgailestaujant konstatuojama, kad Vašingtone laikomasi atgyvenusių stereotipų ir nė nemėginama išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta šalies rinkimuose. Pabrėžiama, kad Rusijos piliečiai patys pasirinkę aktyviai dalybauti rinkimuose ir tik jie patys galintys nuspręsti šalies ateitį.

Atsakydama į Vašingtono kritiką, Rusijos URM priminė, kad „pačių JAV rinkimų sistemai toli iki tobulumo“, apie tai buvo ne kartą kalbėta. „Ji (JAV rinkimų sistema) negali būti atvirumo ir teisingumo etalonu, ką, pavyzdžiui liudija, menkas rinkėjų dalyvavimas įvairių lygių rinkimuose“, – sakoma Rusijos URM pareiškime.

Anksčiau antradienį JAV valstybės sekretorė H.Clinton Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ministrų tarybos susitikime Vilniuje kritikavo sekmadienį Rusijoje įvykusius Valstybės Dūmos rinkimus, kurie, jos teigimu, „nėra nei laisvi, nei teisingi“.

„Kai valdžia nesugeba nubausti tų, kurie puola žmones, reikalaujančius savo teisių ir nurodančių į jų pažeidinėjimus, ji sugriauna teisingumą ir pamina žmonių pasitikėjimą savo vyriausybėmis. Tai regėjome daugelyje valstybių, neseniai ir Dūmos rinkimuose Rusijoje, kurie nebuvo nei laisvi, nei teisingi“, – sakė H. Clinton.

JAV valstybės sekretorė išreiškė susirūpinimą, kad nepriklausomos politinės partijos, kaip PARNAS, net nebuvo registruojamos rinkimams. Politikė taip pat pabrėžė, kad nerimą kelia ir stebėtojų tinklalapiai, kurie buvo neprieinami dėl kibernetinių atakų - pasak H.Clinton, tai visiškai prieštarauja stebėtojų teisei sekti rinkimų eigą.

„Mes pamatėme Rusijos valdžios pasirengimą leisti ESBO stebėti rinkimus, ir mes dabar tikimės, kad bus imtasi veiksmų pagal rekomendacijas, kurias pateiks ESBO stebėtojų misija“, – sakė JAV valstybės sekretorė.

Hillary Clinton Vilniuje kalbėjo, kad rusų rinkėjai verti, kad būtų išaiškinti rinkimų klastojimai, kad jie nusipelnę būti išgirsti, o jų balsai - įskaityti. Politikė pabrėžė ir tai, kad Rusijos piliečiai nusipelno lyderių, kurie jiems būtų atskaitingi.

Tuo metu Maskvoje ir Peterburge antrą dieną vyksta masinės protesto akcijos rinkimų rezultatais nepatenkintų žmonių, kurie negalėjo dalyvauti rinkimuose, nes priklauso vadinamajai „nesisteminei opozicijai“. Šias akcijas lydi gausūs opozicijos atstovų sulaikymai: Maskvoje – apie 300, Sankt Peterburge – apie 200.

Laikraščio „Kommersant“ žurnalistas Aleksandras Černych, kuris antradienį buvo sulaikytas ir sumuštas per opozicijos akciją Maskvoje Triunfo aikštėje, pasak vyriausiojo redaktoriaus, ketina kreiptis į teismą ir apskųsti policininkus.

Mitingai prieš rinkimų duomenų faksifikavimą antradienį vakare surengti ir Pavolgyje – Samaros centre prie prekybos centro „Park House“.

Rinkimų dieną Rusijos radijo stotis "Echo Moskvy", laikoma vienintele radijo stotimi šalyje, skelbiančia nepriklausomą informaciją, sulaukė programišių atakų. Buvo nepasiekiami ir vienintelės nepriklausomos Rusijos rinkimų stebėtojos "Golos" ir žinių portalo slon.ru tinklapiai, taip pat dienraščių "Kommersant" ir savaitraščio "New Times" portalai.

Stebėtojų organizacijos "Golos" vadovė Lilija Šibanova šeštadienį buvo laikoma Maskvos oro uoste. Pasak nepriklausomų žmogaus teisių gynimo organizacijų, asociaciją "Golos" pastarąją savaitę Rusijos pareigūnai persekioję. Kremliaus kritikai kalba, kad tai buvęs "purviniausias balsavimas" nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.

Rytų Europos studijų centro ekspertas Vytis Jurkonis svarsto, kad po parlamento rinkimų Rusijos ir Lietuvos santykiai neturėtų keistis, tačiau pokyčių galime laukti po prezidento rinkimų, vyksiančių kitų metų kovo 4 dieną.

Parengta pagal www.15min.lt ir www.delfi.lt informaciją